2002 metais Amerika jėga pašalino iš valdžios radikalų Talibano judėjimą. Logiškai galvojant padėtis per tokį ilgą laiko tarpą šalyje turėjo stabilizuotis, o Vakarų pastangos atkurti sovietinės invazijos ir pilietinio karo nuniokotą šalį duoti vaisių.

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos.

Per pastaruosius metus JAV įtaka Artimuosiuose Rytuose ir kituose pasaulio regionuose akivaizdžiai smuko iškeldama vis augančius JAV galybės trūkumus. Šiandien Irakas lieka nestabilia ir nesaugia zona, Izraelio–Palestinos konfliktas aštrėja, Libanas paralyžiuotas savo neefektyvaus valdymo, o santykiai su Rusija pasiekė Šaltojo karo lygį, JAV tarptautinę politiką analizuoja Nebraskos senatorius Chuckas Hagelis žurnale „Harvard International Review“.

Milžiniškos problemos JAV finansų sektoriuje sukėlė tikrą „domino efektą“ ir kitų šalių rinkose. Tačiau ir be nerimą keliančių naujienų iš už Atlanto prie Baltijos liūdnos žinios į eterį transliuojamos jau senokai. Kaip pažymėjo laikraštis „The Economist“, Rytų Europos ekonomikos pamažu atsisveikina su ekonomine pasaka, o Latvijoje ir Estijoje atsitiko tai, ko galbūt ir reikėjo tikėtis: sprogo ekonomikos muilo burbulas.

Geopolitinė padėtis Kaukaze keičiasi. Tai rodo Rusijos įvykdyta dalies Gruzijos okupacija ir istorinės futbolo rungtynės tarp Turkijos ir Armėnijos komandų Jerevane. Rungtynes pirmą kartą drauge stebėjo šių valstybių prezidentai.

Nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusija deklaruoja ginanti savo tėvynainių interesus buvusiose sovietinėse respublikose. Per visus šiuos metus daugiausia kritikos dėl „rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų“ sulaukė Baltijos šalys, ypač Latvija ir Estija, kur egzistuoja „nepiliečių“ problema. Būtinybė apginti savo piliečius tapo svarbiausiu Rusijos pasiteisinimu, bandant paaiškinti pasauliui šių metų rugpjūčio mėnesio karinę agresiją prieš Gruziją.

Kol pasaulis svarsto, ar gyvas Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas, šalis švenčia savo šešiasdešimtmetį. Jei ji ir turi kuo džiaugtis švęsdama šią sukaktį, tai nebent tik tuo, kad valstybė vis dar egzistuoja. Šalis paneigė daugelio skeptikų ir užsienio apžvalgininkų prognozes apie tai, kad ji žlugs, vos tik sukurta.

Rugsėjo pradžioje kiek netikėtai pasklido žinia, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nepasižymėjęs palankiais Vakarams pareiškimais, susiruošė oficialaus vizito į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur turėjo gvildenti jau seniai didžiule įtampa apsuptą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje klausimą.

Kolumbijos ginkluotosios revoliucinės pajėgos (isp. Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia, FARC) yra seniausia aktyvi karinė marksistinės pakraipos grupuotė Lotynų Amerikoje. Be to, ji yra viena turtingiausių pasaulyje. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje FARC sugebėjo paversti Kolumbiją beveik nevaldoma valstybe, o šį pavasarį sukėlė Kolumbijos, Ekvadoro ir Venesuelos diplomatinių santykių krizę.

Rusijos elgesys Gruzijoje kelia nerimą kaimynams, ypač Ukrainai, kurios politika ne mažiau provakarietiška nei Gruzijos. Ukraina siekia tapti Europos Sąjungos nare. Aukščiausioji Ukrainos vadovybė taip pat deklaruoja siekį tapti NATO nare, tačiau šiuo klausimu tarp prezidentą palaikančių jėgų ir opozicijos vyksta nelengvos diskusijos.

Nuo šių metų rugpjūčio didelis visuomenės dėmesys sutelktas į nedidelę Pietų Kaukazo šalį – Gruziją, karo žlugdomą ir niokojamą viso pasaulio akivaizdoje. Pagrindinė karo priežastis – separatistinės teritorijos – Abchazija ir Pietų Osetija, kurios su Rusijos Federacijos pagalba siekia įtvirtinti savo kaip nepriklausomų šalių statusą. Išprovokuota Gruzijos valdžia nusprendė pulti Pietų Osetiją, o atsakydama į ataką ir motyvuodama tuo, kad gina savo piliečius, į konfliktą įsitraukė Rusijos Federacija.

Sevastopolio – beveik 400 tūkstančių gyventojų turinčio Ukrainos miesto ir didžiulio Rusijai išnuomoto uosto – ateitis dabar aptarinėjama daug aštriau negu kada nors anksčiau. Rusijos agresija prieš Gruziją, separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijų pripažinimas vėl išryškino viso Krymo, Sevastopolio, o kartu ir Juodosios jūros laivyno priklausomybės problemą.

Užvakar per vakarienę turėjau ilgą pokalbį su viena šviesiausių galvų Europoje – Otto von Habsburgu. Remdamasis plačiu faktų žinojimu, jis pasakė, kad Europos vyriausybės yra nepaprastai korumpuotos. Kadangi puikiai žinome, jog Rusija tikrai naudoja prieš Vakarus savo naują slaptą ginklą – globalinį papirkinėjimą, – šiandien Taryba galėjo labiau apšviesti tą tamsų Europos politikos kampą.

Liepos pabaigoje po septynerių metų konsultacijų žlugus Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) deryboms, Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Støre norvegų laikraščiui „Aftenposten“ pareiškė, kad tai signalizuoja apie naują pasaulio tvarką. Ministro teigimu, dar prieš kelerius metus Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) išspręsdavo visus ginčus. Kai jos sutardavo dėl sprendimo, taip dažnai ir būdavo.

Viena didelė narė nori pareikšti apie visas konvencijas, chartijas ir įsipareigojimus štai ką: et, man juos primetė, kai buvau silpna. Dabar aš stipri ir atmetu visą tą jūsų nelemtą kolonializmą. Mano tikrasis principas yra kumščio teisė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).