Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Europai atėjo metas pasirinkti (3)

2008 03 01

Didžiausia grėsmė mažų ir vidutinių Europos valstybių nepriklausomybei – Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos ašis.

Paskutiniuosius du šimtus metų trys didelės kontinentinės Europos valstybės bandė primesti savo valią visam žemynui, o ir visai planetai, redakciniame straipsnyje rašo JAV dienraštis „The Washington Times“.

 
 
  Komandantės ruduo

Aušra Radzevičiūtė
2008 02 27

Vasario 24 d. Kuba pirmąsyk po beveik pusės amžiaus, pažymėto revoliucijos antspaudu, rinko naują šalies vadovą. Savo noru iš visų aukščiausių Kubos valstybės ir partijos postų pasitraukęs Fidelis Castro užbaigė ištisą istorijos etapą: komunistinis eksperimentas Kuboje, ko gero, pasibaigė. Ir nors spėliojama, kada ir kas imsis ryžtingų reformų „laisvės saloje“, niekas neabejoja, kad tai tikrai įvyks.

 
 
  Europos indėlis į Afrikos saugumą (2)

Arūnas Spraunius
2008 02 26

Kalbant apie Europos indėlį ne vien į Afrikos saugumą, bet ir į Juodojo žemyno raidą, pirmiausia turbūt derėtų pripažinti, kad Afrikoje vienokiu ar kitokiu būdu, dėl vienokių ar kitokių priežasčių „yra ir veikia“ daug kas. Tarkime, šaltojo karo metais Juodasis žemynas buvo dalinamas pagal NATO ir Varšuvos pakto šalių konfrontuojančius interesus, o pastaraisiais metais Afrikoje aktyviai reiškiasi Kinija.

 
 
  Kosovo pripažinimas suskaldė pasaulio bendruomenę (5)

Valentinas Mitė
2008 02 25

Kosovo nepriklausomybės paskelbimas niekam nebuvo netikėtumas. Tačiau skiriamoji linija tarp šalių, pripažįstančių Kosovą ir jo nepripažįstančių, yra gili ir principinė. Bet būtų neteisinga tvirtinti, kad Kosovą pripažįsta demokratijos rėmėjai, o jo nepriklausomybei nepritaria demokratijos ir tautų apsisprendimo priešininkai.

 
 
  Donaldo Tusko šimtadienis

Živilė Makauskienė
2008 02 23

Mažiau agresijos, bet be stebuklų - taip trumpiausiai galima apibūdinti Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybę, kuriai  vasario 23-ąją sueina  šimtas dienų. Opozicija, o labiausiai rinkimus pralaimėjusi Teisės ir Teisingumo partija, teigia, kad Piliečių Platformos ir Lenkijos Liaudininkų Sąjungos trys valdymo mėnesiai - tai prarastas laikas. Valdantieji atkerta, kad daugiausia energijos ir darbo teko skirti tam, kad sutvarkytų tai, ką per dvejus metus sujaukė Jaroslawo Kaczynskio vyriausybė.

 
 
  Radikalizmo ateitis

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 02 22

Šiandien turbūt niekas neabejoja, kad radikalizmo ateitis visų pirma sietina su islamu. Iš tiesų, kai ilgą laiką engti Irako šiitai per savo šventę, kuri tapo įmanoma tik amerikiečių dėka, skanduoja „Amerika, lauk”,  supranti, kad radikalizmas turi savo nišą nebent Vakarų ir Rytų civilizacijų priešpriešos taške.

 
 
  „The Economist“. Europos politikai. Tony Blair šiandien (1)

2008 02 21

Jis vis dar tebeturi tai, bent jau Paryžiuje jie vis dar ant to užkimba. Kalbėdamas sausakimšame Sorbonos amfiteatre sausio 31 dieną jis pasitelkė savo senus aktorinius triukus: gūžtelėjimai pečiais ir pakelti antakiai, „melskimės“ gestai, dirbtinis atvirumas, kompromiso su įsivaizduojamais priešais atsisakymas; herojiškas „pokyčių“ ir „modernizacijos“ žodynas.

 
 
  Branduolinis Maskvos ir Vašingtono verslas

Ainis Razma, VDU PMDI doktorantas
2008 02 19

Prieš gerą savaitę Rusijos atominės energijos agentūros ROSATOM generalinis direktorius Sergejus Kirijenka su vienos dienos darbo vizitu lankėsi Vašingtone, kur susitiko su JAV komercijos sekretoriumi Carlosu Gutierrezu. S. Kirijenka skubėjo užbaigti vieną reikalą, kurį Rusija jau keletą metų stengėsi „prastumti“: Vašingtone buvo pasirašyta JAV ir Rusijos prekybos sutartis, pagal kurią Rusija galės nuolat didinti savo sodrinto urano eksportą į JAV.

 
 
  Moldova tarp didžiulių geopolitikos girnų (3)

Viktoras Andrejevas
2008 02 16

Moldova, šalis, esanti Europos rytuose ir dydžiu bei gyventojų skaičiumi panaši į Lietuvą, desperatiškai siekia rasti santykių su didžiosiomis bei įtakingosiomis kaimynėmis pusiausvyrą ir pasirinkti tinkamą geopolitikos kryptį. Jau nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. Moldovos užsienio politikos kryptys, kaip svarstyklių lėkštutės, negalėjo pasiekti stabilios pusiausvyros ir, kaip visos „didžiosios sąjungos“ mažosios narės atsiskyrėlės, išgyveno įvairių krizių.

 
 
  Prancūzija grįžta į Europą (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 02 14

Praėjusį ketvirtadienį Prancūzijos nacionalinis susirinkimas, o po jo ir Senatas pasirašė naująją 2007 m. Lisabonoje priimtą ES Reformų sutartį. Naujienų agentūra AFP pranešė, kad  šios sutarties pasirašymas reiškia krizės, kilusios po to, kai 2005 m. Prancūzija ir Olandija nubalsavo prieš Europos Konstituciją, pabaigą. Taigi Prancūzija taps penktąja ES valstybe, pasirašiusia Lisabonos sutartį.

 
 
  Gruzijos ir Ukrainos NATO perspektyvos (1)

Arūnas Spraunius
2008 02 12

Nors abi šias šalis sieja tokia pati sovietinė praeitis, tai dvi skirtingos valstybės. Neišleidžiant iš akių panašios patirties ir vienodos starto pozicijos, perspektyvas tapti Aljanso narėmis reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų unikalią dabartinę padėtį. Be to, Rytų bei Vidurio Europos šalių integravimosi į Vakarus schemoje kitas žingsnis buvo įstojimas į Europos Sąjungą (ES).

 
 
  Rožinis Kosovo ateities scenarijus (4)

Indrė Bulavaitė
2008 02 10

Deitono taikos sutartis, 1995 m. pabaigusi trijų su puse metų karą Bosnijoje ir Hercegovinoje, sudrumstė ir taip trapią Kosovo ramybę. Kosovo albanams jokios naudos iš šios sutarties nebuvo ir tai sukėlė didelį jų nusivylimą. Žvelgiant giliau, Deitono taikos sutartis tik patvirtino Kosovą esant Jugoslavijos dalimi, o tenykščiai albanai staiga suvokė, kad galbūt pasyvaus pasipriešinimo strategija, vedama pirmojo Kosovo prezidento, Kosovo demokratinės lygos lyderio Ibrahimo Rugovos, liko bevaisė.

 
 
  Latvijos ekspertai apie santykius su Rusija

2008 02 09

Rusija negali būti palanki šaliai, kuri nori ištrūkti iš jos įtakos sferos. Nebent tas palankumas turi užslėptus tikslus. Todėl Latvija turi būti labai atsargi palaikydama santykius su kaimynine šalimi, bet, žinoma, nesistengti santykių nutraukti. Kai kurie analitikai tai sakė laikraščiui „Diena“, kai buvo paklausti apie nesenus įvykius: oficialūs Rusijos asmenys gyrė Latviją, kai ji kai kuriais klausimais priėmė susitaikėlišką poziciją.

 
 
  Gruzinai valstybę vis dar valdo gatvėse

Aušra Radzevičiūtė
2008 02 06

Jei Gruzijos valdžia iki vasario 15 d. neįvykdys septyniolikos specialiame memorandume išdėstytų reikalavimų, šalies prezidentui Michailui Saakašviliui oponuojantys politikai grasina gatves užtvindyti naujais masiniais protesto mitingais. „Spalvotųjų revoliucijų“ madą pradėjusios šalies politikai vis dar neatsisako minties, kad tokiu būdu galima ir reikia keisti valdžią.

 
 
  Pasaulio ekonominė krizė ir amero (21)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2008 02 05

Šiandien pasaulyje daug kalbama apie globalią ekonomikos krizę. Ją galima bandyti aiškinti dviem būdais. Pirmasis jų yra paprastas ir logiškas. Jau seniai žinoma, kad pasaulio ekonomika vystosi cikliškai: pakilimas, nuosmukis, pakilimas. Taigi galbūt šiandien jai atėjo metas sulėtėti. Manytina, kad recesija gali užtrukti vienus ar dvejus metus.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras