Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kodėl A. Lukašenkai būtina Rusija?

Aurimas Liubinskas
2006 07 27

Žvelgiant iš geopolitinės perspektyvos, glaudi dvišalė Rusijos ir Baltarusijos sąveikos perspektyva atrodo pagrįsta. Remiantis vienu iš garsiausių šių dienų geopolitikos teoretikų S. Cohane‘u, tiek Rusija, tiek Baltarusija priklauso tai pačiai geopolitinei zonai – heartlandui. Tai savo ruožtu kuria palyginti didelio šių valstybių artumo galimybę tiek plačiąja (geopolitine), tiek siaurąja (geoekonomine, geoenergetine, geokultūrine ar geostrategine) prasme.

 
 
  Pasaulis kol kas ramiai stebi Libano tragediją

Valentinas Mitė
2006 07 26

Libanas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ir šalies bombardavimas tapo tokiu pat įprastiniu žinių objektu, kaip karas Irake.

Greitai konfliktas vargu ar baigsis. Abiejų šalių – Izraelio Ir „Hezbolla“ reikalavimai yra nesutaikomi, nusileisti nenori niekas. Atrodo, jog karas vyksta už išlikimą. Valentino Mitės komentaras.

 
 
  Šiaurės šalių vaidmuo Baltijos valstybių saugume

Kristina Puleikytė
2006 07 24

Šaltojo karo pabaiga ir prasidėję dezintegraciniai procesai Sovietų Sąjungoje atvėrė galimybės Šiaurės šalims aktyviai įsitraukti į naujai susikūrusių Baltijos valstybių problemų sprendimą, o taip pat atvėrė galimybę šių šalių glaudesniam bendradarbiavimui. Apskritai, SSRS žlugimas atvėrė duris Šiaurės šalims veikti nepriklausomai nuo Baltijos valstybių, iškilusių kaip pagrindinė veikimo erdvė. Po nepavykusio pučo Maskvoje, Danija ir Islandija pripažino Baltijos valstybes 1991 m (pirmosios, pripažinusios šias valstybes). 1993 – 1994 m., išvedus Rusijos karinius dalinius iš Baltijos valstybių teritorijos, išorinis spaudimas Šiaurės šalių politikai šių valstybių atžvilgiu dar labiau sumažėjo.

 
 
  Šamilio Basajevo nebėra

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 07 20

http://www.ginklai.net/galerija/4741/%C5%A0amilis_basajevas.htmlIš tikrųjų net nėra ypatingai svarbu, ar Šamilio Basajevo mirtis yra Rusijos specialiųjų tarnybų paruoštos operacijos, ar visiškai atsitiktinio sprogimo rezultatas. Jo mirtis yra simbolinė, dabartinės situacijos Čečėnijoje atspindys, kurios šaknų reikia ieškoti tolimoje ir artimoje istorijoje.

Daug žmonių pasisakė Š. Basajevo mirties tema, pradedant nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir baigiant Maskvos Helsinkio grupės pirmininke Liudmila Aleksejeva. Pažymėtina, kad ji apie Š. Basajevo žūtį pasakė taip: „Būtų puiku (шикарно), jeigu jį pagautų ir teistų. Tačiau tai yra tas retas atvejis, kada žinią dėl žmogaus mirties pasitinki su pasitenkinimu“.

 
 
  Dėl Artimųjų Rytų konflikto pasaulis stuksena į medį

Vadimas Vileita
2006 07 20

Šiandien viso pasaulio dėmesį vėl pritraukė Artimieji Rytai. Ir vėl, deja, negera proga. „Hezbollah“ kovotojų išprovokuotas smurto protrūkis gresia virsti tikru karu tarp Izraelio ir Libano, o gal – pastuksenkime į medį – ir į regioninį karą dalyvaujant Sirijai bei Iranui.

Taika Libano ir Izraelio pasienyje truko neilgai – dabar čia vėl aidi sprogimai ir šūviai, žūva taikūs gyventojai, naikinami civiliniai objektai.

 
 
  Vokietijos politinė darbotvarkė XXI a.

Laima Vaitiekūnaitė
2006 07 04

http://www.economist.com/images/20051015/4205EU1.jpgŠiandieniniame viešajame diskurse vis daugiau dėmesio susilaukia Vokietijos valstybė, ypatingai su naujosios administracijos atėjimu į nacionalinę ir tarptautinę bendruomenę, kuri su naujos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel asmeniu sieja nemažai politinių vilčių. Pati Vokietijos kanclerė jau pirmųjų savo valstybinių vizitų metu suskirstė pasaulio valstybes į „draugus“ (JAV), „partnerius“ (Rusija) ir „europinius sąjungininkus“ (Prancūzija ir D. Britanija).

 
 
  Turkijos strateginė situacija

Kristina Puleikytė
2006 07 03

Turkija yra unikali dėl savo geografinės padėties ir tuo, jog yra vienintelė musulmoniška sekuliari demokratinė valstybė. Turkijos teritorija ne tik driekiasi dviejuose žemynuose – Europoje ir Azijoje, bet ir ribojasi su tokiais strategiškai svarbiais regionais kaip Artimieji ir Vidurio Rytai, Balkanai bei Centrinė Azija.

 
 
  JAV Centrinė žvalgybos valdyba – karinio elito rankose: auganti Pentagono galia?

Dovilė Bajoraitė
2006 06 30

http://www.fas.org/irp/cia/ciaseal.jpgŠių metų gegužės 30 d. naujuoju JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu tapęs generolas Michaelas Haydenas (Michael V. Hayden) sukėlė daug diskusijų visuomenės ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. JAV karinių pajėgų generolo paskyrimas žvalgybos vadovu kelia naujus klausimus ir abejones tuo, kiek nepriklausoma JAV centrinė žvalgyba galės būti ateityje.

G. W. Busho paskirta karinių oro pajėgų generolo kandidatūra Senate buvo vertinta nevienareikšmiškai ne vien dėl jo vadovautos Nacionalinės saugumo agentūros patvirtintos slapto telefoninių pokalbių pasiklausymo ir elektroninio pašto tikrinimo be orderio programos, kuri kritikuojama kaip prieštaraujanti įstatymams bei pažeidžianti pilietines teises.

 
 
  Antiamerikanizmo šaknys Lotynų Amerikoje

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 06 27

Lotynų Amerikoje susiformavo tam tikra antiamerikietiška sąjungą, kurios branduolį sudaro Venesuela, Bolivija ir Kuba. Jeigu su Fideliu viskas yra aišku, tai kas tiksliai verčia Ugo Čiavesą ir Evo Moralesą (Čiaveso „brolis dvynys“) aktyviai pulti JAV nėra iki galo aišku.

Pats paprasčiausias ir kartu pats populiariausias jų antiamerikanizmo paaiškinimas yra jų amerikietiškos liberalios globalizacijos atmetimas. Ugo Čiavesas pareiškė, kad siekia kovoti su „globaliu kapitalizmu“, kurio lyderė, kaip visi supranta, yra Amerika ir jos transnacionalinės korporacijos...

 
 
  Baltarusijos opozicija rengiasi naujam mūšiui

Jūratė Važgauskaitė
2006 06 27

„Gaila, neteko dalyvauti protesto mitinguose Minske per prezidento rinkimus – sėdėjau kalėjime“, – liūdnai juokavo prieš kelias savaites Vilniuje viešėjęs vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Vincukas VIAČORKA.

Šį Aleksandro Milinkevičiaus patikėtinį kelios dienos iki rinkimų suėmė Minsko milicija ir atvirai pasidžiaugė tokiu netikėtu laimikiu.

 
 
  Katalonija krenta į separatizmo bedugnę

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 06 22

Katalonija – labiausiai išsivysčiusi iš visų 17-kos Ispanijos provincijų – sekmadienį vykusiame referendume balsavo už autonomijos išplėtimą. Tiesa, prie urnų neatėjo net pusė (49,71 proc.) iš penkių milijonų balso teisę turinčių katalonų, o už prieštaringai vertinamą regiono statutą (konstituciją) balsavo apie 74 proc. rinkėjų.

Diskusijos dėl referendumo legitimumo

Dėl tokio mažo jų aktyvumo kilo įvairių diskusijų. Generaliteto (parlamento ir vykdančiosios Tarybos) atstovas spaudai Josepas Vendrelis pareiškė, kad „daugelis katalonų iš ryto išėjo į paplūdimius arba nenorėjo praleisti eilinių pasaulio futbolo čempionato rungtynių“.

 
 
  Klibanti Gruzijos ir Ukrainos narystė NVS

Povilas Žielys
2006 06 21

Gegužės pradžioje plačiai nuskambėjo Gruzijos pareiškimas, esą ji labai rimtai svarsto galimybę pasitraukti iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS). Alyvos į ugnį dar įpylė žinia, kad Gruzija šiuo klausimu pradėjo konsultacijas su Ukraina.

Po šių pareiškimų praėjo jau daugiau nei mėnuo, o jokių realių veiksmų nei Tbilisis, nei tuo labiau Kijevas kol kas nesiėmė.

 
 
  A. Kumža: Lietuvos interesas Ukrainai nulemtas genetiškai

Parengė Povilas Žielys
2006 06 16

Kovo pradžioje darbą pradėjęs naujasis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje – Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Kumža priėmė nemažą iššūkį. Jam teks dirbti šalyje, kuri užima labai svarbią vietą tiek Lietuvos užsienio politikoje, tiek Rytų Europos regione apskritai.

 Paėjusią savaitę A. Kumža davė interviu Ukrainos savaitraščiui „Kijevsky Telegraf“. Skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias pokalbio su Lietuvos ambasadoriumi ištraukas.

 
 
  J. Hiden: Baltijos šalys ištrūko iš „pilkosios zonos“

Kalbėjosi ir parengė Povilas Žielys
2006 06 13

Moderniosios istorijos profesorius Johnas Hidenas yra žinomas Didžiojoje Britanijoje kaip Baltijos šalių ekspertas. Bradfordo universitete jis įkūrė ir 14 metų vadovavo vieninteliam visoje Vakarų Europoje Baltijos šalių studijų centrui.

Su J. Hidenu kalbėjomės po Vilniuje gegužės mėn. skaitytos jo paskaitos „Baltijos jūros regiono saugumas: istoriko požiūris“. Profesorius pasidalino savo mintimis apie Rusijos ir Vokietijos vaidmenį regione, ES energetinę politiką ir informacinį Rusijos pranašumą prieš Baltijos šalis.

 
 
  Apie brolius lenkus ir Lietuvą (arba „Ko tikėtis iš Lenkijos“) (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 06 12

Šiandien Lenkija yra skelbiama Lietuvoje strategine partnere. Pagrinde strateginė partnerystė plėtojasi abiejų valstybių užsienio politikos Rytų kryptimi srityje. Tačiau Lietuvoje Lenkijos užsienio politika vertinama atsietai nuo šios šalies vidinės situacijos, kas yra neteisinga. Vidaus politika ir tarptautiniai santykiai jau seniai tapo neatsiejamais dalykais supratimo prasme, tuo tarpu Lietuvoje mažai kas susigaudo, kas dedasi už sienos. Paprasti lietuviai geriausiu atveju pasakytų, kad girdėjo, jog Lenkijoje yra tokia pati politinė betvarkė kaip ir Lietuvoje. Tikėtina, kad užsienio politikos specialistų žinios yra platesnės, bet žinoti ir suprasti yra du skirtingi dalykai, tuo labiau, kad mažai kas visoje Europoje supranta, kas iš tikrųjų vyksta Lenkijoje po paskutiniųjų parlamento rinkimų.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras