Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ką mums daryti po Rusijos? (63)

Dmitrijus Gubinas, Rosbalt
2016 02 19

Šalis stovi prie naujos epochos slenksčio, tačiau visiškai neaišku, iš ko ji toliau gyvens ir kokią vietą pasaulyje užims.

Rusijos greitai nebebus. Netikite manimi? Tai patikėkite Prezidento administracijos vadovo pavaduotoju Viačeslavu Volodinu, kuris dar 2014-aisiais teigė: „Yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos.“

 
 
  Lenkijos politikos vingiai ir Lietuva

Viktoras Denisenko
2016 02 17

Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais metais gana ambivalentiški. Viena vertus, abi valstybės yra Europos Sąjungos ir NATO narės, negatyviai reaguojančios į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, vertinančios ją kaip pavojų viso regiono stabilumui. Kita vertus, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius apsunkina nemalonūs klausimai, kurių niekaip nepavyksta įveikti. Pirmiausia tai Lenkijos priekaištai dėl vietinės lenkų bendruomenės padėties Lietuvoje, klausimai, susiję su lenkiškų vardų ir pavardžių rašymu lietuviškuose asmens dokumentuose ir pan. Natūraliai kyla klausimas, kuria kryptimi gali pasisukti šie reikalai po to, kai praeitais metais Lenkijoje pasikeitė visa aukščiausia valdžia.

 
 
  Moterys – neišnaudotas pasaulio ekonomikos šansas

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 02 15

Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad XX a. pasaulio populiacijos senėjimas – beprecedentis žmonijos istorijoje, o XXI a. neigiami šio reiškinio aspektai bus dar skausmingesni. Tai tampa jau ne atskirų valstybių, o viso pasaulio problema. Pagal naujausias JT projekcijas 2050-aisiais apie 2 mlrd. pasaulio gyventojų bus vyresni nei 60 metų.

 
 
  Krikščionybės žlugimas Artimuosiuose Rytuose

Gytis Janišius
2016 02 12

Dar prieš šimtą metų Asirijos bažnyčios patriarchai savo laiškuose Artimuosius Rytus vadino Edeno sodais, tačiau paskutinį šimtmetį krikščionių situacija kasmet blogėja. Ekspertai yra nustatę, kad jau labai greitai kai kuriose regiono šalyse krikščionių nebeliks visai, o kitose jų smarkiai sumažės.

 
 
  Kas liks iš BRIKS? (176)

Viktoras Denisenko
2016 02 10

Prieš porą metų apie BRIKS valstybes (Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afrikos Respubliką) buvo kalbama kaip apie galimas ateities lyderes, kurios taps puikia atsvara Europos Sąjungai ir JAV. Tačiau šiandien apie šį susivienijimą jau beveik nieko negirdėti. Kas gi nutiko BRIKS, arba, geriau paklausus, kas gi liko iš BRIKS idėjos?

 
 
  Ar įšaldytas Padniestrės konfliktas atšyla? (4)

Diana Garmašaitė
2016 02 08

Daugiau nei 20 metų tarptautinės politikos ekspertai ir analitikai atsargiai kalbėjo apie potencialų Padniestrės konflikto atšilimą. Nepaisant visų 5+2 formato taikos derybų dalyvių (separatistinis regionas, Moldova, Ukraina, Rusija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei stebėtojos – JAV ir Europos Sąjunga) bandymų sureguliuoti konfliktą, tenka pripažinti, kad kai kurioms iš jų status quo Padniestrėje dėl per jos sienas vykdomos kontrabandinės veiklos yra tiesiog pernelyg naudingas. Galbūt todėl į Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rumunijos vadovo Klauso Iohanniso praėjusių metų pavasario susitarimą atšildyti pabaigos neturintį Padniestrės konfliktą niekas nepanoro kreipti dėmesio. Nuo P. Porošenkos pasakytų žodžių praėjo beveik metai ir, nors konfliktas nepripažintoje Padniestrės Moldavijos Respublikoje (PMR) taip greitai neatšilo, reikia pripažinti, jog separatistinio regiono status quo Ukrainai pavyko kiek sudrebinti.

 
 
  „Gazpromas“ jau nebe nacionalinė vertybė. Ir tai logiška (3)

Jevgenijus Andrejevas, Novaja gazeta
2016 02 05

Šių metų pradžioje Federalinė antimonopolinė tarnyba atėmė teisę „Gazpromui“ naudotis šūkiu „Nacionalinė vertybė“. Greitai tapo aišku, kad per trečią 2015 m. ketvirtį dujų monopolistas patyrė rekordinius, milijardinius nuostolius. Ir tai – vienas po kito žlungančių „amžiaus projektų“ statant naujus dujotiekius, nuolatinių dujinių konfliktų su Ukraina ir problemų su Europa fone. Apie situaciją, kurioje atsidūrė jau nebe nacionalinė Rusijos vertybė, kalbame su žinomu Rusijos kuro ir energetikos komplekso analitiku, konsultacinės kompanijos „RusEnergy“ partneriu Michailu Krutichinu.

 
 
  Ar naujoji Taivano prezidentė apmalšins regiono melodramas?

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 02 03

Šiųmečius Taivano prezidento rinkimus labiausiai įsiminsime dėl dviejų moteriškų veidų. Ne tik dėl sausio 16 d. įtikinamą pergalę išplėšusios pirmosios Taivano prezidentės Tsai Ing-wen, atstovaujančios liberaliai Demokratinės pažangos partijai (DPP), bet ir dėl žavios šešiolikmetės pop žvaigždutės Chou Tzu-yu, kuri, vienoje iš Pietų Korėjos televizijų kelias sekundes pamojavusi Taivano vėliavėle, sukėlė didžiulį skandalą ir nusipelnė „separatistės“ etiketės.

 
 
  Ar Lenkijai gresia „putinizacija“? (1)

Matas Jakaitis
2016 02 01

Praėjusių metų spalio 25 d. Lenkijoje vykusius rinkimus į žemesniuosius šalies parlamento rūmus – Seimą ryškia persvara laimėjo Įstatymo ir teisingumo (ĮT) partija, 460 vietų parlamente gavusi 235 mandatus. Įvertinant tai, kad gegužės mėnesį vykusius prezidento rinkimus laimėjo laikinai narystę ĮT sustabdęs Andrzejus Duda, galima teigti, kad visa aukščiausioji šalies valdžia dabar priklauso šiai partijai.

 
 
  Naftos karai: Saudo Arabija puola (56)

Olegas Volkovas
2016 01 29

Sausio 2 d. Rijade įvykdyta šiitų dvasininko šeicho Nimro al Nimro egzekucija išprovokavo nepasitenkinimo ir demonstracijų bangą šiitų teritorijose Artimuosiuose Rytuose ir pablogino ir taip įtemptus Saudo Arabijos ir Irano santykius. Pažymėtina, jog tą pačią dieną mirties bausmė buvo įvykdyta dar 46 žmonėms, iš jų 43 turėjo sąsajų su „Al Qaeda“. Interviu portalui al-monitor.com davęs nužudyto dvasininko brolis Mohammedas al Nimras šitaip pakomentavo situaciją: „Iš pradžių manėme, kad buvo norima įvykdyti mirties bausmę šeichui Nimrui kartu su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ nariais, kad būtų tam tikra sektinė pusiausvyra. Vėliau nustatėme, kad tikslas buvo atsikratyti šeicho Nimro, o teroristų vardai turėjo tapti priedanga. Tai aišku iš to, kad 42 iš 47 žmonių, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė, laukė egzekucijos nuo 10 iki 13 metų, o šeichas Nimras buvo nuteistas tik prieš metus.“

 
 
  Dviejų greičių Lenkija (1)

Gytis Janišius
2016 01 27

Pasaulio ekonomistai ir apžvalgininkai negaili pagyrų Lenkijai. Jie žavisi šios šalies ūkio augimu ir prognozuoja tolesnę plėtrą. 2016 ir 2017 m. prognozuojama, kad Lenkijos ūkis augs po 3,5 proc. ir labai greitai valstybė pateks į TOP 20 didžiausių pasaulio ekonomikų sąrašą. Nors visos šalies makroekonominiai rezultatai geri, Lenkijos plėtra vyksta netolygiai. Varšuva jau dabar konkuruoja su kitais dideliais Vakarų Europos miestais, o štai rytinė valstybės dalis išgyvena depresiją.

 
 
  Prielaidos Ukrainos ir Turkijos aljansui (4)

Viktoras Denisenko
2016 01 25

Keičiantis geopolitinei situacijai tampa įmanomi gana netikėti aljansai. Galima sakyti, kad Ukraina ir Turkija yra kaimynės, laikant Juodąją jūrą geografiškai jas jungiančia erdve. Taip pat nereikia pamiršti, kad tiek Ukraina, tiek dabar ir Turkija užima Rusijos viešojoje ir politinėje erdvėje pagrindinių „priešiškai nusiteikusių“ valstybių pozicijas. Tad tarp Kijevo ir Ankaros įmanoma sąveika pagal primityvų, tačiau kartais veiksmingą principą – mano priešo priešas yra mano draugas. Todėl į naujo Turkijos ir Ukrainos dvišalių santykių lygmens galimybę verta pažvelgti įdėmiau.

 
 
  JAV prezidento rinkimai ir šalies užsienio politikos kryptis (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 01 22

2016-ieji JAV – prezidento rinkimų metai, ir jų bumas kartu su prezidentiniais debatais prasidėjo jau 2015-aisiais. Dabartiniam šalies prezidentui Barackui Obamai paliekant postą, pokyčiai tiek šalies vidaus, tiek užsienio politikoje galėtų atrodyti neišvengiami. Savo skirtumus nuo kitų kandidatų akcentuojantiems respublikonų ir demokratų kandidatams tą daryti lengviau, kai kalbama apie šalies vidaus politiką. Analizuojant jų pristatomus šalies užsienio politikos planus, rasti skirtumų tarp kandidatų kartais sunkiau. Kokie gi tie skirtumai ir panašumai?

 
 
  Minskas medžioja naujus ekonominius partnerius – tik ar sėkmingai?

Diana Garmašaitė
2016 01 20

2015-uosius baltarusiai įsimins kaip metus, kai žurnalistei Svetlanai Aleksijevič buvo įteikta Nobelio literatūros premija, o Aleksandras Lukašenka penktą kartą iš eilės tapo šalies prezidentu. Nors įvykiai kaimyninėje Ukrainoje vis nukreipdavo visuomenės dėmesį nuo ekonominių valstybės problemų, praėjusiais metais jų tapo nebeįmanoma nepastebėti: nors buvo jaučiamas politinių ir ekonominių santykių su Europos Sąjunga atšilimas, Baltarusijos ekonomika patyrė geroką nuosmukį. A. Lukašenka sutelkė turimas diplomatines pajėgas naujų partnerių paieškai už Europos Sąjungos ir NVS šalių ribų – Aziją, Afriką ir Pietų Ameriką. Ar šis Minsko bandymas jau davė naudos?

 
 
  Rusija: tariami žurnalistai ir sukurtos žinios (83)

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2016 01 15

Interneto komentarų rašinėtojas iš Rusijos sukuria istoriją, tarkime, kaip jis blogai gyvena Amerikoje, todėl nori grįžti į tėvynę, ir pateikia kaip tikrą. Tariamas žurnalistas ją išplatina, pridurdamas, kad JAV daugeliui rusų prastai, todėl jie ketina reemigruoti. Žiniasklaidos priemonės tokią sukurptą žinią paskleidžia plačiai. Toks yra propagandinis darbas. Apie tai per renginį Europos Parlamente (EP) pasakojo Rusijos nepriklausomo leidinio atstovė.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras