Kaip rodo liepos mėnesio ataskaita, Europos Komisijai itin svarbi ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Su ja susijusi lygybė daugelyje sferų. Šioje srityje bus bandoma telkti investicijas, nors pripažįstama, kad ekonominės sąlygos Europoje gana sudėtingos, sunku tiek pritraukti investicijų, tiek atgaivinti ekonomikos augimą, tiek padėti verslui.

Rusijos ekonominės plėtros ministerijos vadovas Aleksejus Uliukajevas leido panaudoti kaupiamųjų pensinių fondų lėšas siekiant paremti bendroves, kurios galėtų nukentėti nuo naujai paskelbtų sankcijų, pranešė agentūra „Interfax“.

UAINFO 

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) šaltiniai Pasienio tarnyboje pranešė, kad rugsėjo 6 d. Kinijos kariniai daliniai pajudėjo Rusijos sienos link. Padidėjusi jų koncentracija buvo pastebėta Kinijos pasienio mieste Majatune (Majiatun).

Euro zonos finansų ministrai dažnai nesutaria dėl priimtiniausios fiskalinės politikos. Vieni siūlo didinti išlaidas, kad būtų paskatinta bloko ekonomika. Kiti primena, kad didelis biudžeto deficitas gali atbaidyti investuotojus.

Vyriausybės posėdyje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad „kitą savaitę Aukščiausiajai Radai bus pateiktas įstatymo projektas dėl ypatingo sta­tu­so su­tei­ki­mo kai ku­riems ra­jo­nams Do­nec­ko ir Luhans­ko srity­se“.

Kanados pakrante virš Atlanto vandenyno skrido Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95. Jie dalyvavo karinėse pratybose. Branduolinių raketų „taikiniais“ tapo JAV objektai.

Vis daugiau diskutuojama apie griežtų taupymo priemonių naudą ar žalą Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jas vis dar remia, tačiau jai pritariančių lyderių nuolat mažėja. Taupymas euro zonoje vertinamas labai prieštaringai ir kaltinamas dėl daugelio finansinių bėdų. Tokios problemos nesvetimos Prancūzijai, kurios ekonomikai reikalingas skatinimas. Pasak A. Merkel, Prancūzijai pats metas įgyvendinti struktūrines reformas. Tik tokiu atveju ši šalis išsilaikys tarp Europos lyderių. Tiesa, Vokietija dažnai kaltinama dėl taupymo primetimo euro zonos valstybėms, o jos bando pakeisti griežtą A. Merkel poziciją ir daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui bloke.

Rugpjūtį infliacija euro zonoje nukrito iki 0,3 proc., o tai dar kartą priminė blokui apie defliacijos grėsmes. Infliacijos rodiklis itin svarbus būsimai Europos centrinio banko (ECB) politikai, o dabar jis yra daug žemiau tikslinės ECB ribos (apie 2 proc.). Liepą infliacija buvo truputį didesnė ir siekė 0,4 proc. Prieš metus ji dar sudarė 1,3 proc. 

Italijos ekonomiką vėl ištiko nuosmukis, bet tai nulėmė ne tik vidinės priežastys. Šalies ūkio padėtis atspindi Italijos lyderių politikos klaidas. Vis dėlto konkurencingumo stinga visai Europai, o Italijos problemas galima apibūdinti kaip visos Europos Sąjungos (ES) veidrodį.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Ryšardas Čarneckis (Ryszard Czarnecki) pasiūlė Rusijos rublį eliminuoti iš tarptautinių finansų apyvartos ir siekti, kad jis nebebūtų konvertuojamoji valiuta. Kalbėdamas Lenkijos seime, politikas ragino neapsiriboti atsakomosiomis priemonėmis į Rusijos veiksmus ir pagrindiniams šios šalies ekonomikos sektoriams parengti „prevencines priemones“. Apie tai pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

INFORESIST

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuvos sutartis su Norvegijos bendrove „Statoil“ nebeleis Rusijos koncernui „Gazprom“ diktuoti politinių kainų Lietuvai, pranešė naujienų agentūra BNS.

Daugelis kritikų teigia, kad dėl veiksmų Ukrainoje Rusijai įvestos sankcijos yra neefektyvios, nes pernelyg ribotos. Be to, jos leidžia Vladimirui Putinui kaltinti Vakarus, kad šie kišasi į Rusijos vidaus reikalus. Kyla klausimas, kiek Rusijai svarbi strateginė nepriklausomybė nuo Vakarų ir galimybės iš tokios situacijos gauti politinių dividendų.

Maskva pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą, ji kovoja su humanizmu ir kultūra, trypia žmogaus teises ir laisves, todėl „gėda dėl tamsuoliško ir agresyvaus parlamento, dėl nekompetentingos vyriausybės, dėl valdžioje esančių politikų, kurie toleruoja smurtą, išdavystę ir įsijautė į superherojų vaidmenį; gėda dėl netekusios moralinių orientyrų tautos“. Taip teigia Rusijos rašytoja, scenaristė, visuomenės veikėja Liudmila Ulickaja, kurią Rusijos prokuratūra kaltina neapykanta Rusijai, blogu poveikiu jaunajai, augančiai kartai ir knygose, kurios išverstos į 25 pasaulio kalbas, ieško homoseksualizmo propagandos požymių.

Istorinis epizodas, dar ir šiandien priverčiantis daugumą europiečių drebėti, yra Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Net ir po šimtmečio jis laikomas Europos katastrofa, nors skaudžių bei sudėtingų karų būta ir daugiau. Apie tai savo straipsnyje portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Japonijos ministrų kabinetas dėl krizės Ukrainoje pritarė „juodajam sąrašui“, į kurį, be kitų asmenų, įrašė buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, Krymo valdžios atstovus, aukštus pareigūnus.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).