Nuo lapkričio 9 d. Vilniaus rajone esančiame kovinio rengimo centre daugiau kaip 250 Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kariškių dvi savaites treniruosis vykdyti taikos palaikymo operacijas.

Atidarydamas penktąjį pasaulio tėvynainių kongresą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija visada ir kitose šalyse gins tėvynainius, ypač esant krizinėms situacijoms. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Šiandien susitarimai dėl prekybos neatspindi vien padidėjusio eksporto ar importo. Minėtos sutartys susijusios su vertybėmis, standartais ir mūsų visuotine atsakomybe. Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų prekybos susitarimas yra galimybė puoselėti bendrus ambicingus įsipareigojimus tvariai plėtrai. Apie tai rašo už prekybą atsakinga ES komisarė Cecilia Malmström.

Devynių Rytų ir Vidurio Europos, Baltijos šalių vadovai labai susirūpinę dėl agresyvaus Rusijos elgesio ir sieks ilgalaikio NATO sąjungininkų karių ir karinės technikos dislokavimo regione. Tai skelbiama bendroje deklaracijoje, priimtoje Rumunijos sostinėje Bukarešte įvykusiame NATO viršūnių susitikime, kurį Rumunijos žiniasklaida pavadino „mini vadovų susitikimu“.

Europos Sąjungos (ES) politikoje ir ekonomikoje atsiranda vis daugiau nerimą keliančių ženklų. Migrantų krizė skaldo Europą, valstybės sienomis atsitveria vienos nuo kitų. Euro zonos krizė pakenkė bloko narių (ir ne tik) finansams, sukėlė daugelio ekonomikų nuosmukį, pakirto politinę paramą ES institucijoms, supriešino europiečius. Be to, stiprėja tikimybė, kad Didžioji Britanija paliks Bendriją, taip dar labiau ją susilpnindama.

Spalio 27 d. Baltarusijos sporto ir turizmo ministro pavaduotojas Michailas Portnojus pranešė, kad Baltarusija ir Kinija siekia organizuotai, grupėmis keliaujantiems turistams taikyti bevizį režimą. Pasak jo, tai šiuo metu nagrinėjama, tačiau derybų aplinkybių neatskleidė.

Lietuva žada pradėti prekiauti dujomis su Latvija jau šiemet. UAB „Litgas“ bendrovei „Latvenergo“ pateikė pasiūlymą dėl bandomojo krovinio siuntimo.

Zimbabvės ekonomika siekia žengti atsigavimo keliu, o pasaulio investuotojai po daugiau kaip 15 metų šaltų santykių su Vakarų valstybėmis iš naujo atranda šią Pietų Afrikos šalį. Į Zimbabvę atsigręžia ir Vokietijos verslas. Per vykstančias įmonių galimybių Zimbabvėje pristatymo misijas investuotojai gali susitikti su šalies valdžios atstovais, dalyvauti diskusijose, aptarti, kaip plėtoti verslą Zimbabvėje.

Aliaksandras Lukašenka interviu Latvijos TV teigė, kad su Vladimiru Putinu nesvarstė Rusijos karinių oro pajėgų bazės kūrimo Baltarusijoje. Jis pabrėžė, kad tai nėra būtina, kadangi su Rusija karinę sąjungą sudariusi Baltarusija savarankiškai „dengia“ savo atsakomybės kryptį – Vakarus. A. Lukašenka, kaip pranešė Lsm.lv, prisipažino nenorintis karo.

D. Grybauskaitė Izraelyje: negalima pateisinti agresijos ir smurto

Europa turi kuo didžiuotis. Čia gimė Vakarų civilizacija, kuri pasižymėjo ilga demokratijos, prekybos ir kultūros istorija. Nuo dramatiškų neramumų, karų ir konfliktų būdavo pereinama prie krizių sprendimo, o regionas išliko klestintis ir taikus. Tai atsispindėjo ir Europos Sąjungos (ES) projekte. Visgi dabar Europa dažnai laikoma stokojančia pasitikėjimo, krypties ir vienybės. Graikiją ir Italiją purto finansų krizės, recesija, „prarastąją kartą“ kuriantis jaunimo nedarbas. 

Spalio 13 d., kaip informavo Ukrainos dujotiekių tinklo operatorius „Ukrtransgaz“, atnaujintas gamtinių dujų importas iš Lenkijos (buvo laikinai nutrauktas nuo pavasario). „Šiandien rytą gavome paraišką dėl 0,3 mln. kubinių metrų dujų importo“, – bendrovės „Ukrtransgaz“ spaudos tarnybos vadovą Maksimą Beliavskį citavo naujienų agentūra „RBK–Ukraina“.

Saudo Arabija, didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, per Gdansko uostą pirmąkart įžengė į Lenkijos rinką. Tai skelbia leidinys „Novoje vremia“, cituodamas naftos koncerno „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino žodžius.

Kinų kalboje žodžių „krizė“ ir „galimybė“ apibūdinimas yra tas pats. Iš tikrųjų krizė ir galimybė dažnai artimos, tačiau dabartinėje Europos situacijoje kai kurie ekspertai pamato dideliems proveržiams neįžvelgia. Padėtis, su kuria susiduria Europa, sudėtinga ir gana netikėta. Ji susiklostė praėjus 70 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Prieš ketvirtį amžiaus baigėsi ir Šaltasis karas, o nuo Balkanų karų taip pat praėjo keli dešimtmečiai. Dabar Europos politinę, ekonominę ir strateginę ateitį vėl gaubia nežinomybė.

Indija gerokai atsilieka nuo savo darbotvarkės, pagal kurią planuojama 1,2 mlrd. šalies piliečių suteikti prieigą prie didelės spartos plačiajuosčio interneto. Premjerui Narendrai Modi teks pasistengti, kad įrodytų, jog jo kritikai klysta. Indijos premjeras jau lankėsi Silicio slėnyje ir susitiko su įtakingų technologijų įmonių vadovais. Šie žadėjo investicijas į Indijos startuolius, svarbią nemokamą įrangą, galimybes bendrauti aktualiais klausimais socialiniame tinkle „Facebook“. Pats N. Modi prabilo apie skurdą, kurį patyrė augdamas vaikystėje.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).