Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos ir Irano „flirtas“ branduolinės programos kūrime

Laima Vaitiekūnaitė
2006 03 21

Šiandieną galima drąsiai įvardinti Iraną kaip vieną labiausiai tarptautinės bendruomenės dėmėsį traukiančių šalių. Ne taip seniai pasaulį šokiravo radikalūs prezidento M. Ahmadinejado pasisakymai Izraelio valstybės istorijos niuansais. Ne mažiau nerimo, ypatingai JAV, kelia ir nesibaigiantys svarstymai kaip apriboti šios radikalumu garsėjančios šalies branduolines ambicijas. Irano vystoma atominė programa suponuoja Vakarų demokratinio pasaulio dėmėsį atitinkamiems politinio, karinio, saugumo ir kt. klausimams šios valstybės atžvilgiu. Demokratinių valdymo principų stoka Irane, šios šalies siekiai dominuoti regione, susitarimų su TATENOS organizacija laužymai (t. y. nutrauktos branduolinės veiklos atnaujinimas Isfahane, draudimas TATENOS atstovams inspektuoti strategiškai svarbiuose Irano karinėse gamyklose ir pan.), verčia Vakarus Irano atominę programą traktuoti kaip būsimo branduolinio ginklo kūrimo prielaidą. Nors Iranas ir deklaruoja visas teisines galimybes vystyti „taikią“ branduolinę programą atominei energijai išgauti.

 
 
  Prezidento rinkimai sustiprino Baltarusijos visuomenės susiskaldymą

Parengta pagal www.euramost.org
2006 03 21

Ši prezidento kampanija turi keletą išskirtinių bruožų. Vienas pagrindinių – ypatingai didelis balsų už Aleksandrą Lukašenką procentas. Išankstiniais duomenimis, kurie jeigu ir skirsis nuo galutinių, tai tik kokiomis šimtosiomis procento, už Lukašenką balsavo 82,6 proc. rinkėjų, rašo „Beloruskije novosti”.

Šį skaičių jau pavadino „Nazarbajevo skaičiumi”. Ir iš tikrųjų, tokios „įtikinamos”, kaip pasakė CRK vadovė Lidija Jermošina, pergalės per visą savo valdymo laiką Lukašenka dar nebuvo iškovojęs. Anksčiau pirmasis Baltarusijos prezidentas labiau mėgo „elegantišką” pergalę. 2001 metų rinkimuose jis gavo 75,62 proc. balsų, o 2004 metų referendume, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl Lukašenkos galimybės kelti savo kandidatūrą naujai kadencijai, prezidento pasiūlymą palaikė 79,42 proc. rinkėjų.

 
 
  Įkarštyje „sąžiningi“ rinkimai Baltarusijoje

Večeslav Grunskij
2006 03 09

Nors visos ankstesnės Lukašenkos organizuotos politinės kampanijos taip pat kėlė rėžimo oponentams klausimus įstatymų požiūriu, vis dėlto, prezidentas buvo santykinai palaikomas didesnės daugumos gyventojų. Dabar „elegantiška pergalė“ prezidento rinkimuose – didelis klausimas. Juk dabartiniu metu pagal visas socialines apklausas didesnė dauguma Baltarusijos gyventojų nepritaria tam, kad Lukašenka būtų išrinktas šalies prezidentu trečiajai kadencijai. Todėl dabar prezidentas ir jo palaižūnai deda didžiules pastangas valdžiai išlaikyti šalyje, nekreipdami jokio dėmesio į neteisėtus savo veiksmus.

 
 
  Kreipimasis į visus geros valios žmones: Čečėnijos tragedija neturi būti nutylima (1)

„The Jerusalem Post"
2006 03 02

Skelbiamas žymių visuomenės veikėjų atviras laiškas galingiausių valstybių vadovams bei visiems geros valios žmonėms. Laiške kalbama apie Čečėnijos tragediją.

Autoriai - Vаclavas Havelas, buvęs Čekijos prezidentas ir Nobelio premijos laureatas, filosofas Andre Glucksmannas, princas Hassanas bin Talal, Frederikas Willemas de Klerkas, Mary Robinson, Yohei Sasakawa, Karelas Schwarzenbergas, George‘as Sorosas, Desmondas Tutu, Nobelio premijos laureatas.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras