Šią gegužę po aštuonerių metų pertraukos buvo atnaujintos Sirijos ir Izraelio derybos, o liepos 13 d. Paryžiuje gali susitikti ir šių valstybių vadovai. Tarpininkaujant Turkijai, Sirija ir Izraelis derasi dėl taikos ir galimo Golano aukštumų, kurias izraeliečiai okupavo dar 1967 m., grąžinimo Damaskui. Optimistai tikisi, kad teigiama derybų baigtis gali iš esmės pakeisti padėtį Artimuosiuose Rytuose. Ne veltui juk sakoma, kad be Sirijos galima kariauti, tačiau neįmanoma pasiekti taikos.

Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias me­tines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą.

Bet kuriam iš George'o W. Busho įpėdinių nebus sunku atkurti gerus europiečių ir amerikiečių santykius, jei tik jis parodys bent menkiausią norą. Praėjusią savaitę JAV prezidentas George'as W. Bushas su atsisveikinimo vizitais apsilankė šalyse, kurios, jo manymu, vertos tokių vizitų. Kitaip nei per visą G. W. Bush'o valdymą, susitikimai praėjo sklandžiai ir itin draugiškoje atmosferoje.

Parlamento rinkimai Baltarusijoje įvyks šių metų rugsėjo pabaigoje, turbūt rugsėjo 28 dieną. Tiksli data dar kol kas nėra žinoma, nes prezidentas Aleksandras Lukašenka dar nepasirašė dėl jos dekreto.

Monarchijos dienos Nepale suskaičiuotos. Ką buvęs karalius Gyanendra dabar planuoja daryti ir kas užims jo vietą?

Gyanendra ir buvusi karalienė Komal jau kraunasi daiktus ir rengiasi palikti karališkuosius rūmus Narayanhiti (penktadienį nacionalinis susirinkimas jiems nurodė išsikraustyti per 15 dienų – vert. past.).

JAV prezidentas George’as W. Bushas pirmadienį išvyko į savo, ko gero, paskutinę kelionę po šešias Europos šalis. Tai nelengvas vizitų ciklas, nes, pirma, Amerikoje tebesitęsia įnirtinga rinkimų kampanija, kurioje pirmauja G. W. Busho politiniai oponentai, antra, pasaulį, taip pat ir Europą, užgriuvusios sunkiai įveikiamos problemos.

Gegužės 23-ioji gali tapti istorine data Lotynų Amerikai: tądien faktiškai buvo įsteigtas UNASUR (Union de Naciones Suramericanas) blokas, kuris bent žodžiais pretenduoja pakartoti Europos Sąjungos vienybės modelį. Remiantis pasirašytais dokumentais, naujojo aljanso būstinė įsikurs Ekvadore, parlamentas – Bolivijoje, o vieningas centrinis bankas – Kolumbijoje.

Ukrainos „oranžinė revoliucija“ jau seniai praeityje, o jos vadovas, prezidentas Viktoras Juščenka, kaip rodo sociologinės apklausos, tapo vienu nepopuliariausių šalies politikų.

Amerikiečiai pagaliau pasirinko vieną iš dviejų unikalių galimybių. Jie turėjo istorinį šansą pirmą kartą JAV prezidento poste matyti moterį arba pirmą kartą matyti juodaodį. Dar prieš kokius metus niekas neabejojo, jog bus pasirinktas pirmasis variantas – ponia Hillary ruošėsi mūšiui su respublikonais, ketindama panaudoti ne tik moters-politikės žavesį, bet ir atsarginį variklį – Billą. Juokauta, kad tai labai geras variantas – renki vieną prezidentą, o gauni du už tą pačią kainą...

Vasario pabaigoje valdžios vairą Kuboje perėmus Rauliui Castro, ši šalis nepabudo kitokia. „Pereinamojo laikotarpio prezidentas“ ėmėsi reformų, panaikino daugybę draudimų, bet liko ištikimas vyresniajam broliui Fideliui. Daugiausia, ko galima tikėtis iš R. Castro, – kinų ekonominio stebuklo atgarsių. Kitais žodžiais tariant, permainų ekonomikoje, bet olimpinės ramybės politikoje.

Šventasis Sostas yra vienintelė religinė institucija, dalyvaujanti diplomatiniuose santykiuose. Šventojo Sosto diplomatinė tarnyba yra seniausia pasaulio diplomatinė tarnyba. Jos ištakos sietinos su popiežiaus pasiuntiniais, vadinamaisiais legatais (legati a latere). XV a. viduryje įvairiose šalyse pradėta steigti apaštališkąsias nunciatūras; pirmosios apaštališkosios nunciatūros buvo įkurtos Venecijoje ir Paryžiuje 1500 metais. Šventasis Sostas šiandien palaiko diplomatinius santykius su 175 šalimis.

Labai sunku kalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta Čečėnijoje. Rusija kovoja totalinį informacinį, tiksliau, dezinformacinį, karą. Jis yra sėkmingas, nes nemaža dalis Vakarų valstybių tiki arba apsimeta tikinčios, kad padėtis Čečėnijoje stabilizuojasi. Tačiau stebėtojų ir žurnalistų, kuriems pavyksta prasiskverbti į Čečėniją, skelbiama ramybė yra tik tariama. Po ja slypi daug problemų – senų, o dar daugiau naujų.

Vokietija – viena iš Europos Sąjungos variklių, be kurios nepriimami jokie sprendimai. Ji vadinama Europos centru, šerdimi, o kartu ir Rusijos partnere Europoje. Ką tai reiškia Lietuvai? Apie Vokietijos reikšmę ir santykius su Lietuva.

Filosofas Leonidas Donskis viename interviu teigė, kad sportas yra politika. Ar tai tiesa? Apie keletą įdomesnių politikos ir sporto sankirtų ir norėtųsi padiskutuoti.

Sportas XX–XXI amžiuje pasidavė politikos ir pinigų diktatui. Šiandienos varžybose sporto principai vis dažniau užmirštami, jie tapo nebereikalingi.

Gegužės 21 d. Gruzijoje įvykę parlamento rinkimai nebuvo vien tik įprastas balsavimas: valstybė laikė demokratijos egzaminą, o politinės partijos ir blokai varžėsi praktiškai dėl vienintelio dalyko – tautos meilės prezidentui Michailui Saakašviliui. Pirminiai rezultatai liudija, kad prezidentą remiantis Jungtinis nacionalinis judėjimas naujajame parlamente turės konstitucinę daugumą.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).