Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kaspijos jūra: mūšis dėl naftos, eršketų ir vandens (4)

Aušra Radzevičiūtė
2007 05 28

Jau dešimt metų penkios valstybės - Rusija, Iranas, Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Turkmėnistanas – neranda tinkamiausio sprendimo, kaip pasidalyti Kaspijos jūrą, kurios gamtiniai resursai neabejotinai sustiprintų kiekvienos iš jų ekonomiką. Nors nėra iki galo aišku, kiek ir kur ten esama naftos ir dujų, vien jau ištirtos ir galimos išgauti atsargos Kaspijos jūros baseine sudaro nuo 1,3 iki 2,6 procento viso pasaulio šių energetinių resursų.

 
 
  Tolstantys Vakarų partiniai standartai

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 05 25

Partinių sistemų formavimasis Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione po komunistinio bloko žlugimo laikomas ketvirtąja naujų partijų ir jų sistemų atsiradimo banga Europoje XX amžiuje. Tačiau pereinamojo laikotarpio ypatumai VRE šalyse lėmė, kad, palyginti su kitomis naujų politinių ir partinių sistemų atsiradimo bangomis, pokomunistinis perėjimas buvo trejopo pobūdžio.

 
 
  Iranas ir Baltarusija: nafta už izoliaciją (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 05 24

Iranas, stengdamasis išsiveržti iš tarptautinės izoliacijos ir nusimesti JT sankcijų naštą, ieško naujų partnerių visame pasaulyje. Ir randa jų ne tik tarp islamo šalių, bet ir tarp tų valstybių, kurios demonstruoja atvirą priešiškumą Jungtinėms Valstijoms ir apskritai Vakarams.

 
 
  „Užsienio“ sampratos: Lietuvos artimoji ir tolimoji kaimynystė (4)

V. Landsbergis
2007 05 23

Visi žinome, kas bandė įvesti į politinę apyvartą terminą „artimasis užsienis“. Tai turėjo reikšti ne vien geografinę, bet ir interesų, siekiamos prioritetinės įtakos, tariamų „teisių“ ir užvaldymo bei įsigalėjimo zoną valstybės kaimynystėje.

 
 
  Turkija: tarp Europos ir tradicinio islamo

Aušra Radzevičiūtė
2007 05 22

Po neįvykusių prezidento rinkimų parlamente Turkiją sukrėtė jau primiršto masto politinė krizė. Proislamiškos Teisingumo ir plėtros partijos kandidatas Abdula Giulis (Abdullah Gul) buvo priverstas pasitraukti iš politinės kovos – parlamentas paleistas, o naujasis šalies vadovas po Konstitucijos pataisų greičiausiai bus renkamas visuotiniuose rinkimuose.

 
 
  Dainius Žalimas: Rusijos provokacijos gali pasikartoti net ir Lietuvoje

2007 05 21

Nuo riaušių Estijoje praėjo jau trys savaitės, tačiau įtampa tarp Rusijos ir mūsų kaimynės neatslūgsta iki šiol. Po masinių rusakalbių Estijos gyventojų riaušių Talino centre vyko ir kitos prieš estus nukreiptos akcijos – Estijos ambasados blokada Maskvoje, Rusija paskelbė „karą“ verslo ir ekonomikos srityje. Kai kurių ekspertų teigimu, dabartiniai Estijos ir Rusijos tarpusavio santykiai blogiausi nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo prieš 16 metų.

 
 
  Energetinė politika – esminis Venesuelos akcentas

Gediminas Dubonikas
2007 05 20

Vakarų žiniasklaida vis daugiau dėmesio skiria Venesueloje vykstantiems socialiniams ekonominiams ir politiniams pokyčiams. Šios šalies prezidentas H. Chavesas, reikšdamas atvirą neapykantą JAV, atvirai kalba apie Venesuelos virsmą socialistine valstybe.

 
 
  Paryžiaus-Berlyno-Maskvos ašis: kas naujo Prancūzijoje? (2)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 05 13

Nors Prancūziją ir vėl drebina gana rimtos riaušės bei politinė kritika, prezidento rinkimų rezultatų niekas nekvestionuoja. Dešiniųjų kandidatas Nicolas Sarkozy perims šalies vairą iš dvi kadencijas valdžiusio Jacques‘o Chiraco, kas turėtų reikšti ir savotišką naują Prancūzijos politikos erą, susijusią su kitos, jau pokarinės kartos politikų iškilimu.

 
 
  Politinė Latvijos panorama: aršios kovos po ramybės širma

Aušra Radzevičiūtė
2007 05 10

Pastaruoju metu kaimyninėje Latvijoje vykstantys politiniai procesai, ekspertų teigimu, gali pasibaigti rimta krize. Tačiau labiausiai stebina tai, kad kai kurie įvykiai tarsi veidrodyje primena dar neseniai Lietuvą krėtusius skandalus – galimi verslo ir politikų korupciniai ryšiai, įtakos sričių pasidalijimas bei kova dėl specialiųjų tarnybų kontrolės.

 
 
  Paminklai rusų kariams – politinių spekuliacijų objektas

Aušra Radzevičiūtė
2007 05 07

Bronzinio kario paminklo demontavimas Talino centre tapo tikru išbandymu ne tik Estijai, bet ir visai Europos Sąjungai. Ir nors daugelis Lietuvoje stebisi, kodėl Briuselis taip ilgai tylėjo, negalima  užmiršti ir to, kad Maskva nuoširdžiai tikėjosi, jog ES vadovai pasmerks mūsų šiaurės kaimynus už neva necivilizuotą ir neeuropietišką elgesį.

 
 
  Konfliktas, pridengtas istorijos keliamomis emocijomis

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 05 04

Talino gatvėse  - masinės riaušės:   išdaužytos vitrinos, išgrobstytos parduotuvės, specialiosios policijos pajėgos ir daug nuo alkoholio apsvaigusių rusakalbių jaunuolių, skanduojančių prorusiškus šūkius ir sėjančių agresiją. Toks vaizdas visuose reportažuose iš Estijos pastarąją savaitę jau tapo įprastas.

 
 
  Svajonės vardas - amžina Dangiškoji Imperija (1)

Arūnas Skrudupas
2007 05 01

Neseni įvykiai, užvaldę žiniasklaidos dėmesį – tiek autoritarinių režimų žlugimas Rytų Europos šalyse, tiek Persų įlankos krizė arba Jugoslavijos konfliktas, - kuo aiškiausiai parodė, kad religiniai arba religiniai-kultūriniai substratai yra radikaliai svarbūs visuomenėms, besivaržančioms dėl hegemonijos pasaulyje.

 
 
  Šiaurės Korėja: pasaulio periferija ar nuožmi branduolinė valstybė? (1)

Gediminas Dubonikas
2007 04 30

Šiaurės Korėja – ypatinga valstybė geopolitiškai sudėtingame rytinės Azijos regione. Šios šalies politinė sankloda, visuomenės raida, ekonomika ir ūkis paremti stalininio pobūdžio totalitarine sistema. Nepaisydama visuomenės poreikių, tarpvalstybinių įsipareigojimų, Šiaurės Korėja pasigamino ir išbandė branduolinį masinio naikinimo ginklą.

 
 
  Kuba: kokia ji bus be Fidelio Castro?

Aušra Radzevičiūtė
2007 04 27

80-metis Kubos lyderis Fidelis Castro po paskutiniosios operacijos beveik pasveiko ir yra pasirengęs grįžti prie valstybės valdymo. Tokią žinią visai neseniai pranešė Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, neslepiantis džiaugsmo, kad kurdamas XXI amžiaus socializmą galės ir vėl atsiremti į savo idėjinio tėvo petį. Tačiau net jei Fidelis Castro ir grįš, įvertinant sunkios ligos padarinius ir garbų jo amžių, Laisvės salą jis valdys turbūt jau nebeilgai.

 
 
  Čečėnija: karo kanonada virsta interesų karu (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 04 26

Pastaruoju metu Čečėnija yra tarsi Dievo užmirštas kampelis. Tiesioginiai karo  veiksmai nevyksta, čečėnų sukilėlių pasipriešinimas sporadiškas ir, sprendžiant iš įvykių eigos, atsitiktinis. Prezidentu tapęs trisdešimtmetis boksininkas Ramzanas Kadyrovas imituoja nepriklausomą nuo Maskvos šios pietų Rusijos respublikos politiką, o Rusija dosniai dotuoja jos ūkį. Pagrindiniai čečėnų separatistų vadai ir Ičkerijos prezidentai sunaikinti.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras