Be abejo,  lyderė ne dabar ir tikrai ne artimiausioje ateityje. Ukrainos atvejis labai sudėtingas. Sudėtinga ne tik demografinė situacija, nors čia esama savotiško paradokso. 2005 metų duomenimis, iš 48 su puse milijono šalies gyventojų 73 proc. save laikė ukrainiečiais ir tik kiek daugiau kaip 22 proc. – rusais. Nepaisant to, valdančioji Regionų partija atkakliai siekia rusų kalbai suteikti antrosios valstybinės kalbos statusą.

Jau dešimt metų penkios valstybės - Rusija, Iranas, Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Turkmėnistanas – neranda tinkamiausio sprendimo, kaip pasidalyti Kaspijos jūrą, kurios gamtiniai resursai neabejotinai sustiprintų kiekvienos iš jų ekonomiką. Nors nėra iki galo aišku, kiek ir kur ten esama naftos ir dujų, vien jau ištirtos ir galimos išgauti atsargos Kaspijos jūros baseine sudaro nuo 1,3 iki 2,6 procento viso pasaulio šių energetinių resursų.

Partinių sistemų formavimasis Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione po komunistinio bloko žlugimo laikomas ketvirtąja naujų partijų ir jų sistemų atsiradimo banga Europoje XX amžiuje. Tačiau pereinamojo laikotarpio ypatumai VRE šalyse lėmė, kad, palyginti su kitomis naujų politinių ir partinių sistemų atsiradimo bangomis, pokomunistinis perėjimas buvo trejopo pobūdžio.

Iranas, stengdamasis išsiveržti iš tarptautinės izoliacijos ir nusimesti JT sankcijų naštą, ieško naujų partnerių visame pasaulyje. Ir randa jų ne tik tarp islamo šalių, bet ir tarp tų valstybių, kurios demonstruoja atvirą priešiškumą Jungtinėms Valstijoms ir apskritai Vakarams.

Visi žinome, kas bandė įvesti į politinę apyvartą terminą „artimasis užsienis“. Tai turėjo reikšti ne vien geografinę, bet ir interesų, siekiamos prioritetinės įtakos, tariamų „teisių“ ir užvaldymo bei įsigalėjimo zoną valstybės kaimynystėje.

Po neįvykusių prezidento rinkimų parlamente Turkiją sukrėtė jau primiršto masto politinė krizė. Proislamiškos Teisingumo ir plėtros partijos kandidatas Abdula Giulis (Abdullah Gul) buvo priverstas pasitraukti iš politinės kovos – parlamentas paleistas, o naujasis šalies vadovas po Konstitucijos pataisų greičiausiai bus renkamas visuotiniuose rinkimuose.

Nuo riaušių Estijoje praėjo jau trys savaitės, tačiau įtampa tarp Rusijos ir mūsų kaimynės neatslūgsta iki šiol. Po masinių rusakalbių Estijos gyventojų riaušių Talino centre vyko ir kitos prieš estus nukreiptos akcijos – Estijos ambasados blokada Maskvoje, Rusija paskelbė „karą“ verslo ir ekonomikos srityje. Kai kurių ekspertų teigimu, dabartiniai Estijos ir Rusijos tarpusavio santykiai blogiausi nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo prieš 16 metų.

Vakarų žiniasklaida vis daugiau dėmesio skiria Venesueloje vykstantiems socialiniams ekonominiams ir politiniams pokyčiams. Šios šalies prezidentas H. Chavesas, reikšdamas atvirą neapykantą JAV, atvirai kalba apie Venesuelos virsmą socialistine valstybe.

Nors Prancūziją ir vėl drebina gana rimtos riaušės bei politinė kritika, prezidento rinkimų rezultatų niekas nekvestionuoja. Dešiniųjų kandidatas Nicolas Sarkozy perims šalies vairą iš dvi kadencijas valdžiusio Jacques‘o Chiraco, kas turėtų reikšti ir savotišką naują Prancūzijos politikos erą, susijusią su kitos, jau pokarinės kartos politikų iškilimu.

Pastaruoju metu kaimyninėje Latvijoje vykstantys politiniai procesai, ekspertų teigimu, gali pasibaigti rimta krize. Tačiau labiausiai stebina tai, kad kai kurie įvykiai tarsi veidrodyje primena dar neseniai Lietuvą krėtusius skandalus – galimi verslo ir politikų korupciniai ryšiai, įtakos sričių pasidalijimas bei kova dėl specialiųjų tarnybų kontrolės.

Bronzinio kario paminklo demontavimas Talino centre tapo tikru išbandymu ne tik Estijai, bet ir visai Europos Sąjungai. Ir nors daugelis Lietuvoje stebisi, kodėl Briuselis taip ilgai tylėjo, negalima  užmiršti ir to, kad Maskva nuoširdžiai tikėjosi, jog ES vadovai pasmerks mūsų šiaurės kaimynus už neva necivilizuotą ir neeuropietišką elgesį.

Talino gatvėse  - masinės riaušės:   išdaužytos vitrinos, išgrobstytos parduotuvės, specialiosios policijos pajėgos ir daug nuo alkoholio apsvaigusių rusakalbių jaunuolių, skanduojančių prorusiškus šūkius ir sėjančių agresiją. Toks vaizdas visuose reportažuose iš Estijos pastarąją savaitę jau tapo įprastas.

Neseni įvykiai, užvaldę žiniasklaidos dėmesį – tiek autoritarinių režimų žlugimas Rytų Europos šalyse, tiek Persų įlankos krizė arba Jugoslavijos konfliktas, - kuo aiškiausiai parodė, kad religiniai arba religiniai-kultūriniai substratai yra radikaliai svarbūs visuomenėms, besivaržančioms dėl hegemonijos pasaulyje.

Šiaurės Korėja – ypatinga valstybė geopolitiškai sudėtingame rytinės Azijos regione. Šios šalies politinė sankloda, visuomenės raida, ekonomika ir ūkis paremti stalininio pobūdžio totalitarine sistema. Nepaisydama visuomenės poreikių, tarpvalstybinių įsipareigojimų, Šiaurės Korėja pasigamino ir išbandė branduolinį masinio naikinimo ginklą.

80-metis Kubos lyderis Fidelis Castro po paskutiniosios operacijos beveik pasveiko ir yra pasirengęs grįžti prie valstybės valdymo. Tokią žinią visai neseniai pranešė Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, neslepiantis džiaugsmo, kad kurdamas XXI amžiaus socializmą galės ir vėl atsiremti į savo idėjinio tėvo petį. Tačiau net jei Fidelis Castro ir grįš, įvertinant sunkios ligos padarinius ir garbų jo amžių, Laisvės salą jis valdys turbūt jau nebeilgai.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).