Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Karelija vėl puoselėja susivienijimo idėjas

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 06 01

1975 metų rugpjūčio pabaigoje Suomijos sostinėje priimtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio Baigiamasis aktas įtvirtino Europos sienų nekeičiamumą ir teritorijų nedalomumą, kaip žemyno stabilumo garantą. Jis buvo patvirtintas 55 Europos valstybių vadovų, tačiau tuo metu senajame žemyne tiek savo karine galia, tiek ideologine prasme dominavo Sovietų Sąjunga.

 
 
  Interviu su Aleksandru Alesinu, laikraščio „Baltarusijos rinka“ skyriaus vadovu

Kalbino ir parengė Greta Tučkutė
2006 05 29

Interviu su Aleksandru Alesinu, laikraščio „Baltarusijos rinka“skyriaus vadovu, kuris, puikiai išmanydamas Baltarusijos ekonominius ir politinius procesus, įdomiai apibūdina Baltarusijos ekonominę situaciją bei jos perspektyvas. 

Ar galite pakomentuoti dujų klausimą ir dabartinę situaciją Baltarusijoje? Kokią įtaką dujų klausimui turės praėjusieji Baltarusijos prezidento rinkimai?

 
 
  Ukrainos ir Gruzijos šansai integruotis į ES ir NATO

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 05 26

Tiek Ukraina, tiek Gruzija pakankamai aiškiai deklaruoja savo norą integruotis į euroatlantines struktūras (Ukrainoje su tuo sutinka ne visi – yra rytietiška ir savarankiškos politikos pakraipa, bet valdžios orientacija yra vienareikšmiška). Tačiau jų priėmimo į ES bei NATO klausimas yra labai ir labai problematinis. Jis turi du aspektus:

(a) minėtų struktūrų (tiksliau, jų valstybių) noras priimti Ukrainą ir Gruziją į savo gretas;

(b) Kijevo ir Tbilisio pasirengimas stojimui, t.y. stojimo kriterijų įvykdymas.

 
 
  Juodkalnija – paskutinė vinis į imperijos karstą

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 24

http://www.ndi.org/worldwide/cee/images/montenegro.gifEuropoje sekmadienį atsirado dar viena valstybė – Juodkalnija. Tokį žemyno šeimos pagausėjimą lėmė gana aktyvus referendumas, kuriame rinkėjai nusprendė įkalti paskutinę vinį į buvusios Jugoslavijos karstą ir išardyti formalią, ketverius metus egzistavusią sąjungą su Serbija.

Jau kitą dieną po referendumo, opozicinių Juodkalnijos serbų partijų lyderiai pareikalavo perskaičiuoti referendumo dėl nepriklausomybės balsus, pranešė BBC. Rinkimų komisija kol kas į šį reikalavimą nereagavo. Penktadienį rinkimų rezultatus turi patvirtinti parlamentas, o dar po 15 dienų Juodkalnija taps nepriklausoma pasaulio valstybe.

 
 
  F. Kastro grasina atsistatydinti ir ilgai gyventi

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 18

http://www.cigarnexus.com/ASCsurvey/Images/castro2.gifRugpjūčio 13-ąją 80 metų švęsiantis Kubos vadovas Fidelis Kastro (Fidel Alejandro Castro Ruz) vėl supyko. Šįkart jis pasipiktino žurnalo „Forbes“ straipsniu, kuriame kasmet sudaromas turtingiausiųjų pasaulio karalių, karalienių, diktatorių sąrašas. Šiemet, jau 15 kartą, Kubos diktatorius įėjo į pirmąjį turtingiausiųjų vadovų dešimtuką ir užėmė garbingą septintą vietą. Leidinys diktatoriaus turtą įvertino 900 milijonų dolerių.

 
 
  Čečėnų interneto svetainė iš visur vejama (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 11

Čečėnų kovotojų prasiveržimas į virtualiąją erdvę, kaip ir visa kova už nepriklausomybę, ypač paaštrėjusi 1994-aisiais metais Rusijai pradėjus karą Kaukaze, taip pat nėra lengvas. Rusijos specialiosios tarnybos daro viską, kad jų interneto svetainė http://www.kavkazcenter.com/nerastų pastovios išsidėstymo vietos, persekioja serverių savininkus, daro spaudimą tų valstybių teisėsaugos organams, kad vadinamasis „separatistų ir teroristų portalas“ apskritai išnyktų iš nerealiosios erdvės. Tokiu būdu jis „migruoja“ per „artimojo užsienio“ šalis – Lietuvą, Estiją, Suomiją, Švediją.

 

 
 
  „Baltarusija: probleminis ES kaimynas“

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 05 10

2006 04 24 VU TSPMI įvyko konferencija „Baltarusija: probleminis ES kaimynas“, kurioje dalyvavo nemažai šios šalies opozicijos atstovų. Buvo bandoma suprasti, kas įvyko Baltarusijoje, kodėl taip įvyko ir kas turi būti daroma ateityje, kad Baltarusija pagaliau taptų demokratine valstybe. Šiame straipsnyje autorius, stebėjęs konferenciją iš šalies, norėtų pasidalinti savo bendrais įspūdžiais ir pasvarstymais dėl jos turinio.

Kodėl demokratinė revoliucija Baltarusijoje nepavyko?

Kad galėtume atsakyti į šį klausimą, mes turime perprasti Baltarusijos elektorato struktūrą. Pirminis pagalbos šaltinis šiuo atveju turėtų būti sociologinės apklausos ir tyrimai, tačiau visi puikiai žino, kaip sudėtinga yra juos apskritai atlikti arba atlikti nepriklausomai „demokratinėje“ Baltarusijoje.

 
 
  Gruzijos vieta: Rytai ar Vakarai?

Kristina Puleikytė
2006 05 04

Užkaukazė, apimanti tokias valstybes kaip Gruziją, Armėniją ir dalinai Azerbaidžaną, yra strategiškai svarbus regionas tiek Rusijai, tiek Vakarų valstybėms, pirmiausia dėl energetinių resursų ir jų tiekimo. Užkaukazė ilgą laiką buvo „natūrali“ Rusijos interesų zona, tačiau pastaruoju metu pašlijo Maskvos santykiai su kai kuriomis Užkaukazės valstybėmis ir išaugo JAV bei ES susidomėjimas šiomis valstybėmis.

 
 
  Vakarų ir Irano konfliktas: kol kas – diplomatinis žaidimas... (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 02

„Irano dosjė“ tapo svarbiausiu gegužės pradžios tarptautiniu įvykiu – tuo jautriu globaliniu nervu, kuris jau seniai dirginamas Vašingtone ir Teherane.

Kam rengiamas paskutinis teismas?

Penktadienį baigėsi ultimatumo terminas, kurį prieš mėnesį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nustatė Iranui, kad šis nutrauktų savo urano sodrinimo procesą ir apsispręstų dėl branduolinės programos. Tą pačią dieną TATENA generalinis direktorius Mohamadas el Baradei Saugumo Tarybai įteikė pranešimą apie Irano branduolinę veiklą.

 
 
  Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė: tikrovė ar iliuzija? (2)

Kristina Puleikytė
2006 04 28

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos užsienio politikos prioritetais buvo išskirti geri santykiai su kaimynais ir integracija į Europos Sąjungą (ES) bei NATO. Euroatlantinės integracijos siekius buvo bandoma įgyvendinti dviem kryptimis – šiaurine, t.y. per bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, ir pietine, t.y. per glaudžių ryšių plėtojimą su Lenkija. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuva kartu su Latvija ir Estija pasirinko šiaurinę kryptį tik dėl pačių Šiaurės šalių susidomėjimo Baltijos valstybėmis. Nuo 1996 m., pagerėjus santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos, atsirado naujas Lietuvos užsienio politikos vektorius į Lenkiją. Išvada – 1997 m. Lietuvos-Lenkijos santykiai įgavo kokybiškai naują formatą, t.y. šalys pasuko strateginės partnerystės link.

 
 
  Indijos galios vaidmuo globaliame pasaulyje

Laima Vaitiekūnaitė
2006 04 24

Indijos valstybė savo teritorijos dydžiu, populiacijos kiekiu, strategine geografine pozicija, paskutiniu dešimtmečiu įvykusiu ekonominiu progresu bei tolimesniu ekonominiu potencialu ir iki tam tikro lygio savo kariniu vystymusi pradeda užimti lemiamą poziciją Azijos regiono galių balanso arenoje.

 
 
  Irano ambicijos Vidurio Rytuose po S. Husseino nuvertimo

Simas Jankauskas
2006 04 12

www.eia.doe.gov/ emeu/cabs/iran.htmlPaskutiniu metu Iranas susilaukia ypatingai didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio. Užsienio šalių žiniasklaidoje aktyviai aptarinėjama šios šalies branduolinė programa, vertinami jos prezidento Mahmoudo Ahmadinejado antisemitiniai pareiškimai, analizuojami teokratinio režimo ryšiai su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis.

Visose rimtose diskusijose apie Irako ateitį neišvengiamai tenka kalbėti apie Iraną ir jo ambicijas Vidurio Rytuose. Po S. Husseino režimo žlugimo, Irano statusas Vidurio Rytų regione gerokai pakilo. Amerikiečiai, sprendimų priėmėjai, šiandien puikiai supranta, jog Irake nebus taikos be kompromisinio susitarimo su Iranu.

 
 
  Ukraina po rinkimų: mėlyni ir oranžiniai viražai

Julijus Grubliauskas
2006 03 30

Nors Aukščiausiosios Rados rinkimų rezultatai Ukrainoje jau beveik aiškūs, šalies ateitis dar nežinioje. Daugiausiai rinkėjų balsų, suskaičiavus 99,71 proc. balsavimo biuletenių, surinko V. Janukovičiaus vadovaujama Regionų partija – 32,08 proc., antroje vietoje – J. Tymošenko blokas su 22,28 proc., trečioje V. Juščenkos palaikomas blokas „Mūsų Ukraina“ su 13,97 proc. Į parlamentą patekti reikalingą 3 proc. kartelę taip pat peržengė A. Morozo vadovaujama Socialdemokratų partija – 5,68 proc. bei Komunistų partija - 3,66 proc. Nors oficialiai rinkimus laimėjo prorusiška Regionų partija, tai nereiškia, kad ji bus valdančioje koalicijoje. Antroje ir trečioje vietoje esančios J. Tymošenko ir V. Juščenkos partijos yra orientuotos į vakarietiškas reformas Ukrainoje ir jos kartu surinko daugiau balsų nei Regionų partija, tačiau tai taip pat nereiškia, kad jos abi bus valdančioje koalicijoje. Regis, išankstinis ministrų postų dalijimasis ir derybos dėl geresnės padėties koalicijoje veda prie to, kad pamirštami strateginiai šalies interesai, o dėl to Ukraina gali atsidurti pavojingoje padėtyje.

 
 
  Rusijos – Indijos – Kinijos trilypė sąjunga Rusijos strategijoje

Laima Vaitiekūnaitė
2006 03 29

Rusijos interesai Azijos regione pastebimi jau nuo Šaltojo karo laikotarpio. Pasikeitusi geopolitinė, politinė bei ekonominė tarptautinė padėtis po minėto karo apribojo ir pakoregavo šios buvusios supergalybės ambicijas plėsti savo galią ir įtaką Azijos kryptimi. Bet ambicijų apribojimas nereiškė šios „azijinės“ krypties atsisakymo Rusijos politinėje darbotvarkėje.

 
 
  Ką gina ir saugo tarptautinės pajėgos Afganistane?

Remigijus Baltrušaitis
2006 03 28

Europa vėl sutrikusi ir nustebusi žiūri į musulmoniškąjį pasaulį, kuris savo poelgiais kuo toliau, tuo labiau visus stebina. Jei po Mahometo karikatūrų pasirodymo Skandinavijos bei Europos šalių spaudoje vakariečiams dar buvo galima kažkiek priekaištauti, kad tokiu savo poelgiu jie įžeidžia musulmonų religinius jausmus (nors toks staiga kilęs islamistų įtūžis daugelį ir stebino), tai dabar lazda tarsi atsigręžė kitu galu: Europa negali atsistebėti musulmoniško pasaulio fanatizmu ir jo dogmatišku mąstymu, prilygstančiu viduramžiams.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras