Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma dalyvavo oficialiuose renginiuose Strasbūre, kur buvo paskelbta, kad Latvija oficialiai baigė pirmininkauti ES Tarybai, pranešė Valstybės kanceliarijos Komunikacijų departamento konsultantė Zanė Leitanė.

Pasaulyje konfliktai ir krizės tampa kasdienybe. Ukrainą drebina vis nauji neramumai. „Islamo valstybės“ veiksmai paženklinti kruvinais pėdsakais. Grėsmė taikai plinta tiek Afrikoje, tiek Azijoje. Taigi tampa akivaizdu, kad pasaulio tvarkos garanto nėra. Šio vaidmens nebegali imtis nei tarptautinė teisė, nei visuotinis hegemonas, kurį pripažintų kitos šalys.

Juodkalnija bus skubiai priimta į NATO

Latvijos Respublikos ministrų kabinetas nurodė, kad šalies nacionalinių karinių pajėgų padaliniai liepos mėnesį dalyvaus pratybose Gruzijoje ir Ukrainoje. Apie tai skelbta Latvijos vyriausybės potvarkio projekto aiškinamajame rašte ir pranešė Cenzor.NET portalas, remdamasis „Delfi“ informacija.

Nežinomybė dėl skolų krizės Graikijoje jau pradeda atsiliepti ir Vokietijos vartotojų nuotaikoms. Tokias tendencijas atskleidė ir rinkos tyrimų grupė GfK. Šias nuotaikas atspindintis indeksas, skaičiuojamas liepos mėnesiui, krito 0,1 punkto iki 10,1, ir tai yra pirmasis smuktelėjimas nuo 2014 metų spalio mėnesio.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) priimtoje rezoliucijoje dėl per Ukrainos konfliktą dingusių žmonių ir šio dokumento pataisose Rusijos veiksmai Ukrainoje pavadinti „agresija“. Rezoliucijos tekstas ir parlamentarų balsavimo rezultatai paskelbti ETPA tinklalapyje.

Paraką reikia laikyti sausai

Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad Aliaksandras Lukašenka birželio 16 d. Minske susitiko su Valstybinio karo pramonės komiteto pirmininku Sergejumi Guruliovu ir pasidalijo nerimu dėl NATO kariškių  aktyvumo prie Baltarusijos valstybės sienų.

Šių metų pradžioje garsus JAV investuotojas ir filantropas George`as Sorosas pasiūlė strategiją, paremtą tuo, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje nepakanka vien sankcijų Rusijai. Labai svarbūs ir politiniai Ukrainos sąjungininkių įsipareigojimai padėti šiai šaliai ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai įgyvendinti politines ir ekonomines reformas. Prieš tokį scenarijų pasisako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Per tarptautinį karinės technikos forumo „Kariuomenė 2015“ atidarymą (birželio 16 d.) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atskleidė kelis svarbius faktus ir skaičius.

Degalinių tinklą Estijoje valdanti bendrovė „Olerex“ pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos degalinių tinklais EMSI ir „Ventus“ bei Latvijos degalinių tinklu VIRŠI-A. Nuo šiol pagal pasirašytas sutartis veiks viena bendra Baltijos šalių klientų kortelių bei kuro kortelių sistema.

Dažnai manoma, kad vienas iš besivystančių ekonomikų tikslų yra pasiekti pažengusių šalių gyvenimo standartus. Tai lengviau pavyksta naftos eksportuotojoms ir, pavyzdžiui, Honkongui ar Singapūrui. Vis dėlto, nepaisant įvairių iššūkių, ekonomikos srityje stiprėja Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas. Kinija taip pat nusiteikusi ambicingai, bet tam tikra prasme jai trukdo dydis.

Didžioji Britanija pasirengusi priimti ir dislokuoti JAV branduolines raketas, sakė Filipas Hamondas (Philip Hammond), vieno iš Didžiosios Britanijos vyriausybės departamentų vadovas. Pasak jo,  prezidentui V. Putinui „būtų nusiųsti aiškūs signalai“ dėl didėjančio Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyvumo.

Japonijos ambasada Lietuvoje

Birželio 11-12 dienomis Lietuvoje lankėsi Japonijos Branduolinę saugą reguliuojančios institucijos (angl. The Nuclear Regulation Authority of Japan, toliau – NRA) delegacija, vadovaujama Tarptautinių ryšių tarnybos direktoriaus Kenichi Fujita. Japonijos delegacija su Lietuvos Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (toliau - VATESI) diskutavo apie bendradarbiavimą branduolinio saugumo srityje.

Kazachstane pasirašyta Rusijos ir Vietnamo laisvosios prekybos zonos sutartis, kuri numato muitų panaikinimą. Dviejų valstybių premjerai taip pat pasirašė du protokolus. Pasiektu susitarimu Vietnamas suteikia didžiausio palankumo režimą Rusijos investuotojams ir paslaugų teikėjams.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai derybose su Graikijos vyriausybe jau ilgą laiką žaidžia žaidimus ant bedugnės krašto. Šiame kontekste išryškėja tarptautinių kreditorių reikalavimų svarba, tačiau atsiranda vis daugiau abejojančių galimybėmis juos įgyvendinti. Apie visus šiuos prieštaringus klausimus portalui „Project-Syndicate“ rašo Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas E. Stiglitzas.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).