Dėl Ukrainos įvykių perniek nuėjo visos Rusijos pastarųjų metų pastangos, kurias ji dėjo, siekdama didinti savo konkurencingumą.

Michailas Uljanovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnas, atsakingas už šalies branduolinės ginkluotės kontrolę, žiniasklaidai teigė, kad Rusija turi teisę dislokuoti branduolinius ginklus visoje savo teritorijoje, taip pat ir Krymo pusiasalyje.

Nuo 2008 metų, kai kilo visuotinė finansų krizė, Europos Sąjunga (ES) pateko į „krizių karuselę“. Tai – žiniasklaidoje dažnai aptariami Graikijos ir jos kreditorių nesutarimai, Rusijos ir Ukrainos santykių problematika, pabėgėlių krizė Viduržemio jūroje. Pastaroji susijusi su neramumais Artimuosiuose Rytuose ir karais Afrikoje. Minėtos krizės sukrėtė ES institucijas ir iškėlė Bendrijos galių klausimą, nes atsakas į kilusius iššūkius buvo silpnas.

Krymo scenarijus Baltijos šalyse neįmanomas, interviu Latvijos televizijos laidai „De facto“ teigė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.

Latvijoje ir net jos valdymo institucijose gali būti  dirbančių ir bendradarbiaujančių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, pareiškė gynybos ministro patarėjas Janis Kažuocinis, buvęs Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (LKAB) vadovas.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi paragino euro zonos šalis susivienyti ir kartu stengtis įgyvendinti bloko ekonomikų reformas. Tokį žingsnį būtų galima apibūdinti kaip naują galimybę kylančių grėsmių ir krizių akivaizdoje. ECB vadovas pažymi, kad nėra kada švaistyti laiko, o vienas centrinis bankas visų euro zonos ekonomikos problemų neišspręs. Čia reikalingas svarus šalių narių vyriausybių indėlis. Skolų kamuojamoms valstybėms svarbu pagerinti viešųjų finansų padėtį. Jeigu nedarbo lygis bus aukštas, o investicijos silpnos, euro zonos ekonomikos plėtra taip pat išliks neužtikrinta.

Europos Sąjunga paskelbė, kokius svarbiausius penkis klausimus gegužės 21–22 d. Rygoje svarstys šalys narės ir partnerės. Apie tai, remdamasi ES informacija, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Daugiau nei metai praėjo po neteisėtos, nelegitimios, apsišaukėliškos Krymo aneksijos, kurios nepripažinome, nepripažinsime ir raginame Rusiją ją nutraukti“, – rašoma Ukrainos ir NATO komisijos posėdyje priimtame pareiškime.

NATO su Ukraina plėtos bendradarbiavimą tose srityse, kuriose yra įsteigtų patikos fondų (angl. trust funds), Turkijos sostinėje Antalijoje, pasibaigus Ukrainos ir NATO komisijos posėdžiui, sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Prieš ketverius metus Portugalijos ekonomikai buvo suteikta Europos Sąjungos (ES) fondų finansinė pagalba. Pernai šalis oficialiai užbaigė pagalbos programą, o dabar nori anksčiau grąžinti paskolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Tiesa, ne viskas yra taip šviesu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel gegužės 13 d. Berlyne vertino, kaip Ukrainoje vykdoma antiteroristinė operacija (ATO, prieš prorusiškus sukilėlius šalies rytuose – past.), ir paragino nedelsiant nutraukti ugnį, numatytu atstumu nuo fronto linijos atitraukti sunkiąją ginkluotę. Apie tai informavo Ukrainos prezidento spaudos tarnyba.

Gegužės 11–14 d. Lietuvoje vyksta tarptautinės pratybos „Baltijos tvirtovė 2015“, kuriose dalyvauja 20 karinių vienetų ir tris tarptautinius štabus sudarantys karininkai.

Pastaruoju metu Europos politikoje vyksta procesai, kurie, ko gero, nulems jos ateitį. Prie minėtos kaitos prisideda ir įvykiai Jungtinėje Karalystėje. Šalies premjeras Davidas Cameronas laimėjo visuotinius rinkimus ir gana netikėtai užsitikrino absoliučią daugumą Bendruomenių Rūmuose. Dabar laimėjusio politiko uždavinys – pasiekti atitinkamas Europos Sąjungos (ES) reformas ir patraukliai jas pateikti kitoms Bendrijos šalims narėms.

Pasak Aleksejaus Puškovo, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko, Rusijai nebeįdomi G7 ir labiau priimtinas BRICS blokas, kuris subūrė Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją bei Pietų Afriką.

Gegužės 6 d. Vladimiras Čižovas, nuolatinis Rusijos atstovas Europos Sąjungoje, pareiškė, kad Rusija prašo Europos Sąjungos iki 2017 m. sausio atidėti laisvosios prekybos sutarties (DCFTA) su Ukraina taikymą. „Idėja kilo per balandį vykusias ES, Ukrainos ir Rusijos derybas ekspertų lygiu“, – V. Čižovą citavo leidinys „EU Observer“.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).