Lietuva gali didžiuotis tuo, kad pirmoji iš trijų Baltijos šalių pusmetį pirmininkavo ES Tarybai.

Latvijos ambasadore Armėnijoje paskirta Elita Gavelė, reziduojanti Tbilisyje, 2013 m. gruodžio 11 d. įteikė kredencinius raštus Armėnijos prezidentui Seržui Sargsianui. Šis pasveikino naujai paskirtą ambasadorę ir pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog, vykdydama savo diplomatinę misiją, ji padarys viską, kad būtų galima toliau stiprinti Armėnijos ir Latvijos santykius.

Didžiosios Britanijos žmonės ieško kalėdinių dovanų, o šalies vyriausybės kritikai reiškia abejones dėl valdžios akcentuojamo ekonomikos atsigavimo tvarumo. Po taupymo ir recesijos metų D. Britanija ūkio nuosmukį įveikė greičiau negu daugelis kitų Europos šalių. Valstybės finansų ministras Džordžas Osbornas (George Osborne) pozityviai vertina ekonomikos perspektyvas. Pasak jo, suveikė griežtos viešojo sektoriaus reformos, o apdairi išlaidų politika taip pat prisideda prie atsigavimo.

Gruodžio 12 d. Tartu universitete vyko Vilniaus aukščiausio lygio susitikimo rezultatų aptarimas. Organizatorių tarpe buvo Estijos Užsienio reikalų ministerija ir Tartu universiteto Europos kolegija, kuri iš anksto pranešė apie numatomą renginį.

Baltarusijos Bresto srityje, visai greta Lietuvos ir Lenkijos sienų įsikūrė budinčioji Rusijos kovinių lėktuvų grandis. Vietinės žiniasklaidos duomenimis, keturi naikintuvai „Su–27“ nusileido Baranovičiuose, 61-osios karinės oro pajėgų bazės oro uoste.

Praėjo nemažai laiko nuo euro krizės pradžios, tačiau tik užkietėjęs optimistas pasakytų, kad blogiausia jau praeityje. Tiesa, bloke pasibaigė recesija, tad iš pirmo žvilgsnio galima teigti, kad taupymo priemonės suveikė. Vis dėlto kai kurių jas įgyvendinusių šalių žmones kausto nusivylimas, nedarbo lygis apskritai išaugęs daugiau kaip 20 proc., o jaunimo nedarbas viršija 50 proc. Euro zonos ekonomikos atsigavimas buksuoja, jo tempai lėti. Pavyzdžiui, padėtis Jungtinių Valstijų darbo rinkoje daug stabilesnė.

Moldovos ministras pirmininkas Jurijus Lianka (Iurie Leanca) per Moldovos visuomeninę televiziją pareiškė, kad šalies valdžia privalo tiksliai identifikuoti galimos vidaus bei išorės rizikos veiksnius, kurių svarbiausi yra valdančiosios koalicijos vienybė ir dialogas su išorės partneriais.

Atsiranda vis daugiau priežasčių manyti, kad Kinijos valdžios politikoje ryškėja esminis nusistatymas dėl tolesnės šalies plėtros. Valstybės vadovai imasi reformų, kurios priverstų ekonomiką pereiti prie vidaus vartojimo skatinamo augimo. Taip būtų sumažinta jos priklausomybė nuo eksporto.

Kaip pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“, Ukrainos teisingumo ministrė Olena Lukaš neabejoja, kad Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį su ES: „Pasakysiu trumpai: pasirašymas įvyks. Kai bus atsižvelgta į Ukrainos interesus, būtinai pasirašysime sutartį“. Tai ji pareiškė TV „Inter“ eteryje, „Šuster Live“ laidoje, skirtoje Vilniaus susitikimo rezultatams aptarti.

Pasaulio ekonomikos augimo žemėlapis yra gana aiškus. Jungtinės Valstijos išgyvena dalinį ūkio atsigavimą, jo plėtra – maždaug 1,5–2 proc., o darbo rinkos padėtis prieštaringa. Europos ekonomikos augimas vos viršija nulį, o šalių skirtumai šiuo aspektu akivaizdūs. Kinijos ūkio plėtros duomenys rodo, kad ji siekia kiek daugiau negu 7 proc.

Praėjusį savaitgalį į Rusijos sostinę Maskvą sugužėjo itin retos profesijos Rusijos piliečiai, kurie darbuojasi įvairiose tarptautinėse organizacijose kaip ESBO, JT, Europos Taryba, taip pat NATO, ES pagalbinėse organizacijose ir uoliai atstovauja Rusijai.

Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas neatmeta galimybės, kad, Ukrainai suartėjus su ES, Rusija galėtų pritaikyti savo ekonomikos apsaugos priemones. Apie tai D. Medvedevas kalbėjo aptarti NVS vyriausybių vadovų tarybos posėdžio rezultatus lapkričio 20 d. organizuotoje spaudos konferencijoje Rusijos Leningrado sr., Strelnoje.

JAV leidinys The Wall Street Journal, remdamasis, pasak jo paties, gerai informuotais Briuselio šaltiniais, paskelbė, kad Europos Sąjunga palaimino dujotiekio projektą, kuris leistų tiekti Ukrainai gamtines dujas per Slovakiją, ir tai galėtų jai palengvinti ekonominį suartėjimą su ES.

Lapkričio 18 d. Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė susitiko su pirmą kartą Lietuvoje apsilankiusiu Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu, pranešė Lietuvos prezidentės spaudos centras. 

Euro zonos ekonomika per paskutinius tris mėnesius augo tik 0,1 proc. Tai parodė, kad optimizmas dėl atsigavimo po krizės dar pernelyg ankstyvas. Minėtus duomenis pranešė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Antrąjį šių metų ketvirtį euro zonos ūkis išsikapstė iš recesijos, o jo augimas tuomet buvo 0,3 proc. Būta prognozių, kad panašios tendencijos turėtų išsilaikyti.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).