Vakarų demokratijų laukia dar vieni iššūkių kupini metai. Prognozuojama, kad populistinės partijos įsitvirtins Europoje, stiprės Kinijos bei Rusijos įtaka. Prie to prisidės ir tam tikras Jungtinių Valstijų atsitraukimas. Kai 1991 metais žlugo Sovietų Sąjunga, amerikiečių politologas Francis Fukuyama paskelbė savo garsiąją „istorijos pabaigos“ teoriją, joje įžvelgdamas JAV, kaip vienintelės supergalios, triumfą, tačiau po dvidešimt penkerių metų įvyko visai kitaip. Liberali demokratija Jungtinėse Valstijose ir Europoje išgyvena krizę, o Kinija ir Rusija didina autoritarinių režimų galią.

2016 metai baigiasi, o 2017-ųjų perspektyvos temdomos nežinomybės. Įtampa Artimuosiuose Rytuose auga, o Europoje ir Jungtinėse Valstijose populiarėja populistų judėjimai. Sirijoje tęsiasi kruvinas konfliktas, o pastangos jį sureguliuoti kol kas bevaisės, nesutariama dėl prezidento Bašaro al Asado ateities vaidmens taikos ar politinio perėjimo procesuose. Kalbant apie padėtį Europoje, Europos Sąjunga (ES) ir Turkija bando spręsti pabėgėlių krizę, nors Bendrijos santykiai su minėta šalimi nėra patys geriausi. Visgi dialogas turėtų tęstis ir 2017 metais, nes esama bendrų interesų – nuo ekonominio bendradarbiavimo iki kovos su terorizmu.

Japonijai rūpi jos verslo įmonių plėtros galimybės Europoje, o minėta šalis turi daug svarbių saitų su Bendrija, neatsižvelgiant į didžiulį atstumą tarp jų, kultūrinius skirtumus ir ne visada suprantamas tradicijas. Antra vertus, Japonija nėra nutolusi nuo demokratinių vertybių pasaulio, jai ir Europos Sąjungos (ES) šalims būdingi panašūs iššūkiai: Japonijos ekonomika auga lėtai, o visuomenė senėja kaip ir Europoje, be to, Japonija ir ES išgyvena ekonomikos sąstingį ir turi demografinių problemų. Vis dėlto Japonijoje ir Europoje didėja susidomėjimas dar artimesniu bendradarbiavimu, tai atspindi derybos dėl įvairių strateginių bei ekonominių susitarimų.

Europarlamentarai pritarė, kad Ukrainos ir Gruzijos piliečiams, vykstantiems į trumpalaikes keliones į Europą, būtų taikomas bevizis režimas, pranešė agentūra „RIA Novosti“.

Svarbiausias klausimas Azijos šalims (ir ne tik) šiuo metu yra tai, ko pasimokyti iš Donaldo Trumpo pergalės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose. Viena iš pamokų taip pat tapo Didžiosios Britanijos „Brexit“ referendumas, kuriame šalies rinkėjai nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES). Šios tendencijos atspindi geopolitinius pokyčius, nors daugiau diskutuojama apie ekonomikos ir globalizacijos pralaimėjimus, pajamų nelygybę bei pavargusių žmonių protestą. Nelygybė dažnai įvardijama kaip esminė problema daugelyje valstybių, tačiau tik formaliai prisimenama, kad svarbu atsigręžti į vargingiausius visuomenės narius. Antra vertus, užkirsti kelią populistams iškilti nėra paprasta.

Lapkričio 30 d. JAV Kongreso Atstovų Rūmai pritarė įstatymo projektui įsteigti tarpžinybinę komisiją siekiant užkirsti kelią Rusijos pastangoms „daryti įtaką tautoms bei vyriausybėms“, pranešė Associated Press (AP). 390 Atstovų Rūmų narių balsavo „už“, vos 30 – „prieš“.

Pirmą kartą nuo 2011 metų balandžio mėnesio nedarbo lygis euro zonoje yra mažiau nei 10 proc. Čekija fiksavo žemiausią nedarbo lygį 19 valstybių bloke, o Graikijoje jis ir toliau išliko didžiausias. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad nedarbo lygis spalį sudarė 9,8 proc. ir buvo mažiausias per septynerius metus. Toks rodiklis yra palankus Europos ekonomikai, vis dar lėtai atsigaunančiai po euro zonos skolų krizės. Be to, kyla ir naujų iššūkių: nuo „Brexito“ iki politinio populizmo sustiprėjimo.

Tехно СОТНЯ  

„Įjungė atbulinę pavarą“ – internautus nustebino rusofilu vadinto Moldovos prezidento Igorio Dodono pareiškimas.

Pastaruoju metu Jungtinė Karalystė yra vieninga tik savo pavadinimu. Skirtingi regionai ir pramonės sektoriai desperatiškai bando atsisakyti „kietojo Brexit“, referendume pasirinkto pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Be to, Škotija ima vis garsiau kalbėti apie nepriklausomybę, o JK vienijantys saitai darosi stipriai įtempti. Tai nėra laikini reiškiniai. Šalies piliečiai pasipiktinę dėl didžiulės struktūrinės nelygybės, o „Brexit“ tik padidins Didžiosios Britanijos regioninį susiskaldymą, greitai nuslops referendumo sukeltas optimizmas. Pajamų skirtumai šalyje yra vieni didžiausių Europoje. Vidutinės disponuojamosios namų ūkių pajamos Londono srityje yra 60 proc. didesnės nei daugelyje kitų regionų Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.

Pabėgėlių krizė, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, Didžiosios Britanijos sprendimas palikti Europos Sąjungą (ES) ir nuolatinė terorizmo grėsmė verčia Europą imtis veiksmų stiprinant gynybą. Europos Komisija (EK) ir Bendrijos šalys narės siūlo tam tikras iniciatyvas Europos gynybos pajėgumams sustiprinti, kurti nuolatinius karinius štabus, išduoti „gynybos obligacijas“ karinei įrangai pirkti, daugiau dėmesio skirti bendrai ginklų ir karinių technologijų gamybai. Europos lyderiai akcentuoja savo apsisprendimą siekti didesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos plotmėse. Tai svarbu ir lyderiavimo pasaulio politikoje kontekste, kuriam vis labiau stinga patikimumo.

Naujai išrinktas Moldovos vadovas Igoris Dodonas pareiškė: „Prezidentas negali būti prorusiškas arba proeuropietiškas. Prezidentas gins visos Moldovos interesus. 

Apie paskelbtas sankcijas, susijusias su pozicija dėl Ukrainos, pranešė JAV finansų ministerija. 

Vokietijos valdančioji koalicija susitarė dėl 2017 metų biudžeto projekto, kuriame numatomos didesnės išlaidos saugumui ir paramai. Daugiau lėšų taip pat bus skiriama kovai su migrantų krizės priežastimis. Vokietijos įstatymų leidėjai akcentuoja, kad minėtos priemonės yra dalis pastangų bandant įveikti augančias grėsmes saugumui. Tam pritaria Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir Vokietijos socialdemokratai (SPD). Naujienų agentūra DPA praneša, kad dalis pinigų bus naudojama kuriant 4 300 naujų pozicijų Vokietijos policijoje bei saugumo pajėgose iki 2020 metų.

Paryžiaus klimato susitarimui įsigaliojus, ateina metas atkreipti dėmesį į tai, kaip rutuliojasi klimato kaitos politika. Minėtas susitarimas reiškia atotrūkį nuo praeities. Jo sėkmė priklausys nuo to, kaip ambicingas mechanizmas veiks praktikoje bei bus siekiama taršos mažinimo tikslų. Pasaulinė klimato politika nėra vien krūva taisyklių, o jos svarba ekonomikai darosi vis didesnė ir neapsiribojanti debatais prie derybų stalo. Daugelį dalykų reikia aptarti ir nacionaliniu lygmeniu, o čia aktualūs ekonominiai pokyčiai.

Europą sustiprina kvalifikuota darbo jėga ir profesinė patirtis. Kad užtikrintų savo, kaip svarbios ekonomikos ateitį, Bendrija turėtų daugiau dėmesio skirti verslumo bei žinių kapitalo derinimui. Europos ūkiai yra tarp labiausiai klestinčių ir inovatyviausių pasaulyje, bet Europos Sąjungai (ES) tenka įgyvendinti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą skatinančias reformas. Šiame kontekste svarbu nepamiršti pridėtinės vertės reikšmės, padedančios verslui tapti konkurencingu. Jeigu minėti procesai nevyks, ES ekonomikai gresia užsitęsęs sąstingis, kai kitos pasaulio ekonomikos augs.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).