Rusija ir Abchazija nėra viena valstybė. Daugelis Vakarų politikų ar dėl tam tikros naudos, ar iš inercijos laikosi kitokios, tradicinės nuomonės, vertindami abiejų šalių tarpusavio santykius, o Rusijos piliečiams tai savaime suprantama. Beje, Abchazijoje į panašius tvirtinimus žiūrima su akivaizdžiu nepasitenkinimu. Abchazai tvirtina, kad nepriklausomybė, nepaisant integracijos procesų, yra mažos šalies prioritetinė vertybė.

Du pranešimai apie esą rengtus pasikėsinimus į Čečėnijos Respublikos prezidentą Ramzaną Kadyrovą ne tik atskleidžia mastą, kuriuo jis yra nekenčiamas ir bijomas. Šie pasikėsinimai, kuriuos Čečėnijos prezidentas bandė nuneigti, rodo, kad R. Kadyrovas toli gražu nėra vienvaldis Čečėnijos šeimininkas.

Politinis tarpeklis Ukrainoje tarp Julijos Tymošenko ir Viktoro Juščenkos tik didėja. Neabejojama, jog karingoji šios šalies premjerė jau pradėjo kovą prezidento rinkimuose. Beje, savo spaudos konferencijoje apie tai užsiminė ir dabartinis prezidentas V. Juščenka. Paradoksaliausia, kad Ukrainos premjerė, regis, yra pasiryžusi radikaliai keisti savo politinį atspalvį ir dabar siekia gauti Maskvos palaikymą rinkimuose.

Demokratų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Barackas Obama savo vizitu apžavėjo daugelį europiečių ir sulaukė palaikymo, kažkuo primenančio euforiją, kurią kadaise tuomečiame Vakarų Berlyne sukėlė Johnas F. Kennedy. Galima konstatuoti, kad reiškinys, apžvalgininkų pavadintas „obamamanija“, jau peržengė Amerikos ribas ir vienas iš pretendentų į galingiausią pasaulyje politinį postą ėmėsi tarptautinės bendruomenės, siekdamas atskleisti jai savo viziją, susijusią su būsimu JAV vaidmeniu pasaulyje.

Radovanas Karadžičius pagaliau sugautas. Buvęs Bosnijos serbų lyderis, keliolika metų ieškotas po visą pasaulį, pasirodė nepabėgęs į Lotynų Ameriką ar buvusią Sovietų Sąjungą, jis gyveno pačiame Belgrade ir net sugebėjo užsidirbti pragyvenimui visai legaliu būdu.

Kai 1996 metais talibai užėmė Afganistano sostinę Kabulą, JAV spauda ne tik neįžvelgė nieko grėsmingo, bet ir tikino, kad tai – geriausia, kas galėjo nutikti afganams, pavargusiems nuo narkotikų prekybos, korumpuotų kariškių savivalės ir religinio fanatizmo. O jau po penkerių metų talibų valdomas Afganistanas tapo pirmuoju kovos su tarptautiniu terorizmu taikiniu. Nepaisant ilgų karo metų, šiandien Talibano judėjimas, nors ir gerokai aplamdytas, bet tikrai nenugalėtas.

Praeitą savaitę pasirodė keletas įdomių naujienų, kurios, tiesą pasakius, nuskambėjo gandų lygyje. Pirmiausiai pasirodė pranešimai, jog JAV svarsto galimybę atnaujinti diplomatinius santykius su Iranu. Galima priminti, jog santykiai buvo nutraukti 1980 metais, kai amerikiečių diplomatai Teherane buvo paimti įkaitais.

Baltarusijos paradoksai: po sprogimo Minsko centre praėjusį penktadienį autoritarinio režimo šalies prezidentas A. Lukašenka giria demokratinę opoziciją ir smerkia komunistus.

Krymo pusiasalis pastaruoju metu kaitina jausmus Rusijos ir Ukrainos santykiuose. Tačiau ne mažesnės aistros kunkuliuoja ir pačiame Kryme, kur sugyvenimo modelių ieško ir kol kas neranda rusai, ukrainiečiai ir Krymo totoriai.

Didžioji jos teritorijos dalis yra Azijoje, bet pagrindinis miestas Stambulas, buvęs Konstantinopolis, yra Europoje. Kadaise Konstantinopolis buvo antroji Roma, stačiatikybės židinys. Nors 99 proc. Turkijos gyventojų laikomi musulmonais, šalis yra demokratinė, sekuliari respublika, kurioje religija atskirta nuo valstybės.

Kaukaze vėl karšta.

Štai toks įvykių kaleidoskopas per keletą dienų.

Keturi žmonės žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, kai sekmadienį kavinėje Abchazijos mieste Galyje sprogo bomba.

Skaitant Lietuvos ir Lenkijos spaudos komentarus apie abiejų šalių bendradarbiavimą susidaro įspūdis, kad lietuviams labiausiai rūpi ekonomikos ir infrastruktūros klausimai, pavyzdžiui, jau seniai planuojamo energetinio tilto ir „Via Baltica“ tiesimo klausimai, o lenkams – tautinių mažumų, ypač Vilniaus krašto lenkų, problemos.

Protestai ir riaušės po rinkimų tapo niūria posovietinių valstybių tradicija. Praėjusią savaitę ji pasikartojo Mongolijoje, anksčiau vadintoje 16-ąja Sovietų Sąjungos respublika.

Ką bekalbėtų Aleksandras Lukašenka, Baltarusija balansuoja ties ekonominio nuosmukio riba, o kaltininko toli ieškoti nereikia, rašo dienraštis „Vedomosti“. Minskas įsiskolina Rusijai už dujas maždaug 45 mln. dolerių per ketvirtį.

Dar prieš referendumą Airijoje dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo, kuris, kaip žinia, pasibaigė pralaimėjimu, Europos Parlamento Sąjungos už tautų Europą frakcija, spaudžiama šios šalies atstovų, iškėlė klausimą, ką ES karinės pajėgos veikia Afrikoje. Neutralumo politikos besilaikantys airiai nerimavo, kad ES misija Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR) gali prasilenkti su jų pozicija.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).