Indijos valstybė savo teritorijos dydžiu, populiacijos kiekiu, strategine geografine pozicija, paskutiniu dešimtmečiu įvykusiu ekonominiu progresu bei tolimesniu ekonominiu potencialu ir iki tam tikro lygio savo kariniu vystymusi pradeda užimti lemiamą poziciją Azijos regiono galių balanso arenoje.

Paskutiniu metu Iranas susilaukia ypatingai didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio. Užsienio šalių žiniasklaidoje aktyviai aptarinėjama šios šalies branduolinė programa, vertinami jos prezidento Mahmoudo Ahmadinejado antisemitiniai pareiškimai, analizuojami teokratinio režimo ryšiai su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis.

Visose rimtose diskusijose apie Irako ateitį neišvengiamai tenka kalbėti apie Iraną ir jo ambicijas Vidurio Rytuose. Po S. Husseino režimo žlugimo, Irano statusas Vidurio Rytų regione gerokai pakilo. Amerikiečiai, sprendimų priėmėjai, šiandien puikiai supranta, jog Irake nebus taikos be kompromisinio susitarimo su Iranu.

Nors Aukščiausiosios Rados rinkimų rezultatai Ukrainoje jau beveik aiškūs, šalies ateitis dar nežinioje. Daugiausiai rinkėjų balsų, suskaičiavus 99,71 proc. balsavimo biuletenių, surinko V. Janukovičiaus vadovaujama Regionų partija – 32,08 proc., antroje vietoje – J. Tymošenko blokas su 22,28 proc., trečioje V. Juščenkos palaikomas blokas „Mūsų Ukraina“ su 13,97 proc. Į parlamentą patekti reikalingą 3 proc. kartelę taip pat peržengė A. Morozo vadovaujama Socialdemokratų partija – 5,68 proc. bei Komunistų partija - 3,66 proc. Nors oficialiai rinkimus laimėjo prorusiška Regionų partija, tai nereiškia, kad ji bus valdančioje koalicijoje. Antroje ir trečioje vietoje esančios J. Tymošenko ir V. Juščenkos partijos yra orientuotos į vakarietiškas reformas Ukrainoje ir jos kartu surinko daugiau balsų nei Regionų partija, tačiau tai taip pat nereiškia, kad jos abi bus valdančioje koalicijoje. Regis, išankstinis ministrų postų dalijimasis ir derybos dėl geresnės padėties koalicijoje veda prie to, kad pamirštami strateginiai šalies interesai, o dėl to Ukraina gali atsidurti pavojingoje padėtyje.

Rusijos interesai Azijos regione pastebimi jau nuo Šaltojo karo laikotarpio. Pasikeitusi geopolitinė, politinė bei ekonominė tarptautinė padėtis po minėto karo apribojo ir pakoregavo šios buvusios supergalybės ambicijas plėsti savo galią ir įtaką Azijos kryptimi. Bet ambicijų apribojimas nereiškė šios „azijinės“ krypties atsisakymo Rusijos politinėje darbotvarkėje.

Europa vėl sutrikusi ir nustebusi žiūri į musulmoniškąjį pasaulį, kuris savo poelgiais kuo toliau, tuo labiau visus stebina. Jei po Mahometo karikatūrų pasirodymo Skandinavijos bei Europos šalių spaudoje vakariečiams dar buvo galima kažkiek priekaištauti, kad tokiu savo poelgiu jie įžeidžia musulmonų religinius jausmus (nors toks staiga kilęs islamistų įtūžis daugelį ir stebino), tai dabar lazda tarsi atsigręžė kitu galu: Europa negali atsistebėti musulmoniško pasaulio fanatizmu ir jo dogmatišku mąstymu, prilygstančiu viduramžiams.

Kovo 24-osios naktį, Europos gyventojams ramiai miegant, Baltarusijos valdžia suėmė visus Minsko centrinėje aikštėje prieš nedemokratiškus rinkimus protestuojančius mitinguotojus. Tačiau A. Lukašenkos režimas neįprastai ilgai leido baltarusiams mitinguoti – net penkias dienas. Neįprastai ramiai ir šaltai valdžia laikėsi tas penkias dienas mitinguotojų atžvilgiu – paprastai režimas suimdavo ar išvaikydavo protestantus vos jiems susirinkus. Kodėl šįkart opozicijai buvo leista susirinkti, skanduoti laisvės šūkius ir mojuoti tautinėmis vėliavomis?

Neramioje Padnestrėje, regis, vėl susikirto įvairių valstybių interesai. Šiame separatistiniame Moldovos regione, kur sutelkta didžioji dalis Moldovos industrijos ir energijos išteklių, didžioji dalis gyventojų, priešingai nei kitoje Moldovos dalyje, kalba rusiškai. Pagal etninę sudėtį, 1991 metais pasiskelbusioje nepriklausoma, tačiau kitų valstybių nepripažintoje Padnestrės respublikoje, gyvena maždaug po trečdalį moldavų, rusų ir ukrainiečių.

Šiandieną galima drąsiai įvardinti Iraną kaip vieną labiausiai tarptautinės bendruomenės dėmėsį traukiančių šalių. Ne taip seniai pasaulį šokiravo radikalūs prezidento M. Ahmadinejado pasisakymai Izraelio valstybės istorijos niuansais. Ne mažiau nerimo, ypatingai JAV, kelia ir nesibaigiantys svarstymai kaip apriboti šios radikalumu garsėjančios šalies branduolines ambicijas. Irano vystoma atominė programa suponuoja Vakarų demokratinio pasaulio dėmėsį atitinkamiems politinio, karinio, saugumo ir kt. klausimams šios valstybės atžvilgiu. Demokratinių valdymo principų stoka Irane, šios šalies siekiai dominuoti regione, susitarimų su TATENOS organizacija laužymai (t. y. nutrauktos branduolinės veiklos atnaujinimas Isfahane, draudimas TATENOS atstovams inspektuoti strategiškai svarbiuose Irano karinėse gamyklose ir pan.), verčia Vakarus Irano atominę programą traktuoti kaip būsimo branduolinio ginklo kūrimo prielaidą. Nors Iranas ir deklaruoja visas teisines galimybes vystyti „taikią“ branduolinę programą atominei energijai išgauti.

Ši prezidento kampanija turi keletą išskirtinių bruožų. Vienas pagrindinių – ypatingai didelis balsų už Aleksandrą Lukašenką procentas. Išankstiniais duomenimis, kurie jeigu ir skirsis nuo galutinių, tai tik kokiomis šimtosiomis procento, už Lukašenką balsavo 82,6 proc. rinkėjų, rašo „Beloruskije novosti”.

Šį skaičių jau pavadino „Nazarbajevo skaičiumi”. Ir iš tikrųjų, tokios „įtikinamos”, kaip pasakė CRK vadovė Lidija Jermošina, pergalės per visą savo valdymo laiką Lukašenka dar nebuvo iškovojęs. Anksčiau pirmasis Baltarusijos prezidentas labiau mėgo „elegantišką” pergalę. 2001 metų rinkimuose jis gavo 75,62 proc. balsų, o 2004 metų referendume, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl Lukašenkos galimybės kelti savo kandidatūrą naujai kadencijai, prezidento pasiūlymą palaikė 79,42 proc. rinkėjų.

Nors visos ankstesnės Lukašenkos organizuotos politinės kampanijos taip pat kėlė rėžimo oponentams klausimus įstatymų požiūriu, vis dėlto, prezidentas buvo santykinai palaikomas didesnės daugumos gyventojų. Dabar „elegantiška pergalė“ prezidento rinkimuose – didelis klausimas. Juk dabartiniu metu pagal visas socialines apklausas didesnė dauguma Baltarusijos gyventojų nepritaria tam, kad Lukašenka būtų išrinktas šalies prezidentu trečiajai kadencijai. Todėl dabar prezidentas ir jo palaižūnai deda didžiules pastangas valdžiai išlaikyti šalyje, nekreipdami jokio dėmesio į neteisėtus savo veiksmus.

Skelbiamas žymių visuomenės veikėjų atviras laiškas galingiausių valstybių vadovams bei visiems geros valios žmonėms. Laiške kalbama apie Čečėnijos tragediją.

Autoriai - Vаclavas Havelas, buvęs Čekijos prezidentas ir Nobelio premijos laureatas, filosofas Andre Glucksmannas, princas Hassanas bin Talal, Frederikas Willemas de Klerkas, Mary Robinson, Yohei Sasakawa, Karelas Schwarzenbergas, George‘as Sorosas, Desmondas Tutu, Nobelio premijos laureatas.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).