Prieš pusantrų metų (2006 m. rugsėjo mėn.) iš Japonijos vyriausybės vadovo pareigų pasitraukus tuometiniam ministrui pirmininkui Junichiro Koizumi, politiniai Japonijos ir Kinijos santykiai pradėjo gerėti.

2006 m. pabaigoje naujasis Japonijos vyriausybės vadovas apsilankė Kinijoje, kur susitikęs su aukščiausiais šios šalies lyderiais pritarė konstruktyvių tarpusavio santykių, paremtų taikia, stabilia politine ir ekonomine plėtra, siekiui.

Viename naujausių autoritetingo britų savaitraščio „The Economist“ numerių neįvardintas Lietuvos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos interesus artimajame užsienyje, teigia, kad „jei prasidės karinis Rusijos konfliktas su Gruzija, tai po to seksime mes“ (t. y. Lietuva).

Kai Rusijos valdžia kaltina, neva Gruzija elgiasi agresyviai, tai iš tikrųjų  reiškia, kad Gruzijai gręsia realus Rusijos agresijos pavojus. Prigrūdus į Abchaziją puolamosios kariuomenės, vėl naudojant tariamai „uždarytą“ Gudautos bazę rusų karinei aviacijai, intensyvinant paruošiamąjį psichologinį karą su neapykantos Gruzijai ir jos vadovybei apraiškomis, Kremlius gali apsigauti ir dėl Vakarų pakrikimo bei nuolaidžiavimo.

Pernai Turkmėnistano prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas atšaukė savo pirmtako įvestą kasrytinę ištikimybės priesaiką, kurią prieš pamokas uoliai kartojo net vaikai: „Tegu nudžiūva mano ranka… tegu sustingsta mano liežuvis… tegu sustoja mano kvėpavimas, jei aš išduosiu Turkmėnistaną ir Saparmuratą Turmėnbaši.“

Žvalgybų tematika yra labai įdomi, bet ją sunku atskleisti, nes jeigu apie kokios nors žvalgybos darbą galima parašyti išsamų straipsnį, vadinasi, ji blogai dirba, nesugeba veikti slaptai. Kita vertus, net ir galingiausių specialiųjų tarnybų darbe pasitaiko klaidų (pavyzdžiui, rusų agentai Katare nužudė Z. Jandarbijevą, bet vadai nesugebėjo jų tinkamai apsaugoti), iš kurių galima daryti tam tikras išvadas apie šių struktūrų veiklos efektyvumą ir jas kamuojančias problemas.

Gyvename XXI amžiuje. Atrodo, pasaulis toks modernus ir kosmopolitiškas, tačiau nesantaikos išvengti nepavyksta. Teroro aktai, šnipinėjimai, net skaudžios pašaipos ir replikos sukelia įvairiausius konfliktus, net ginkluotus susirėmimus. Šiandienos pasaulyje labiausiai konfliktuoja Vakarų šalys ir musulmoniškas pasaulis. Prieštaravimai tarp skirtingos kultūros šalių vis ryškesni. Ir, deja, vis dažnesni.

Krizės debesys gaubia tarptautinės bendruomenės pastangas ir toliau prižiūrėti politinę situaciją Kosove – jauniausioje Europos valstybėje, kuri nepriklausomybę paskelbė tik vasario 17 dieną.

Jungtinių Tautų misija, kuri Kosovą prižiūrėjo nuo pat 1999 metų, kai NATO įvykdė antskrydžius prieš Serbiją, jau ruošiasi trauktis, tuo tarpu ją turinti pakeisti Europos Sąjungos misija po truputį juda į Kosovą.

Prieš metus Estijos sostinėje Taline aistros tiesiog kunkuliavo: iš miesto centre esančios Tynismiagi aikštės iškeltas bronzinis karys tapo beprecedenčių riaušių priežastimi. Žuvo žmogus, įvairiausias traumas gavo apie 200 asmenų, iš jų – 29 policininkai. Toliau sekė politinė isterija Maskvoje, išpuoliai prieš Estijos ambasadorę, kibernetinės atakos. Ir nors laikas dažnai užgydo daugelį žaizdų, po metų buvo tikimasi galimų provokacijų, išpuolių ar neramumų.

Nors neseniai atrodė, kad po Gruzijos prezidento rinkimų Tbilisio ir Maskvos santykiai pradeda normalizuotis, nauja įtampos banga sužlugdė visas viltis, kad ginčas dėl Gruzijos ketinimų stoti į NATO ir dėl separatistinių teritorijų pamažu blėsta.

Incidentų ir grasinimų grandinė tęsiasi.

Kai pernai liepą Arabų šalių lygos delegacija pirmą kartą istorijoje apsilankė Izraelyje, tuo metu Vakarų Krante viešėjęs specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Tony Blairas pareiškė matąs taikos galimybę Artimuosiuose Rytuose.

Pasaulio banko skaičiavimu, per paskutinius trejus metus maisto, ypač grūdinių kultūrų, kainos pasaulyje pakilo 83 procentais. Toks staigus kainų kilimas daug ką nustebino ir išgąsdino.

Tai visiškai naujas poslinkis, nes pastaruosius 30 metų, iki pat 2005-ųjų, maisto kainos ne didėjo, o mažėjo. Toks nelauktas šuolis sukėlė valstybių vadovų ir tarptautinių organizacijų reakciją.

NATO viršūnių susitikimas Bukarešte patraukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį, tačiau analogiški susitikimai Rytuose, kur veikia NATO analogas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), praeina beveik nepastebimi. Tai atspindi ir realią organizacijų įtaką. NATO vienija galingiausias pasaulio šalis. Rytų blokas, Rusijos sukurtas siekiant išsaugoti įtaką posovietinėje erdvėje, gali pasigirti nebent autoritarinių diktatorių gausa.

Apie Kiniją sunku kalbėti be emocijų. Sunku todėl, kad objektyviai apie Kiniją nebekalba beveik niekas. Vieni su pagarbia baime žvelgia į augančią ekonominę galią, kiti tiesiog aikčioja iš susižavėjimo, matydami šalies pasiekimus, treti desperatiškai reikalauja žmogaus teisių.

Senatorius Johnas McCainas pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną revanšistu ir paragino, kad Rusija apskritai būtų pašalinta iš G8 forumo. Senatorė Hillary Clinton pridūrė, kad V. Putinas neturi sielos. Iš realiausių kandidatų į JAV prezidento postą tik Barackas Obama apie Rusiją beveik iš viso nekalbėjo.

XX amžiaus pabaigoje Europoje subyrėjo dvi turbūt pačios akivaizdžiausios daugiatautės valstybės – Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija. Tačiau ir XXI a. politiniame žemėlapyje vis dar gausu valstybių, kuriose pilietybė vienija įvairiausias tautas. Šioje srityje turbūt pirmauja Indija, kurios teritorijoje gyvena per 200 skirtingų etnosų atstovai. Nuo jos ne taip jau smarkiai atsilieka ir Rusijos Federacija – šioje šalyje gyvena apie 160 etninių grupių.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).