Šį kartą iš euro zonos pasiekė pozityvios naujienos, kadangi balandžio mėnesį bloke pasibaigė defliacija. Ji sukelia pavojingą mažėjančių kainų poveikį ekonomikai. Tiesa, problemos niekur nedingo, o euro zonos ūkio atsigavimas išlieka silpnas.

Balandžio 27 d. Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad NATO ir Kijevas pasirašė dar vieną bendradarbiavimo sutartį.

Recepas Erdoganas pareikalavo, kad Vladimiras Putinas, prieš kalbėdamas apie genocidą, paaiškintų, kas vyksta Ukrainoje. Apie tai pranešė agentūra „Reuters“.

Ilgalaikiai Europos sunkumai pakurstė senas diskusijas, kokia valdymo forma užtikrina geresnę ekonominę padėtį. Kyla klausimas, ar autoritariniai režimai veiksmingiau skatina ūkio augimą. O galbūt kaip tik liberali demokratija su savo stabdžių ir atsvarų sistema reiškia didesnę ekonominę gerovę?

СОБЕСЕДНИК.RU

Balandžio 22 d. Europos Komisija (EK), kuri atsakinga už einamuosius ES reikalus ir kontroliuoja, kaip tvarkomos sutartys, Rusijos dujų kompanijai „Gazprom“ paskelbė pretenziją dėl galimo piktnaudžiavimo taikant antimonopolinius įstatymus.

Pasak Rusijos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) vadovo Aleksejaus Puškovo, prieš Rusiją kone agresyviausiai yra nusiteikę latviai.

Po užsitęsusios recesijos ir ilgo sąstingio laikotarpio euro zona pradeda rodyti ekonomikos atsigavimo ženklus. Vartotojų pasitikėjimas auga, didėja mažmeninės prekybos apimtys, įregistruojama vis daugiau naujų automobilių. Europos Komisija (EK) šiems metams euro zonai prognozuoja 1,3 proc. ūkio plėtrą. Atsižvelgiant į Europos ekonominius sunkumus, tai nėra blogai. Tiesa, reformų klausimas lieka rimtu iššūkiu.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris sukritikavo pasiūlymą, kad Didžiojo septyneto (G7) susitikime, kurį numatyta surengti birželį Berlyne, dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 

Nors praėjusią savaitę buvo pasiektas preliminarus susitarimas dėl Irano branduolinės programos, galutinis pozicijų suderinimas išlieka nemenku iššūkiu. Iranas ir didžiosios galios nusprendė, kad Jungtinių Tautų inspektoriai turės visas galimybes įvertinti padėtį šioje šalyje, tačiau kokios tos galimybės bus ir kokių veiksmų ketinama imtis, dar nėra iki galo aišku.

Kovo 19–balandžio 17 d. Estijoje vyksta didžiausios karinės pratybos dalyvaujant JAV Karinių oro pajėgų (KOP) padaliniams, pranešė leidinys „Rossijskaja gazeta“.

Latvija su Rusija siekia tik kaimyninių santykių, atsakydamas į žurnalistų klausimus per vizitą Austrijoje dėstė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis. Apie tai pranešė naujienų agentūra LETA.

Kinijos iškilimas – tai procesas, kuris nedingo iš analitikų akiračio ganėtinai ilgą laikotarpį. Vis dėlto Vakarų šalys neįvertino šios valstybės laimėjimų ir potencialo. Panašiai nutiko ir su kitomis besivystančiomis ekonomikomis, tačiau padėtis keičiasi, kadangi imama suvokti, kokią didelę įtaką Kinija daro pasaulio raidai.

Europos liaudies partijos frakcijos pirmininkas ir Vokietijos krikščionių socialistų sąjungos (KSS) narys Manfredas Veberis (Manfred Weber) interviu žurnalui „Der Spiegel“ teigė, kad Graikijos ir Rusijos suartėjimas apsunkina finansinių klausimų sprendimą su ES partneriais ir kelia nepasitenkinimą tiek Briuselyje, tiek ir Berlyne.

Helsinkio susitarimai įtvirtino sienų neliečiamumą, nesikišimą į kitų valstybių vidaus reikalus, žmogaus teisių ir laisvių gerbimą.

Kai euro zona buvo sukurta, jos idėja rėmėsi tikslu siekti nuolatinio progreso, kuris turėtų atvesti į valiutos sąjungą. Jos vertybės – fiskalinė integracija, laisvas darbo jėgos judėjimas ir politinė sąjunga. Vis dėlto taip neįvyko ir tai puikiai atspindi dabartinė Graikijos krizė. Euro zona dažnai turi struktūrinių sunkumų ir yra labai pažeidžiama dėl vidaus sukrėtimų. Tai reiškia, kad blokui iki tvarumo dar toli.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).