Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ką parodė Rusijos elgesys su Estija?

Arūnas Spraunius
2007 08 08

Lietuvoje vykusiame seminare, skirtame Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiams, Europos Parlamento deputatė iš Estijos socialdemokratė Mariane Mikko pareiškė mananti, kad Europa turi keisti kalbėjimo stilių aptardama savo santykius su Rusija. „Užuot kalbėję apie „stiprią Rusiją“, mes turime raginti savo partnerę Rusiją laikytis demokratijos", - pareiškė M. Mikko.

 
 
  Kosovas: daug klausimų, bet nė vieno tikro atsakymo (2)

Valentinas Mitė
2007 08 05

Vėl nepavyko rasti priimtino Kosovo problemos sprendimo. Ši Serbijos provincija yra paskutinis nestabilumo židinys Balkanuose, keliantis daugybę fundamentalių bei neišsprendžiamų problemų.

Formaliai Kosovo problemos sprendimą sustabdė neišvengiamas Rusijos veto Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

 
 
  Eurazijos monstras šiepia nasrus

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 08 03

Sparčiai besivystantis ir vis didesnį pasaulio investuotojų dėmesį patraukiantis Kazachstanas – įspūdinga Centrinės Azijos valstybė. Ji vaidina vis didesnį vaidmenį ne tik NVS politikoje ar regiono struktūrose, bet ir pasaulyje. Kazachstano lyderis ,,iki gyvos galvos” Nursultanas Nazarbajevas, nepaisant jo diktatoriškų valdymo metodų, sugebėjo šį didžiulį laivą įvairuoti į ekonomiškai pajėgių ir politiškai įtakingų valstybių farvaterį.

 
 
  Kosovo ir Serbijos ateitis (2)

Vytautas Landsbergis
2007 08 02

JTO Saugumo Taryba nebalsavo dėl Kosovo ateities projekto, bet išbraukė iš darbotvarkės Rusijai pareiškus, kad ji vetuos. Taigi vadinamasis Ahtisaario planas atidėtas geresniems laikams. Neatmestas, ir tai turbūt protingas variantas esamoje padėtyje.

 
 
  Imperijos sugrįžimas (3)

Jerzy Targalskis
2007 07 31

Amerikos ir Rusijos bendradarbiavimo laikotarpiu narystė Aljanse anaiptol netrukdė palikti valdžioje šių šalių posovietinį elitą, rodantį dvigubą lojalumą - JAV (pavyzdžiui, parama karui Irake), o šalies viduje - Rusijai. Jį dar labiau stiprina bendri ūkio interesai, ypač degalų sektoriuje, ir specialiųjų tarnybų ryšiai.

 
 
  Rusijos ir Baltarusijos sąjunga: realybė ar utopija?

Gediminas Dubonikas
2007 07 30

Rusijos ir Baltarusijos sąjungos idėja egzistuoja jau ne vienus metus. Tačiau dabar šių valstybių sąjungos galimybės vertinamos ypač skeptiškai. Maskvos ir Minsko dialogą pakeitė energetinė konfrontacija, dėl kurios šių valstybių santykiai ne tik komplikavosi, bet ir atsirado dažnai atvira priešprieša. Vis dėlto sudėtinga tvirtinti, kad Rusijos ir Baltarusijos sąjunga - jau tik utopija.

 
 
  Gordono Browno atėjimas karo su terorizmu fone (1)

E. Lipnickas
2007 07 29

Didžiojoje Britanijoje pasikeitė vyriausybė. Nuo 1997 metų svarbiausiu šalies lyderiu buvęs Tonis Blairas užleido premjero postą buvusiam savo vyriausybės nariui, Iždo sekretoriui, Gordonui Brownui. Nors per 10 metų T.Blairo vyriausybė pasiekė gerų rezultatų ekonomikoje, sėkmingai kovojo su nedarbu ir nusikalstamumu, tačiau svarbiausia vyriausybių kaitos priežastimi tapo užsienio politika.

 
 
  ES ir Serbijos bendradarbiavimo atnaujinimas: kodėl dabar?

M. Jastramskis
2007 07 26

ES plėtros komisaras Olli Rehnas birželio 1 d. pranešė, jog Briuselis atnaujins derybas su Serbija dėl tolesnio glaudesnio bendradarbiavimo (turima galvoje Stabilizacijos ir Asociacijos Susitarimo atnaujinimas ir narystės perspektyvos).

 
 
  KSSO kaip antieuroatlantinė organizacija (1)

Vytautas Kinčinaitis
2007 07 25

Gegužės 15 d. septynios NVS šalys – Armėnija, Baltarusija, Kazachija, Kirgizija, Rusija, Tadžikija ir Uzbekija - atšventė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) įkūrimo penkiolikos metų jubiliejų. Organizacijos generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža šia proga duotame interviu trumpai nusakė jos esmę.

 
 
  Baltarusija po „energetinio karo“

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 07 23

Maskvos ir Minsko energetinis konfliktas iš esmės gali tapti ilgalaikių permainų Baltarusijoje katalizatoriumi. Prielaidos šioms permainoms formuojasi jau seniai ir anksčiau ar vėliau turėtų pasiekti kritinį lygį. Šiuo atveju susideda ekonominis ir socialinis faktoriai, turintys lemiamą reikšmę Aleksandro Lukašenkos režimo stabilumui.

 
 
  Kinijos tikslai Afrikoje

Arūnas Skrudupas
2007 07 20

Kaip bebūtų keista, tačiau net ir akademinėse sferose kartais galima išgirsti nuomonę, kad „taikaus iškilimo“ (heping jueqi) strategijospervardijimas „taikiu vystymusi“ (heping fazhan) liudija ne Kinijos siekį pašalinti neigiamas žodžio „iškilimas“ konotacijas, o tam tikrą grįžimą prie koncentravimosi vien tolesniam ekonominio potencialo stiprinimui, padiktuotą vidinių šalies problemų, tariamai neleidžiančių Kinijai jau šiandien vykdyti aktyvios, su ankstesnių laikų izoliacionizmu nieko bendra nebeturinčios užsienio politikos.

 
 
  Karas: ašaros akyse ir politikų cinizmas

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 07 19

Būtų nedora nepastebėti šių paskutinių birželio dienų – nacistinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos karo pradžios. Tuo labiau, kad okupantų tankų vikšrais buvo išvažinėta ir Lietuva. O apskritai į Antrąjį pasaulinį karą buvo įtraukta 110 mln. gyventojų iš 60 valstybių. Iš viso žuvo 50 mln. žmonių, vien tik SSRS – 27 mln. (kitais duomenimis – beveik 30 mln.).

 
 
  Latvija ir Rusija: grįžimas į senas vėžes

Aušra Radzevičiūtė
2007 07 18

Neseniai britų savaitraštis ,,The Economist” atkreipė dėmesį, kad Rusijos kapitalo skverbimasis yra ypač aktualus Latvijoje, kur verslo magnatai vaidina svarbų vaidmenį politikoje. Jų didžiausia vertybė - pinigai – yra galingiausias Rusijos ginklas ir tai kelia nerimą.

 
 
  Imperijos subyrėjimas: perestroika išslydo iš kontrolės

Dr. Jerzy Targalskis
2007 07 17

Tada buvau vienas tų, kurie tikėjo, jog tai būtų įmanoma, jeigu sistema susmuktų, arba mūsų veikla atliktų tik pagalbinį vaidmenį, jeigu komunizmas žlugtų įvykus tarptautiniam konfliktui. Totalitarizmo negali nuversti jokia opozicija; ji gali tik teatriškai apipavidalinti jo likvidavimą, kaip buvo, pavyzdžiui, Serbijoje, pasitraukiant Slobodanui Miloševičiui.

 
 
  Atsiprašymo anatomija

Viktoras Denisenko
2007 07 15

Kaip pranešama, Serbijos prezidentas Borisas Tadičius oficialiai atsiprašė kroatų tautos dėl 1991 – 1995 metų įvykių. Balkanų karas turbūt dar ilgai bus prisimenamas kaip vienas baisiausių karinių konfliktų naujausioje Europos istorijoje. Kroatijoje jis nusinešė daugiau negu 20 tūkst. gyvybių. Tačiau tai, kad konfliktavusios šalys šiandien sugeba ištiesti viena kitai ranką, leidžia tikėtis, kad tokie įvykiai nebepasikartos.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras