Užsienio spauda nemažai dėmesio skiria šių metų lapkritį vyksiantiems JAV prezidento rinkimams – gal dėl to, kad atskirose valstijose jau dabar rengiamuose pirminiuose rinkimuose tiek daug intrigos ir netikrumo.

Vasario 24 d. Kuboje įvyks prezidento rinkimai ir ne tik šioje šalyje, bet ir užsienio žiniasklaidoje spėliojama, ar Kubos vadovu išliks nemirtingasis revoliucionierius Fidelis Castro. Pirmasis žingsnis dėl išlikimo valdžios olimpe jau žengtas: šį mėnesį įvykusiuose Kubos parlamento – Nacionalinės Asamblėjos – rinkimuose F. Castro be jokios konkurencijos gavo deputato mandatą, o to pagal šalies Konstituciją būtinai reikia norint balotiruotis į Kubos prezidento postą.

Britų taryba (BT), prieš 70 metų įkurta nevyriausybinė organizacija, gavo galingą smūgį Rusijoje. Jos skyriai Sankt Peterburge ir Jekaterinburge buvo uždaryti, o darbuotojai, daugiausia vietos specialistai, atleisti. Pretekstas – neaiškus BT padalinių teisinis statusas ir mokesčių pažeidimai. Dar daugiau: padalinių darbuotojai buvo kvočiami šių miestų mokesčių inspekcijose ir net saugumo darbuotojų. Kaip Stalino laikais, į jų butus net nakties metu ateidavo pareigūnai ir juos išsivesdavo „pokalbiams“.

Atviros visuomenės institutas džiaugiasi galėdamas pranešti apie Programos „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ pradėtą institucinį bendradarbiavimą su Geopolitinių studijų centru 2008 metais.

Papildoma informacija artimiausiu metu bus paskelbta mūsų tinklapyje.

Geopolitinių studijų centras nepriiminės ir neperžiūrinės paraiškų Atviros visuomenės instituto Programai „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“. Dėl visų klausimų prašome kreiptis į programos direktorę Mary Frances Lindstrom adresu mflindstrom@osf-eu.org.

http://www.soros.org/initiatives/east

Jei Vokietijos valdžios koridoriuose Nicolas Sarkozy pavadinsite pačiu įdomiausiu dabartinės Europos politiku, niekas su jumis nesiginčys – atsakydami greičiau skeptiškai šyptelės. Po to jums papasakos apie pirmąjį, „pažintinį“ Angelos Merkel ir ką tik pareigas eiti pradėjusio Prancūzijos prezidento susitikimą.

Kenijos policija, opozicijos teigimu, ketvirtadienį nušovė 7 atsinaujinusių protestų dalyvius. Nuo rinkimų rezultatų paskelbimo, manoma, susirėmimuose galėjo žūti arti tūkstančio žmonių.

Opozicijos lyderis Raila Odinga tebereikalauja balsų perskaičiavimo. Tuo metu Europos Parlamentas nutraukė ES finansinę paramą Kenijai.

Kai garsiojo romano „Šimtas metų vienatvės“ herojus, vienas iš daugelio pulkininko Aurelijano Buendijos palikuonių Makondo bažnyčioje bandė išsiaiškinti savo kilmę, senas klebonas tik numojo ranka: čia žmonės dažnai vaikus pavadina gatvių vardais. Kitokios istorinės atminties, suprask, šiuose kraštuose nėra.

Lotynų Amerikos regionas yra mažai žinomas ir praktiškai nėra tiriamas Lietuvoje, todėl net bendro pobūdžio žvilgsnis į jo saugumo problemas yra aktualus ir naudingas. Šias problemas galima nagrinėti išskiriant tris momentus. Pirma, Lotynų Amerikoje iš esmės nėra vieningos grėsmių sampratos. Antra, kaip ir daugelio kitų regionų atveju, Lotynų Amerikos saugumo darbotvarkės transformacija apima mažiausiai tris periodus: šaltojo karo laikus, laikotarpį nuo šaltojo karo pabaigos iki 2001-ųjų rugsėjo 11-osios ir etapą po rugsėjo 11-osios.

Nors Gruzijos opozicija ir nenori pripažinti, vis dėlto praėjusio savaitgalio prezidento rinkimus, nors nedidele balsų dauguma, laimėjo Michailas Saakašvilis. Vakarų organizacijos, stebėjusios rinkimus, vieningai paskelbė, kad didesnių pažeidimų nepastebėjo ir rinkimai vyko demokratiškai. Kremlius, aišku, mano kitaip, bet jau kuris laikas Maskva turbūt iš principo – kitaip sunku paaiškinti – visais klausimais turi priešingą nuomonę nei Vakarai.

Šiais metais trys Lietuvos valstybės kaimynės – Estija, Latvija ir Lenkija – išgyveno vienokias ar kitokias krizes, kurių priežastys bei padariniai galėtų būti gera pamoka ir mums. Tačiau ne veltui sakoma, kad iš svetimų klaidų nepasimokoma, o ką jau kalbėti apie svetimas pergales.

Rusijos santykiai su Armėnija yra patys draugiškiausi iš visų Pietų Kaukazo valstybių. Valstybės pasirašiusios strateginio bendradarbiavimo sutartį, Rusija turi karines bazes Armėnijoje ir niekas rusų iš ten net nesiruošia išvaryti.

Gerais santykiais suinteresuotos abi pusės. Rusija siekia turėti bent vieną patikimą sąjungininką nedraugiškame Kaukazo regione, o Armėnija dėl geopolitinės padėties neturi didelių galimybių rinktis.

Baigiantis 2007 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tęsdamas ne pačią demokratiškiausią šios šalies politikos tradiciją, įvardijo savo įpėdinį. Kiek liberalesnių pažiūrų (jei dabartiniame Kremliuje išvis yra liberalų) Dmitrijaus Medvedevo kandidatūra daug ką nustebino, tačiau prieštarauti „tautos lyderio“ ir „moralinio autoriteto“ valiai niekas nedrįso, o verčiau užsiėmė įvairių galimų postų rokiruočių skaičiavimu.

Viešėdamas Brazilijoje Romos popiežius Benediktas XVI Lotynų Ameriką pavadino „vilties žemynu“, pareikšdamas, kad tokį jį daro Bažnyčios jėga, o ne politinė ideologija, visuomeninis judėjimas ar ekonominė sistema. Katalikybė šiame pasaulio krašte iš tiesų vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau, ko gero, tik Lotynų Amerikoje Bažnyčia turi kairįjį sparną ir be didesnių problemų sugyvena su vietinio socializmo ideologija, kuriai tradicinius Markso raštus atstoja bibliniai siužetai.

Jei kas ir gali padėti neįklimpti Afganistane, tai tik aktyvi JAV politika.

Galingiausios pasaulyje gynybos ministerijos vadovo rūpestis jau kelis mėnesius yra galingiausiame pasaulio gynybos aljanse rasti šešiolika sraigtasparnių.

Paskutiniųjų metų JAV užsienio politika sulaukia itin kontroversiškų vertinimų. Vieni analitikai laiko Jungtines Valstijas esminiu demokratinių vertybių globalios plėtros ir tarptautinio stabilumo garantu, kiti šios šalies administraciją kaltina dvejopų standartų taikymu: teigiama, kad tam tikri universalūs ideologiniai principai (demokratijos, žmogaus teisių ir rinkos ekonomikos idealai), kurie yra svarbi Vašingtono oficialiosios retorikos ir strateginės vizijos dalis, tėra priedanga pragmatiškiems savanaudiškiems interesams realizuoti.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).