Lotynų Amerikos regionas yra mažai žinomas ir praktiškai nėra tiriamas Lietuvoje, todėl net bendro pobūdžio žvilgsnis į jo saugumo problemas yra aktualus ir naudingas. Šias problemas galima nagrinėti išskiriant tris momentus. Pirma, Lotynų Amerikoje iš esmės nėra vieningos grėsmių sampratos. Antra, kaip ir daugelio kitų regionų atveju, Lotynų Amerikos saugumo darbotvarkės transformacija apima mažiausiai tris periodus: šaltojo karo laikus, laikotarpį nuo šaltojo karo pabaigos iki 2001-ųjų rugsėjo 11-osios ir etapą po rugsėjo 11-osios.

Nors Gruzijos opozicija ir nenori pripažinti, vis dėlto praėjusio savaitgalio prezidento rinkimus, nors nedidele balsų dauguma, laimėjo Michailas Saakašvilis. Vakarų organizacijos, stebėjusios rinkimus, vieningai paskelbė, kad didesnių pažeidimų nepastebėjo ir rinkimai vyko demokratiškai. Kremlius, aišku, mano kitaip, bet jau kuris laikas Maskva turbūt iš principo – kitaip sunku paaiškinti – visais klausimais turi priešingą nuomonę nei Vakarai.

Šiais metais trys Lietuvos valstybės kaimynės – Estija, Latvija ir Lenkija – išgyveno vienokias ar kitokias krizes, kurių priežastys bei padariniai galėtų būti gera pamoka ir mums. Tačiau ne veltui sakoma, kad iš svetimų klaidų nepasimokoma, o ką jau kalbėti apie svetimas pergales.

Rusijos santykiai su Armėnija yra patys draugiškiausi iš visų Pietų Kaukazo valstybių. Valstybės pasirašiusios strateginio bendradarbiavimo sutartį, Rusija turi karines bazes Armėnijoje ir niekas rusų iš ten net nesiruošia išvaryti.

Gerais santykiais suinteresuotos abi pusės. Rusija siekia turėti bent vieną patikimą sąjungininką nedraugiškame Kaukazo regione, o Armėnija dėl geopolitinės padėties neturi didelių galimybių rinktis.

Baigiantis 2007 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tęsdamas ne pačią demokratiškiausią šios šalies politikos tradiciją, įvardijo savo įpėdinį. Kiek liberalesnių pažiūrų (jei dabartiniame Kremliuje išvis yra liberalų) Dmitrijaus Medvedevo kandidatūra daug ką nustebino, tačiau prieštarauti „tautos lyderio“ ir „moralinio autoriteto“ valiai niekas nedrįso, o verčiau užsiėmė įvairių galimų postų rokiruočių skaičiavimu.

Viešėdamas Brazilijoje Romos popiežius Benediktas XVI Lotynų Ameriką pavadino „vilties žemynu“, pareikšdamas, kad tokį jį daro Bažnyčios jėga, o ne politinė ideologija, visuomeninis judėjimas ar ekonominė sistema. Katalikybė šiame pasaulio krašte iš tiesų vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau, ko gero, tik Lotynų Amerikoje Bažnyčia turi kairįjį sparną ir be didesnių problemų sugyvena su vietinio socializmo ideologija, kuriai tradicinius Markso raštus atstoja bibliniai siužetai.

Jei kas ir gali padėti neįklimpti Afganistane, tai tik aktyvi JAV politika.

Galingiausios pasaulyje gynybos ministerijos vadovo rūpestis jau kelis mėnesius yra galingiausiame pasaulio gynybos aljanse rasti šešiolika sraigtasparnių.

Paskutiniųjų metų JAV užsienio politika sulaukia itin kontroversiškų vertinimų. Vieni analitikai laiko Jungtines Valstijas esminiu demokratinių vertybių globalios plėtros ir tarptautinio stabilumo garantu, kiti šios šalies administraciją kaltina dvejopų standartų taikymu: teigiama, kad tam tikri universalūs ideologiniai principai (demokratijos, žmogaus teisių ir rinkos ekonomikos idealai), kurie yra svarbi Vašingtono oficialiosios retorikos ir strateginės vizijos dalis, tėra priedanga pragmatiškiems savanaudiškiems interesams realizuoti.

Būsimasis Kosovo premjeras Hashimas Thaci tikina, kad kraštas jau pasirengęs nepriklausomybei ir pripažinimas yra tik laiko klausimas. Anot jo, jei JT Saugumo Taryba nesugebės priimti sprendimo dėl galutinio Kosovo statuso, šis tikslas bus pasiektas „glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais sąjungininkais“. Rusija perspėja, kad toks scenarijus sukels grandininę reakciją.

Trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba uždarame posėdyje pradėjo svarstyti klausimą dėl Kosovo statuso. Po 4 mėnesių tiesioginių Belgrado ir Prištinos derybų pateiktas tarpininkų trejeto pranešimas, kuris suskaldė Saugumo Tarybą. Problema iš tiesų unikali, nes tai pirmas atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai valstybės sienas bandoma keisti be abipusio pritarimo.

Iranas yra didžiausia pasaulyje šiitų valdoma valstybė. Be to, ši teokratinė valstybė siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Teherano tvirtinimai, kad branduolinė energetika reikalinga taikiems tikslams, gali įtikinti tik naivuolį. Juk Iranas turi vienas didžiausių naftos atsargas pasaulyje ir energijos trūkumu neturėtų per daug skųstis.

Rusijos ir Kinijos karinis techninis bendradarbiavimas – tai beveik vien Rusijos ginkluotės ir karinės technikos eksportas į Kiniją. Šis eksportas tęsiasi nuo sovietų laikų, Kinija ilgą laiką buvo didžiausia Rusijos karinės technikos pirkėja. Jai parduodamos ginkluotės spektras labai platus – nuo sausumos kariuomenės ginkluotės iki modernių naikintuvų, povandeninių laivų ir priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksų, taip pat parduodamos technologijos ir komplektuojami mazgai licencinei tankų ir naikintuvų gamybai.

Praėjo gruodžio 10-oji, o Kosove, kaip ir buvo galima tikėtis, nieko neįvyko.

Nepriklausomybė nebuvo ir tikriausiai nebus paskelbta, kol Kosovo albanų vyriausybė neužsitikrins šiam žingsniui visiškos Vakarų paramos. Kosove kalbama, kad tai gali įvykti ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje.

Rusija ir Kinija 2001 m. birželio mėnesį pasirašė geros kaimynystės, draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, kuria deklaruojami strateginio lygio šalių santykiai. Tai buvo svarbiausia sutartis tarp šių šalių po to, kai 1896 m. buvo pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo statant Kinijos–Tolimųjų Rytų geležinkelį.

Kol kas dar savo poste tebesantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skina vieną politinę pergalę po kitos. Čia jis netikėtai paskelbia, kad balotiruosis į Dūmą partijos „Vieningoji Rusija“ priešakyje, čia pareiškia, kad neužims jokio vadovaujamo posto nei parlamente, nei Vyriausybėje (iki kovo 2-osios), čia baigia intrigą, anksčiau, negu visi laukė, pristatydamas savo įpėdinį valstybės vadovo poste – 42 metų Dmitrijų Medvedevą.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).