Šioje straipsnio dalyje, palikus nuošalyje komercinius subjektus, bus aptartos JAV, Rusijos, ES, Kinijos ir Indijos kosminės programos. Būtų dar galima kalbėti ir apie Japoniją, bet jos kosminė programa pasaulio mastu nėra itin reikšminga. Japonų raketos nešėjos yra palyginti brangios, o ambicingi Mėnulio įsavinimo planai susiduria su techniniais ir finansiniais sunkumais. Kinijos ir Indijos kosmoso įsavinimo planai šiame kontekste šiandien atrodo dinamiškesni ir labiau perspektyvūs.

Ne taip seniai Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės žvalgybos vadovas Maiklas Makonelis, kalbėdamas Senate, viešai išsakė savo pesimistinę nuostatą dėl JAV ir Rusijos santykių ateities. Aukštas amerikiečių pareigūnas teigė: „ekonominiai ir politiniai laimėjimai sustiprino Rusijos pasitikėjimą savo jėgomis, leido padidinti išlaidas gynybai ir siekti užsienio politikos tikslų, kurie ne visada sutampa  su Vakarų tikslais.“

JAV prezidento G. W. Busho 2006 m. kovo mėnesį vykusio vizito Indijoje ir Pakistane metu buvo pasirašytos JAV ir Indijos bei JAV ir Pakistano strateginės partnerystės deklaracijos, kuriose pabrėžiami bendromis vertybėmis pagrįsti šalių įsipareigojimai ir išreiškiamas bendradarbiavimo siekis įvairiose srityse (demokratijos plėtra, kova su terorizmu, ekonomikos liberalizavimas, energetikos klausimai, regioninis saugumas ir kt.). Vašingtonas Indiją ir Pakistaną oficialiai traktuoja kaip patikimus ir ilgalaikius sąjungininkus.

Šaltojo karo pabaiga buvo siejama su konflikto pabaiga, tikintis ilgalaikės taikos ir stabilumo laikotarpio (bent jau Europoje). Tokias intencijas paneigė XX a. 10 dešimtmetis, pasižymėjęs konfliktų protrūkiu bei išaugusiu jų intensyvumu, nors tarpvalstybinių konfliktų skaičius nepadidėjo: 7 iš 111 konfliktų, kilusių ir vykusių 1989–2001 m., gali būti įvardijami kaip tarpvalstybiniai. Kai kurie vidiniai konfliktai buvo užbaigti dėl išnykusios supervalstybių – JAV arba SSRS – paramos vienai iš konflikto pusių, o tuo tarpu iškilo arba išsiplėtė santykinai stabiliose srityse dėl komunistinio bloko dezintegracijos, pavyzdžiui, Kalnų Karabacho konfliktas ir Gruzijos konfliktai su separatistiniais regionais.

Trečiadienį baigėsi terminas, kurį pernai gruodžio 23 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryba savo rezoliucija davė Iranui sustabdyti urano, naudojamo branduoliniam ginklui, sodrinimo procesą. Artėjant šiam terminui, Britanijos televizijos ir radijo korporacija BBC, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Jungtinės Valstijos rengia planą smogti iš oro Irano atominiams objektams ir karinei infrastruktūrai, jeigu susipriešinimo dėl Irano branduolinės programos nepavyks sureguliuoti diplomatiniais svertais. Atrodo, diplomatams nepavyko. Kas toliau?

Žodžių karas tarp Rusijos ir Vakarų vis labiau aštrėja. Pasikeitimas antausiais pradeda priminti pagal Šaltojo karo laikų scenarijų vaidinamą spektaklį, kurio prasmę kol kas sunku iki galo suvokti.

Kosmoso (outer space) tyrinėjimas ir naudojimas... turėtų būti taikus ir vykti visų šalių, nepriklausomai nuo jų ekonominio ar mokslinio išsivystymo lygio, labui... Jeigu būtų užkirstas kelias ginklavimosi varžyboms kosmose, būtų išvengta didžiulės grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui.

Trečiadienį, praėjus vos trims dienoms po rinkimų, Ašchabade buvo inauguruotas antrasis po nepriklausomybės atkūrimo Turkmėnijos prezidentas -  49-erių metų Gurbangulas Berdymuchamedovas. Jis – pernai gruodžio 21 dieną nuo širdies ligos mirusio   66 metų  Saparmurato Nijazovo, vadinto Turkmėnbaši, įpėdinis. Koks jis? Ar pajėgs atsiplėšti nuo savo pirmtako valdymo stiliaus? Kur pasuks Turkmėnija po šių rinkimų?

1947 m., tuoj po karo, vis dar JAV karių okupuotos Japonijos naujai priimtos Konstitucijos devintasis  straipsnis skelbė: 

Nuoširdžiai siekdami tarptautinės taikos,  pagrįstos teisingumu ir tvarka, Japonijos žmonės visam laikui atsisako karo kaip suverenios tautos teisės bei galios naudojimo kaip tarptautinių ginčų sprendimo būdo.

Siekdama  ankstesnėje pastraipoje išreikšto tikslo valstybė niekada neturės karinių sausumos, jūros, oro ir kitų pajėgų. Valstybei nebus pripažįstama teisė kariauti.

Baltarusija gręžiasi į Vakarus, o prezidentas Aleksandras Lukašenka yra pasiryžęs užsirekomenduoti kaip patikimas Europos Sąjungos (ES) partneris. Būtent tokią strateginę savo šalies raidos viziją šią savaitę pateikė Baltarusijos vadovas, kurio valdymo metodai tuose pačiuose Vakaruose yra nepriimtini ir netoleruojami. Į tuos pačius Vakarus yra pasiryžęs gręžtis tas politikas, kuris dar visai nesenai negailėjo kritikos „supuvusiam“ kapitalizmui, demonstravo savo lojalumą Maskvai bei kūrė bendrus kovos su imperializmu planus kartu su Venesuelos ir Irano prezidentais.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Freedom House“ („Laisvės rūmai“) paskelbė eilinę jau 29-ąją metinę ataskaitą „Dėl laisvių padėties pasaulyje“. Jame visos valstybės skirstomos į tris grupes: laisvos, iš dalies laisvos ir nelaisvos. Organizacija savo tyrimą rengia pagal du kriterijus: politinės teisės bei pilietinės laisvės. Šie tyrimai atliekami nuo 1978 m.

Formaliai teisiškai Kosovo provincija tebėra Serbijos valstybės dalis, tačiau nuo 1999 m. NATO vykdytos karinės operacijos ši provincija de facto yra JT  protektoratas. Apie 90 proc. iš dviejų milijonų Kosovo gyventojų sudaro albanai, kurie siekia nepriklausomybės nuo Serbijos. Tuo tarpu Belgradas tvirtina, jog Kosovas yra integrali Serbijos valstybės dalis, ir sutinka su provincijos autonomijos statuso įtvirtinimu.

Geopolitinės orientacijos požiūriu, Uzbekistanas yra pati nepastoviausia Centrinės Azijos (šiame straipsnyje Centrine Azija yra laikomos penkios valstybės - Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija) regiono valstybė. Todėl jam dažnai klijuojama tarp Rytų ir Vakarų besiblaškančios, pasimetusios, aiškios geostrateginės vizijos neturinčios šalies etiketė. Rečiau gilinamasi į specifinį užsienio politikos kursą sąlygojančias aplinkybes.

Po ilgų užkulisinių kovų, šią savaitę Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka buvo priverstas priimti ir patenkinti vieno savo artimiausių bendražygių – Boriso Tarasiuko – atsistatydinimo pareiškimą. Šis žingsnis reiškė, jog provakarietiškas šalies vadovas neteko vienos paskutiniųjų atramų ministrų kabinete, kurio vadovas Viktoras Janukovičius yra ne tik didelis Maskvos simpatikas, bet ir aršiausias V. Juščenkos oponentas.

Vakarų šokis aplink įkaitusį „garo katilą“ – Iraną tampa vis įnirtingesnis. Pasaulis čia pasidalinęs tarsi į dvi stovyklas: JAV su kai kuriais savo sąjungininkais siekia pažaboti radikalius islamo lyderių apetitus, tuo tarpu Rusija, Kinija ir kai kurios Vakarų valstybės priešinasi ne tik Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, bet ir plečia bendradarbiavimą su Teheranu.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).