Nors abi šias šalis sieja tokia pati sovietinė praeitis, tai dvi skirtingos valstybės. Neišleidžiant iš akių panašios patirties ir vienodos starto pozicijos, perspektyvas tapti Aljanso narėmis reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų unikalią dabartinę padėtį. Be to, Rytų bei Vidurio Europos šalių integravimosi į Vakarus schemoje kitas žingsnis buvo įstojimas į Europos Sąjungą (ES).

Deitono taikos sutartis, 1995 m. pabaigusi trijų su puse metų karą Bosnijoje ir Hercegovinoje, sudrumstė ir taip trapią Kosovo ramybę. Kosovo albanams jokios naudos iš šios sutarties nebuvo ir tai sukėlė didelį jų nusivylimą. Žvelgiant giliau, Deitono taikos sutartis tik patvirtino Kosovą esant Jugoslavijos dalimi, o tenykščiai albanai staiga suvokė, kad galbūt pasyvaus pasipriešinimo strategija, vedama pirmojo Kosovo prezidento, Kosovo demokratinės lygos lyderio Ibrahimo Rugovos, liko bevaisė.

Rusija negali būti palanki šaliai, kuri nori ištrūkti iš jos įtakos sferos. Nebent tas palankumas turi užslėptus tikslus. Todėl Latvija turi būti labai atsargi palaikydama santykius su kaimynine šalimi, bet, žinoma, nesistengti santykių nutraukti. Kai kurie analitikai tai sakė laikraščiui „Diena“, kai buvo paklausti apie nesenus įvykius: oficialūs Rusijos asmenys gyrė Latviją, kai ji kai kuriais klausimais priėmė susitaikėlišką poziciją.

Jei Gruzijos valdžia iki vasario 15 d. neįvykdys septyniolikos specialiame memorandume išdėstytų reikalavimų, šalies prezidentui Michailui Saakašviliui oponuojantys politikai grasina gatves užtvindyti naujais masiniais protesto mitingais. „Spalvotųjų revoliucijų“ madą pradėjusios šalies politikai vis dar neatsisako minties, kad tokiu būdu galima ir reikia keisti valdžią.

Šiandien pasaulyje daug kalbama apie globalią ekonomikos krizę. Ją galima bandyti aiškinti dviem būdais. Pirmasis jų yra paprastas ir logiškas. Jau seniai žinoma, kad pasaulio ekonomika vystosi cikliškai: pakilimas, nuosmukis, pakilimas. Taigi galbūt šiandien jai atėjo metas sulėtėti. Manytina, kad recesija gali užtrukti vienus ar dvejus metus.

Latvijoje gyvena apie 2,3 mln. žmonių, iš jų tik apie 1,4 mln. (apie 60 proc.) yra latviai.  Kiti šalies gyventojai priskiriami tautinėms mažumoms, iš kurių daugumą sudaro rusai. Be to, rusų kalbą kaip gimtąją vartoja nemažai čia gyvenančių kitų tautinių mažumų atstovų. Dėl tokios diferenciacijos latviai kai kuriuose savo šalies miestuose faktiškai sudaro etninę ir kalbinę mažumą. Tai lėmė griežtą Latvijos Respublikos požiūrį į pilietybės suteikimo klausimą.

Kosovo nepriklausomybė – viena aktualiausių šių dienų tarptautinės bendruomenės problemų. Šį savaitgalį Serbijoje vyks antras prezidento rinkimų turas, ir nuo rinkimų baigties bent iš dalies gali priklausyti ir tai, kaip greitai dar kartą gali tekti perbraižyti Europos žemėlapį.

Kalbant apie genocidą, prieš akis paprastai iškyla „kažkada ir kažkur“ vykdyto genocido pavyzdžiai: Holokaustas, masinės armėnų žudynės XX amžiaus pradžioje, Kosove ar Ruandoje vykdytų etninių valymų atvejai. Regis, pasikartojus panašiems dalykams, visa teisingumo ir pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimu besirūpinanti tarptautinė bendruomenė turėtų beatodairiškai suskubti teikti pagalbą ir nedelsdama sustabdytų žiaurumus.

Gana nemažai polemikos kilo po to, kai pakalbėjęs apie naujo šaltojo karo grėsmes britų dienraščiui „The Financial Times“ Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus gavo šiokios tokios viešos pylos nuo Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretorės Condoleezze‘os Rice, netiesiogiai pavadinusios tokias kalbas nesąmone.

Pastaruoju metu Padnestrės problema įgauna naujų atspalvių. Keičiasi Maskvos, Kišiniovo ir Vakarų nuostatos dėl šios nepriklausoma pasiskelbusios teritorijos ateities. Dar labiau jos keisis, kai bus apsispręsta dėl Kosovo provincijos statuso ir kai Kremliuje į valdžią ateis naujasis Rusijos vadovas.

Jungtinėse Valstijose įsisiūbuojant priešrinkiminėms kovoms, vis aktualesnis tampa būsimas JAV vaidmuo tarptautinės politikos scenoje.

Demokratai ir respublikonai iki šiol nėra tikri dėl to, kokiu mastu derėtų kištis į kitų valstybių politiką, kiek pasitikėti tradiciniais sąjungininkais ir kokiam pasauliui Amerika turėtų ateityje vadovauti.

Naujųjų metų išvakarėse viena užsienio radijo stotis paskelbė akciją „Išjunk šviesą – išgelbėk baltąją mešką“. Pesimistai tikina, kad šie gražūs gyvūnai labai greitai nebeturės kur gyventi ir pavydės Vokietijos zoologijos sode įsikūrusiam meškinui Knutui. Dėl to kaltas globalinis atšilimas – didelis baubas, kuris ties išlikimo riba nustums ne tik baltąsias meškas, bet ir daugelyje pasaulio regionų gyvenančius žmones.

Kai sausio 10-ąją Artimuosiuose Rytuose viešėjęs JAV prezidentas George‘as W. Bushas planavo skristi į Ramalą, jo sraigtasparnis negalėjo pakilti dėl rūko. Amerikos lyderiui susitikti su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu į šį Vakarų Kranto miestą iš Jeruzalės teko vykti automobilių kortežu. Rūko nulemtas keliavimo būdas, pasirodo, buvo informatyvus.

Pirmasis Serbijos rinkimų ratas baigėsi prorusiško politiko, vieno Radikalų partijos vadovų Tomislavo Nikoličiaus pergale. T. Nikoličius, laikinai einantis Radikalų partijos vadovo pareigas, surinko beveik 40 procentų rinkėjų balsų. Tikrasis partijos vadovas Vojislavas Šešelis šiuo metu yra teisiamas Hagos karo nusikaltimų tribunole. Vien šios aplinkybės pakankamai daug sako ir apie T. Nikoličių, ir apie jo vadovaujamą Radikalų partiją.

Kažin ką pagalvojo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas, išgirdęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorės Condoleezzos Rice pasisakymą Davose, kritikuojantį tuos, kurie kalba apie Rusijos atnaujinamą Šaltąjį karą? Londono ir Maskvos santykiai pastaruoju metu tikrai primena tuos beveik dviejų dešimtmečių senumo laikus, kai Rytai ir Vakarai kentėjo nuo Šaltojo karo speigų.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).