Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Klibanti Gruzijos ir Ukrainos narystė NVS

Povilas Žielys
2006 06 21

Gegužės pradžioje plačiai nuskambėjo Gruzijos pareiškimas, esą ji labai rimtai svarsto galimybę pasitraukti iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS). Alyvos į ugnį dar įpylė žinia, kad Gruzija šiuo klausimu pradėjo konsultacijas su Ukraina.

Po šių pareiškimų praėjo jau daugiau nei mėnuo, o jokių realių veiksmų nei Tbilisis, nei tuo labiau Kijevas kol kas nesiėmė.

 
 
  A. Kumža: Lietuvos interesas Ukrainai nulemtas genetiškai

Parengė Povilas Žielys
2006 06 16

Kovo pradžioje darbą pradėjęs naujasis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje – Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Kumža priėmė nemažą iššūkį. Jam teks dirbti šalyje, kuri užima labai svarbią vietą tiek Lietuvos užsienio politikoje, tiek Rytų Europos regione apskritai.

 Paėjusią savaitę A. Kumža davė interviu Ukrainos savaitraščiui „Kijevsky Telegraf“. Skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias pokalbio su Lietuvos ambasadoriumi ištraukas.

 
 
  J. Hiden: Baltijos šalys ištrūko iš „pilkosios zonos“

Kalbėjosi ir parengė Povilas Žielys
2006 06 13

Moderniosios istorijos profesorius Johnas Hidenas yra žinomas Didžiojoje Britanijoje kaip Baltijos šalių ekspertas. Bradfordo universitete jis įkūrė ir 14 metų vadovavo vieninteliam visoje Vakarų Europoje Baltijos šalių studijų centrui.

Su J. Hidenu kalbėjomės po Vilniuje gegužės mėn. skaitytos jo paskaitos „Baltijos jūros regiono saugumas: istoriko požiūris“. Profesorius pasidalino savo mintimis apie Rusijos ir Vokietijos vaidmenį regione, ES energetinę politiką ir informacinį Rusijos pranašumą prieš Baltijos šalis.

 
 
  Apie brolius lenkus ir Lietuvą (arba „Ko tikėtis iš Lenkijos“) (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 06 12

Šiandien Lenkija yra skelbiama Lietuvoje strategine partnere. Pagrinde strateginė partnerystė plėtojasi abiejų valstybių užsienio politikos Rytų kryptimi srityje. Tačiau Lietuvoje Lenkijos užsienio politika vertinama atsietai nuo šios šalies vidinės situacijos, kas yra neteisinga. Vidaus politika ir tarptautiniai santykiai jau seniai tapo neatsiejamais dalykais supratimo prasme, tuo tarpu Lietuvoje mažai kas susigaudo, kas dedasi už sienos. Paprasti lietuviai geriausiu atveju pasakytų, kad girdėjo, jog Lenkijoje yra tokia pati politinė betvarkė kaip ir Lietuvoje. Tikėtina, kad užsienio politikos specialistų žinios yra platesnės, bet žinoti ir suprasti yra du skirtingi dalykai, tuo labiau, kad mažai kas visoje Europoje supranta, kas iš tikrųjų vyksta Lenkijoje po paskutiniųjų parlamento rinkimų.

 
 
  Lotynų Amerikos vienijimosi procesas tęsiasi (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 06 07

Pasaulis vis didesnį dėmesį skiria procesams, vykstantiems Lotynų arba Pietų Amerikos šalyse. Tiesa, tas dėmesys buvo prikaustytas visą laiką, nes šiam žemynui priklausančiose 13-oje valstybių nuolat vyko radikalios politinės ir ekonominės permainos: civilę valdžią keitė kariniai režimai, ekonominį stabilumą, dažniausiai pagrįstą didžiulių gamtos turtų išpardavimu, keitė gyvenimo lygio nuosmukiai, karinius ir ekonominius blokus – perversmai atskirose šalyse bei poreikis vienytis. Šį poreikį paprastai skatina priešinimasis JAV diktatui.

 
 
  Kalnų Karabacho konfliktas (2)

Kristina Puleikytė
2006 06 05

Tiek Azerbaidžanas, tiek Armėnija reiškia istorinę teisę į regioną, esantį Azerbaidžano teritorijoje, kuris yra tankiai apgyvendintas armėnų – Kalnų Karabachą. Kalnų Karabacho regionas yra buvusi Azerbaidžano SSRS dalis, bet 1993 m. Armėnijos pajėgos perėmė kontrolę šiame regione.

Konflikto istorinės prielaidos

Dabartinis Kalnų Karabacho konfliktas, iš tiesų, yra sumaniai „užprogramuotas“ dar SSRS lyderio Josifo Stalino, kai šis regionas buvo prijungtas prie Azerbaidžano sovietinės respublikos, kas savaime tapo nuolatinio konflikto tarp Armėnijos ir Azerbaidžano šaltiniu. Be abejo, toks pleištas, įkaltas tarp dviejų Užkaukazės valstybių, padėjo užtikrinti SSRS (Rusijos) kaip arbitro ir galios dalytojo vaidmenį šiame konflikte ir apskritai Užkaukazėje.

 
 
  Karelija vėl puoselėja susivienijimo idėjas

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 06 01

1975 metų rugpjūčio pabaigoje Suomijos sostinėje priimtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio Baigiamasis aktas įtvirtino Europos sienų nekeičiamumą ir teritorijų nedalomumą, kaip žemyno stabilumo garantą. Jis buvo patvirtintas 55 Europos valstybių vadovų, tačiau tuo metu senajame žemyne tiek savo karine galia, tiek ideologine prasme dominavo Sovietų Sąjunga.

 
 
  Interviu su Aleksandru Alesinu, laikraščio „Baltarusijos rinka“ skyriaus vadovu

Kalbino ir parengė Greta Tučkutė
2006 05 29

Interviu su Aleksandru Alesinu, laikraščio „Baltarusijos rinka“skyriaus vadovu, kuris, puikiai išmanydamas Baltarusijos ekonominius ir politinius procesus, įdomiai apibūdina Baltarusijos ekonominę situaciją bei jos perspektyvas. 

Ar galite pakomentuoti dujų klausimą ir dabartinę situaciją Baltarusijoje? Kokią įtaką dujų klausimui turės praėjusieji Baltarusijos prezidento rinkimai?

 
 
  Ukrainos ir Gruzijos šansai integruotis į ES ir NATO

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 05 26

Tiek Ukraina, tiek Gruzija pakankamai aiškiai deklaruoja savo norą integruotis į euroatlantines struktūras (Ukrainoje su tuo sutinka ne visi – yra rytietiška ir savarankiškos politikos pakraipa, bet valdžios orientacija yra vienareikšmiška). Tačiau jų priėmimo į ES bei NATO klausimas yra labai ir labai problematinis. Jis turi du aspektus:

(a) minėtų struktūrų (tiksliau, jų valstybių) noras priimti Ukrainą ir Gruziją į savo gretas;

(b) Kijevo ir Tbilisio pasirengimas stojimui, t.y. stojimo kriterijų įvykdymas.

 
 
  Juodkalnija – paskutinė vinis į imperijos karstą

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 24

http://www.ndi.org/worldwide/cee/images/montenegro.gifEuropoje sekmadienį atsirado dar viena valstybė – Juodkalnija. Tokį žemyno šeimos pagausėjimą lėmė gana aktyvus referendumas, kuriame rinkėjai nusprendė įkalti paskutinę vinį į buvusios Jugoslavijos karstą ir išardyti formalią, ketverius metus egzistavusią sąjungą su Serbija.

Jau kitą dieną po referendumo, opozicinių Juodkalnijos serbų partijų lyderiai pareikalavo perskaičiuoti referendumo dėl nepriklausomybės balsus, pranešė BBC. Rinkimų komisija kol kas į šį reikalavimą nereagavo. Penktadienį rinkimų rezultatus turi patvirtinti parlamentas, o dar po 15 dienų Juodkalnija taps nepriklausoma pasaulio valstybe.

 
 
  F. Kastro grasina atsistatydinti ir ilgai gyventi

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 18

http://www.cigarnexus.com/ASCsurvey/Images/castro2.gifRugpjūčio 13-ąją 80 metų švęsiantis Kubos vadovas Fidelis Kastro (Fidel Alejandro Castro Ruz) vėl supyko. Šįkart jis pasipiktino žurnalo „Forbes“ straipsniu, kuriame kasmet sudaromas turtingiausiųjų pasaulio karalių, karalienių, diktatorių sąrašas. Šiemet, jau 15 kartą, Kubos diktatorius įėjo į pirmąjį turtingiausiųjų vadovų dešimtuką ir užėmė garbingą septintą vietą. Leidinys diktatoriaus turtą įvertino 900 milijonų dolerių.

 
 
  Čečėnų interneto svetainė iš visur vejama (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 11

Čečėnų kovotojų prasiveržimas į virtualiąją erdvę, kaip ir visa kova už nepriklausomybę, ypač paaštrėjusi 1994-aisiais metais Rusijai pradėjus karą Kaukaze, taip pat nėra lengvas. Rusijos specialiosios tarnybos daro viską, kad jų interneto svetainė http://www.kavkazcenter.com/nerastų pastovios išsidėstymo vietos, persekioja serverių savininkus, daro spaudimą tų valstybių teisėsaugos organams, kad vadinamasis „separatistų ir teroristų portalas“ apskritai išnyktų iš nerealiosios erdvės. Tokiu būdu jis „migruoja“ per „artimojo užsienio“ šalis – Lietuvą, Estiją, Suomiją, Švediją.

 

 
 
  „Baltarusija: probleminis ES kaimynas“

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 05 10

2006 04 24 VU TSPMI įvyko konferencija „Baltarusija: probleminis ES kaimynas“, kurioje dalyvavo nemažai šios šalies opozicijos atstovų. Buvo bandoma suprasti, kas įvyko Baltarusijoje, kodėl taip įvyko ir kas turi būti daroma ateityje, kad Baltarusija pagaliau taptų demokratine valstybe. Šiame straipsnyje autorius, stebėjęs konferenciją iš šalies, norėtų pasidalinti savo bendrais įspūdžiais ir pasvarstymais dėl jos turinio.

Kodėl demokratinė revoliucija Baltarusijoje nepavyko?

Kad galėtume atsakyti į šį klausimą, mes turime perprasti Baltarusijos elektorato struktūrą. Pirminis pagalbos šaltinis šiuo atveju turėtų būti sociologinės apklausos ir tyrimai, tačiau visi puikiai žino, kaip sudėtinga yra juos apskritai atlikti arba atlikti nepriklausomai „demokratinėje“ Baltarusijoje.

 
 
  Gruzijos vieta: Rytai ar Vakarai?

Kristina Puleikytė
2006 05 04

Užkaukazė, apimanti tokias valstybes kaip Gruziją, Armėniją ir dalinai Azerbaidžaną, yra strategiškai svarbus regionas tiek Rusijai, tiek Vakarų valstybėms, pirmiausia dėl energetinių resursų ir jų tiekimo. Užkaukazė ilgą laiką buvo „natūrali“ Rusijos interesų zona, tačiau pastaruoju metu pašlijo Maskvos santykiai su kai kuriomis Užkaukazės valstybėmis ir išaugo JAV bei ES susidomėjimas šiomis valstybėmis.

 
 
  Vakarų ir Irano konfliktas: kol kas – diplomatinis žaidimas... (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 02

„Irano dosjė“ tapo svarbiausiu gegužės pradžios tarptautiniu įvykiu – tuo jautriu globaliniu nervu, kuris jau seniai dirginamas Vašingtone ir Teherane.

Kam rengiamas paskutinis teismas?

Penktadienį baigėsi ultimatumo terminas, kurį prieš mėnesį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nustatė Iranui, kad šis nutrauktų savo urano sodrinimo procesą ir apsispręstų dėl branduolinės programos. Tą pačią dieną TATENA generalinis direktorius Mohamadas el Baradei Saugumo Tarybai įteikė pranešimą apie Irano branduolinę veiklą.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras