Moldovos parlamentas pritarė Asociacijos sutarties su ES ratifikavimui. Specialaus posėdžio metu „už“ balsavo 59 parlamentarai, „prieš“ – 4.

Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas per Austrijos prezidento Heinzo Fisherio vizitą į Taliną jį kritikavo dėl Vienoje neseniai įvykusio susitikimo su Vladimiru Putinu, pranešė Austrijos leidinys „Die Presse“.

Žinių agentūrai LETA Latvijos politikas ir Europos parlamento narys Artis Pabrikas prisipažino, kad Vakarai anaiptol nemanė, kad „autoritarinė ir revanšistinė valstybė“ sugebėtų padarytį tokią didelę neigiamą įtaką kaimyninei šaliai. Taip sakydamas jis turėjo galvoje Rusijos įtaką dabartinei Ukrainos situacijai.

Pasaulio žiniasklaida ir politikai vis daugiau kalba apie pajamų nelygybę, kadangi jos pasekmės – mažėjanti socialinė sanglauda, augantis lūšnynų skaičius, išnaudojimas darbe, silpnėjanti vidurinioji klasė. Be to, šiame kontekste iškyla jaunimo nedarbo problema.

Prancūzijos gynybos ministras Žanas Ivasas Le Drianas (Jean Yves Le Drian) informavo šalies parlamentarus, kaip įgyvendinamas vadinamasis Karinio programavimo įstatymas (2014–2019 m.) – ministras nusiuntė 100 puslapių pranešimą. Apie tai savo straipsnyje parašė leidinio „Le Figaro” korespondentas Alenas Barliuje (Alain Barluet).

Birželio 23 d. Gruzijoje baigėsi parengiamosios pratybos pagal NATO programą „Partnerystė taikos vardan“. Jos buvo skirtos JAV atsargos karininkams ir Gruzijos nacionalinės gynybos akademijos junkeriams.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kas turėtų užimti svarbiausius postus Europos Sąjungos (ES) institucijose. Tiesa, dažniau susitelkiama į vardus, o ne į lyderio savybes, kurios neišvengiamai svarbios būsimam darbui. Juk šiuolaikiniame pasaulyje vyksta sudėtingi procesai, reikalaujantys greitos reakcijos ir politinės valios. Dėl šių priežasčių Europos politikams svarbios atitinkamos lyderio savybės. Šiame kontekste neužtenka išmanyti vien makroekonomiką ar geopolitikos niuansus.

Rusija įspėjo dėl galimų grėsmių, su kuriomis  susidurtų Moldova, siekianti glaudesnės integracijos su Europos Sąjunga. Tai naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė Rusijos ekonomikos plėtros ministro pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas.

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, per pirmą 2014 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, Latvija pagal ekonomikos augimo spartą (0,3 proc.) buvo ketvirta Europos Sąjungoje, euro zonoje šis rodiklis sudarė 0,2 proc.

Ukrainos krizės kontekste Rusija ir Vakarų šalys turi suprasti, kad likęs pasaulis ne itin susidomėjęs šiuo klausimu. Galima manyti, kad minėta krizė – iššūkis visuotinei pasaulio tvarkai, bet Krymo aneksija įbaugino tikrai ne visus. Neramumai Ukrainoje tarsi atspindi Europos nesugebėjimą spręsti svarbius nesutarimus. Tai pakerta šio žemyno įtaką. Juk Europa nuo seno laikyta taikdare.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbęs „ekonomikos gelbėjimo planą“, iškėlė naują ir arogantišką iniciatyvą.

Žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė šalių investavimo pelningumo indeksus. Remiantis šia informacija, Lietuva tarp Baltijos šalių yra patraukliausia užsienio investuotojams valstybė, taip pat antra pagal pelningumą Europoje. Apie tai pranešė Lietuvos ūkio ministerijos investicijų agentūra „Invest in Lithuania“.

Užsienio investuotojai dažnai laiko Afriką neturtinga, nuolat purtoma konfliktų ir kupina chaoso. Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad investicijos šiame žemyne gali atsipirkti ir atnešti sėkmę. Taip manoma dėl didėjančių vartotojų išlaidų ir ekonomikos augimo. Be to, atsižvelgiama į sparčiai besiformuojančią viduriniąją klasę, kuriai vis svarbesnės geros kokybės ir prabangos prekės.

Birželio 2–4 d. Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius lankėsi Baku. Jis Azerbaidžano energetikos ministro kvietimu dalyvavo 21-ojoje Kaspijos naftos ir dujų parodoje ir konferencijoje.

Neseniai pasibaigė tiek Europos Parlamento, tiek Ukrainos prezidento rinkimai. Jų rezultatai labai skirtingi. Europos rinkėjai išreiškė savo nepasitenkinimą tuo, kaip veikia Europos Sąjunga (ES). Ukrainos žmonės, priešingai, parodė norą siekti suartėjimo su Bendrija. Kaip portalui „Project Syndicate“ rašo garsus investuotojas George`as Sorosas, tai – svarbi pamoka. Ji suteikia galimybę apsvarstyti tokios situacijos reikšmę, raktą, kaip padėti ir Ukrainai, ir Europai.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).