„Jau 2014 m. prasidės ilgų skrydžių smogiamųjų nepilotuojamų lėktuvų bandomieji ir konstravimo darbai <...>, kadangi į pabaigą eina projekto moksliniai tiriamieji darbai“, – teigė Rusijos gynybos ministerijos pavaduotojas Jurijus Borisovas. Apie tai skelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Rusijos Federacijos Vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas interviu televizijai „Bloomberg“ neslėpė, kad Rusijos valdžia jau parengė atsakomuosius žingsnius į galimas papildomas Vakarų sankcijas. Taigi Rusijos ekonomika bet kuriuo atveju išsilaikys, kad ir kokie būtų pritaikyti apribojimai, ir valstybės prisiimti socialiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Apie tai pranešė naujienų agentūra  „RIA Novosti“.

Pastaruoju metu rinkimai tampa arena atsiskleisti netradicinėms partijoms, jos įgyja vis didesnį svorį ir galią. Tai dar daugiau išpopuliarino vadinamuosius populistus pasaulio žiniasklaidoje. Kai kurie analitikai mano, kad ši banga trumpalaikė. Esama teigiančių, kad ji gali stipriai paveikti Europos Sąjungos (ES) politiką ar suvaidinti svarbų vaidmenį atskirų valstybių rinkimuose. Regis, esti ryškus nusistatymas prieš imigrantus, kuriantis tokioms jėgoms populiarumą, tačiau požiūriai ir tariamas žinojimas gali apgauti.

Nutiesus geležinkelio tiltą per Amūro upę, septyniais šimtais kilometrų sutrumpėtų iš Rusijos į Kiniją eksportuojamų krovinių kelias. Tilto statybą numatyta pradėti artimiausiais mėnesiais ir baigti 2016 metais.

Estijos valdžia siekia, kad NATO ginkluotosios pajėgos ilgiau liktų Baltijos regione ir jį apgintų nuo galimos Rusijos agresijos.

Praėjo ketveri metai nuo 2010-ųjų gegužės, kai buvo suteikta finansinė pagalba Graikijai. Išvengti bankroto jai padėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB), tačiau Europą ištiko alinanti finansų krizė.

Gegužės 12 d. Gai­žiū­nų po­li­go­ne (Ruk­la, Jonavos r.) pra­si­dė­jo tak­ti­nės lau­ko pra­ty­bos „Juo­do­ji strė­lė 2014“, ku­rio­se dalyvauja Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ir JAV oro desanto kariai, pranešė portalas DELFI. Pasak kariškių, pratybos „Juo­do­ji strė­lė“ Lietuvoje šiais metais būtų didžiausios. Jos vyks trimis etapais, sulaukta apie 1 500 dalyvių.

Rumunijos premjeras Victoras Ponta pažėrė kritikos šalies prezidentui Trajanui Beseskui (Traian Basescu), kad šis ryžtingai ir greitai, kaip dera valstybės karinių pajėgų vadui, nereagavo į įvykį, tiesiogiai susijusį su Rusijos vicepremjeru Dmitrijumi Rogozinu, kuris yra ir Rusijos prezidento specialusis atstovas Padniestrėje.

Rusijai tektų peržiūrėti savo santykius su Moldova, jei ji pasirašytų Asociacijos sutartį su ES, pareiškė Rusijos Federacijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas ir Rusijos prezidento atstovas Padniestrėje Dmitrijus Rogozinas.

Afrikos valstybės bando konkuruoti su vadinamaisiais Azijos „tigrais“ (jais vadinamos tokios šalys kaip Taivanas, Pietų Korėja ar Singapūras) ir kuo greičiau tapti išsivysčiusiomis pramoninėmis šalimis. Esama ekspertų, kurie skeptiškai vertina Azijos „tigrų“ ir Afrikos „liūtų“ lyginimą, nes valstybių plėtra ir ekonominė politika smarkiai skiriasi. Be to, jie įspėja, kad Afrikos „liūtams“ šiems tikslams pasiekti prireiks daugiau negu sparčių ekonomikos augimo tempų. 

Latvijoje nuogąstaujama dėl Rusijos keliamos grėsmės

Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjonis sakė, kad Baltijos regionas galėtų destabilizuotis, nes ties Latvijos siena sujudo Rusijos kariškiai, pranešė „Polskie Radio“. Lenkijos žiniasklaida taip pat primena, kad kas ketvirtas Latvijos gyventojas turi Rusijos pilietybę ir jei Maskva pradėtų deklaruoti, kad gina Latvijos rusų mažumos atstovus, galėtų pasikartoti Ukrainos scenarijus.

Gegužės 5 d. Estijoje kartu su NATO sąjungininkų pajėgomis prasidėjo kasmetinės pratybos „Pavasario audra“. Jose dalyvauja apie 6 tūkstančius kariškių: 150 JAV oro desantininkų, 90 Didžiosios Britanijos pėstininkų, taip pat Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos kariai, Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai, kurie, būdami dislokuoti ties Talinu esančioje Emario aviacijos bazėje, gegužės 1 d. pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę.

Didžiausia geopolitinė grėsmė šiais laikais nėra konfliktas tarp Izraelio ir Irano dėl branduolinio ginklo. Galimas naujas šaltasis karas tarp Rusijos ir Vakarų šalių bei Ukrainos krizė taip pat nekelia didžiausio pavojaus pasaulyje. Taip, visos šios grėsmės yra rimtos, bet jos nublanksta prieš Kinijos padėtį ir iššūkius jai. Žiniasklaidoje vis dažniau pranešama apie šios valstybės nesutarimus su Japonija. Tai prasidėjo nuo ginčų dėl salų. Apie minėtus dalykus portalui „Project Syndicate“ rašo garsus ekonomistas Nourielis Roubini.

Latvijoje būtų įsteigtas Europos rusų judėjimas. Tokį sumanymą TV3 laidoje „Be jokių asmeniškumų“ (Nekā personīga) paviešino vienas jo iniciatorių publicistas Igoris Vatolinas.

Kremlius žada pritaikyti sankcijas Prancūzijai, jei ši atsisakytų statyti Rusijos kariniam jūrų laivynui skirtus „Mistral“ tipo laivus. Tai balandžio 28 d. žurnalistams pareiškė Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas ir pranešė Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).