Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas ragina peržiūrėti tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos nuostatas Baltarusijos atžvilgiu ir atsisakyti valdančiojo režimo izoliacijos politikos.

Dar nenutilus šūviams ir sprogimams Gruzijos teritorijoje, pasaulio žiniasklaidą užtvindė komentarai apie šio karinio konflikto reikšmę ir galimus padarinius. Daugiausia svarstoma apie tai, kaip „olimpinis karas“ pakeis Rusijos ir Vakarų santykius. Taigi kokias pamokas gavo viena ir kita pusė?

Mūsų širdys pilnos skausmo dėl užpultos Gruzijos likimo ir tiek pat pilnos ryžto jai padėti.

Gruzijos laisvei iškilo mirtina grėsmė. Bet tai grėsmė ne vien Gruzijai, ji iškilo visai Europai ir demokratiniam pasauliui. Tai globalinė grėsmė, o jos vardas – globalinis šunuodegavimas.

Antikos laikais, kai senovės graikai rengdavo olimpines žaidynes, bet kokie kariniai nesutarimai regione būdavo nutraukiami. Bent jau tol, kol varžysis atletai. Naujaisiais laikais atgaivintos olimpiados, šiandien neabejotinai svarbiausias sportinis įvykis, taip pat turėjo savotiško taikos sinonimo statusą, nors politinių spekuliacijų sportininkų sąskaita šaltojo karo metais išvengti nepavyko.

Pekinas labai stengėsi, bet to išvengti nepavyko. Veikiausiai ir nebuvo lemta. Reikalas ne tas, kad prieš bet kurį išskirtinį renginį nebūna nenumatytų atvejų ar tiesiog skandalų. Tiesiog Pekino olimpinių žaidynių rengėjai turėjo diskutuoti temomis, kurių veikiausiai būtų linkę išvengti.

Liepos pabaigoje didžiausią Turkijos miestą Stambulą sukrėtė kruvinas išpuolis, per kurį žuvo 17 (tarp jų – ir mažamečių vaikų), sužeista 154 žmonės. Šalies specialiųjų tarnybų, valdžios atstovų, daugumos vietinių laikraščių įsitikinimu, tai kurdų separatistų darbas. Rugpjūčio 3 d. pranešta, kad jau sulaikyti „dauguma iš sprogimų organizatorių“, o Turkijos premjeras Tayyipas Erdoganas atvirai pareiškė, kad sprogimai Stambule yra akivaizdus kerštas už karinę kampaniją prieš Kurdų darbo partiją (KDP).

Apie Rusijos imperijos atkūrimą ir buvusios galybės susigrąžinimą svajojantys Rusijos politikai savo tikslams naudoja ne tik dujas, naftą bei grasinimus, bet ir religiją. Vis dėlto, regis, ir šioje srityje Maskvos pozicija silpsta. Akivaizdus įrodymas - Ukrainos pastangos vaduotis iš Rusijos Stačiatikių Bažnyčios įtakos.

Galima drąsiai teigti, kad JAV demokratų kandidato į prezidentus Baracko Obamos kelionės į Artimuosius Rytus ir Europą apogėjumi tapo jo Berlyne pasakyta kalba, kurios pasiklausyti susirinko daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių. Prieš tai susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, užsienio reikalų ministru F. W. Steinmeieriu ir Berlyno meru Klausu Woweraitu, charizmiškasis B. Obama Berlyne, prie Pergalės kolonos, kreipėsi į susirinkusiuosius.

Anksčiau ar vėliau, bet tai veikiausiai buvo neišvengiama, nors nuo 2006 m. šalį valdantis dvyliktasis Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas garsėjo sugebėjimu išlikti poste net ir esant pačioms nepalankiausioms aplinkybėms. Ponui E. Olmertui praktiškai nuo pat valdymo pradžios teko atlaikyti nesiliaujančios kritikos ugnį, kuri užgriuvo po prieštaringai vertinamo 34 dienas trukusio karo su islamistų grupuote „Hezbollah“ Libane.

Rusija ir Abchazija nėra viena valstybė. Daugelis Vakarų politikų ar dėl tam tikros naudos, ar iš inercijos laikosi kitokios, tradicinės nuomonės, vertindami abiejų šalių tarpusavio santykius, o Rusijos piliečiams tai savaime suprantama. Beje, Abchazijoje į panašius tvirtinimus žiūrima su akivaizdžiu nepasitenkinimu. Abchazai tvirtina, kad nepriklausomybė, nepaisant integracijos procesų, yra mažos šalies prioritetinė vertybė.

Du pranešimai apie esą rengtus pasikėsinimus į Čečėnijos Respublikos prezidentą Ramzaną Kadyrovą ne tik atskleidžia mastą, kuriuo jis yra nekenčiamas ir bijomas. Šie pasikėsinimai, kuriuos Čečėnijos prezidentas bandė nuneigti, rodo, kad R. Kadyrovas toli gražu nėra vienvaldis Čečėnijos šeimininkas.

Politinis tarpeklis Ukrainoje tarp Julijos Tymošenko ir Viktoro Juščenkos tik didėja. Neabejojama, jog karingoji šios šalies premjerė jau pradėjo kovą prezidento rinkimuose. Beje, savo spaudos konferencijoje apie tai užsiminė ir dabartinis prezidentas V. Juščenka. Paradoksaliausia, kad Ukrainos premjerė, regis, yra pasiryžusi radikaliai keisti savo politinį atspalvį ir dabar siekia gauti Maskvos palaikymą rinkimuose.

Demokratų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Barackas Obama savo vizitu apžavėjo daugelį europiečių ir sulaukė palaikymo, kažkuo primenančio euforiją, kurią kadaise tuomečiame Vakarų Berlyne sukėlė Johnas F. Kennedy. Galima konstatuoti, kad reiškinys, apžvalgininkų pavadintas „obamamanija“, jau peržengė Amerikos ribas ir vienas iš pretendentų į galingiausią pasaulyje politinį postą ėmėsi tarptautinės bendruomenės, siekdamas atskleisti jai savo viziją, susijusią su būsimu JAV vaidmeniu pasaulyje.

Radovanas Karadžičius pagaliau sugautas. Buvęs Bosnijos serbų lyderis, keliolika metų ieškotas po visą pasaulį, pasirodė nepabėgęs į Lotynų Ameriką ar buvusią Sovietų Sąjungą, jis gyveno pačiame Belgrade ir net sugebėjo užsidirbti pragyvenimui visai legaliu būdu.

Kai 1996 metais talibai užėmė Afganistano sostinę Kabulą, JAV spauda ne tik neįžvelgė nieko grėsmingo, bet ir tikino, kad tai – geriausia, kas galėjo nutikti afganams, pavargusiems nuo narkotikų prekybos, korumpuotų kariškių savivalės ir religinio fanatizmo. O jau po penkerių metų talibų valdomas Afganistanas tapo pirmuoju kovos su tarptautiniu terorizmu taikiniu. Nepaisant ilgų karo metų, šiandien Talibano judėjimas, nors ir gerokai aplamdytas, bet tikrai nenugalėtas.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).