Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pergalingas pasitraukimas[i] (4)

Robertas Šapronas
2016 04 08

Politinės prognozės – nedėkingas dalykas, ypač jei mėginame spėti Kremliaus užsienio politikos viražus. Kovo 14 d. pranešimas apie Rusijos karinės kampanijos Sirijoje pabaigą buvo dar labiau netikėtas nei bombardavimų pradžia pernai rugsėjį.

 
 
  Hillary Clinton – tarp demokratų ir respublikonų? (4)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 04 06

JAV prezidento rinkimams artėjant prie finalo šių metų lapkritį, Demokratų partija savo galutinį kandidatą renkasi iš dviejų politikų: dabartinio Vermonto valstijos senatoriaus Bernie‘o Sanderso ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Abu demokratų kandidatai neabejotinai skiriasi nuo respublikonų kandidatų vidaus politika: dėmesiu moterų ir mažumų teisėms, aplinkosaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims. Vis dėlto gilinantis į kandidatų užsienio politiką reikia pažymėti, kad H. Clinton savo politiniais sprendimais svariai padėjo stiprinti JAV militarizmo ir intervencionizmo paradigmą, su kuria labiau asocijuojama Respublikonų partija. Buvusios valstybės sekretorės „vanagišką“ politiką galima iliustruoti keletu pavyzdžių.

 
 
  Izraelis ieško naujų draugų (1)

Gytis Janišius
2016 04 04

Buvusi Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir yra pasakiusi, kad Izraelis neturi draugų – „visas pasaulis prieš mus“, tačiau tai tik skambūs žodžiai. Izraelis visada rėmėsi JAV palaikymu, tačiau prezidentaujant Barackui Obamai santykiai smarkiai atvėso. Jeruzalės politikai ėmėsi aktyviai ieškoti, iš ko dar galėtų sulaukti paramos.

 
 
  Pabėgėlių korta JAV rinkimuose

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 03 30

Pabėgėliai šiuo metu – Europos Sąjungos problema Nr. 1. Nuo to laiko, kai prieš penkerius metus Sirijoje kilo pilietinis karas, apie pusę šios šalies populiacijos paliko gimtuosius namus. Apie penkis milijonus gyventojų siekia prieglobsčio kitose šalyse, bet dar daug jų, ieškodami saugesnių vietovių, pasklido šalies viduje.

 

 
 
  Užjautė kaip sugebėjo (3)

Viktoras Denisenko
2016 03 28

Po tragiškų teroro išpuolių Briuselyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Belgijos karaliui Filipui nepriekaištingo turinio užuojautą. Pranešama, kad V. Putinas pasmerkė „barbariškus išpuolius“ ir pažymėjo, jog šie nusikaltimai negali būti pateisinti. Sunku pasakyti, kiek Rusijos prezidentas, dėdamas parašą po šiais žodžiais, buvo nuoširdus, tačiau tenka konstatuoti, jog daugumos Rusijos valdininkų reakcija buvo visiškai kitokia. Rusijos viešojoje erdvėje nuskambėjusiuose komentaruose apie Briuselio tragediją netrūko nei pagiežos, nei piktdžiugos.

 
 
  Baltarusija gręžiasi į Didžiąją Britaniją (2)

Diana Garmašaitė
2016 03 21

Prastėjant Baltarusijos ekonominei padėčiai, valstybės vadovai intensyviu grafiku vyksta įvairiomis pasaulio kryptimis, stengdamiesi surasti naujų prekybos partnerių. Per pastaruosius mėnesius potencialios bendradarbiavimo galimybės buvo aptartos su Egipto, Mozambiko, Maroko atstovais, taip pat sulaukta darbinių vizitų iš Pakistano, Kinijos bei kitų valstybių delegacijų. Deja, bent jau kol kas šis planas lūkesčių nepateisino, tačiau Minskas pagaliau ėmė aktyviau žvalgytis ir aplink save – į Senojo žemyno valstybes...

 
 
  Tatrų tigras vėl pasirengęs šuoliui

Gytis Janišius
2016 03 14

Tigrais pasaulio ekonomistai vadina sparčiai augančias ekonomikas. Galima paminėti Azijos, Baltijos, Keltų tigrą, o nuo 2002 m. apžvalgininkams jau žinomas ir Tatrų tigras – Slovakija. Įspūdingu ekonomikos šuoliu 2002–2007 m. išsivadavusi iš Čekijos šešėlio, kiek smuktelėjusi per ekonominę krizę, dabar ji vėl sparčiai gerina savo ūkio rodiklius. Šįkart šalis gerais ekonominiais rezultatais drąsinasi aplenkti savo vyresniąją sesę ir nuolatinę konkurentę Čekiją.

 
 
  Mūsų maža ekonomika niekam nebaisi (31)

Sergejus Šelinas, rosbalt.ru
2016 03 11

2015-ieji Rusijos ekonomikai nebuvo sėkmingi. Apie politinius tų metų Rusijos pasirinkimus ir nesėkmes geopolitika.lt jau rašė, o tinklalapis ej.ru atspausdino įdomų straipsnį apie ekonomines Rusijos problemas pasauliniame kontekste. Pateikiame šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą.

Kremliaus bandymai naudoti savo šalies ūkį kaip priemonę pasaulinėje kovoje – viena iš 2015-ųjų keistenybių. Tų metų, kai pagal ekonomikos ir prekybos apimtį mūsų šalis iš didžiųjų nusirito į vidutiniokes.

Kaip į Rusiją atsigręš ekonominis karas su visu pasauliu?

 
 
  Geopolitinių studijų centras – tarp geriausių (35)

Matas Jakaitis
2016 03 09

Pensilvanijos (JAV) universiteto J. H. Lauderio institute (Joseph H. Lauder Institute for Management & International Studies) jau 25 metus atliekami tyrimai siekiant įvertinti geriausių pasaulio tyrimų ir analizės centrų, paprastai vadinamų „think tank“, veiklą politikos, sociologijos, ekonomikos, ekologijos, sveikatos apsaugos ir pan. srityse.

 
 
  Baltijos regiono saugumas, arba nori taikos – ruoškis karui (34)

Viktoras Denisenko
2016 03 07

Saugumo klausimas jau porą metų neišnyksta iš aktualiosios Lietuvos (ir kitų Baltijos šalių) darbotvarkės. Šiandien apie jį vis dažniau kalbama iš praktinės pusės, nors iki Krymo aneksijos, sujaukusios visą saugumo situaciją regione, šis klausimas buvo nagrinėjamas labiau hipotetiškai. Bet Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai pademonstravo, jog Kremliaus veiksmai šiandien yra neprognozuojami, todėl verta svarstyti ir ruoštis įvairiems scenarijams, susijusiems su globalia Europos saugumo architektūra.

 
 
  Islandijoje ES klausimas dar nebaigtas

Gytis Janišius
2016 03 04

Iš Islandijos Lietuvą pasiekia supaprastintos žinios, kad salos gyventojai apsisprendė nestoti į Europos Sąjungą, tačiau toliau palaikys draugiškus kaimyninius ryšius. Vis dėlto situacija Reikjavike nėra tokia aiški ir paprasta. Narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos apylygės, svarbiausios partijos ir politikai turi skirtingas nuomones, todėl sprendimas stabdyti derybas su Briuseliu labai greitai gali būti pakeistas.

 
 
  Miunchenas-2, arba ką norėjo pasakyti Kremlius (35)

Viktoras Denisenko
2016 03 02

Šiandien ypač išpopuliarėjo politinių procesų pavadinimai, kurie skamba kaip populiarių filmų tęsiniai: pavyzdžiui, Minskas-2, Maidanas-3 ir pan. Apie vieną iš tokių reiškinių bus ir šis straipsnis. Jame nagrinėjama, ką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas norėjo (ir ką sugebėjo) pasakyti savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje. Šią kalbą, atsižvelgiant į platesnį kontekstą, galima būtų pavadinti Miunchenu-2.

 
 
  Rusija svarsto drastiškas priemones, kaip užkamšyti biudžeto skylę, atsiradusią kritus naftos kainoms (138)

Margarita Papčenkova, Darja Korsunskaja ir Elena Fabričnaja, „Reuters“
2016 02 29

Rusijai lieka vis mažiau pasirinkimo laisvės mėginant užkamšyti žiojinčią biudžeto skylę, ir tai verčia vėl grįžti prie sprendimų, kurie atrodė pernelyg drastiški vos prieš 20 mėnesių, kai naftos kaina ir ėmė kristi.

Du vyresnieji finansų pareigūnai „Reuters“ teigė, kad valdžios organai ėmė svarstyti galimybę perskaičiuoti rublio kursą dolerio atžvilgiu, taip kompensuojant dalį biudžeto nuostolių, išryškėjusių smukus įplaukoms iš naftos eksporto.

 
 
  Monarchijos žlugimo Rusijoje 99-osioms metinėms (35)

Leonidas Gozmanas, ej.ru
2016 02 24

Atviras laiškas Rusijos Prezidentui

Jūsų Ekscelencija pone Prezidente,

Jūs valdote mūsų šalį jau šešioliktus metus. Pastarojo meto laimėjimų ir nesėkmių balansas akivaizdžiai pakrypo į neigiamą pusę. Kad ir kaip Jūsų propaganda stengtųsi tai nuslėpti, žmonės pradeda tai jausti.

 
 
  Suomiai jau turi ko pasimokyti iš Estijos (3)

Gytis Janišius
2016 02 22

50 metų Estiją ir Suomiją vieną nuo kitos skyrė sovietinė geležinė uždanga, dabar jos vėl kartu. Abiejų šalių bendradarbiavimas apima vis daugiau sričių ir vis labiau gilėja. Ši sinergija Estiją skatina augti ekonomiškai, o Suomijai suteikia bazę gamybai ir darbui. Ilgą laiką Estija lygiavosi į šiaurinę kaimynę, bet dabar santykiai susilygino. Suomiai jau irgi turi ko pasimokyti iš estų.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras