Lapkričio 4–5 d. Vilniuje įvyko konferencija „Tarptautiniai mechanizmai, užtikrinantys branduolinę saugą“.

Jungtinės Valstijos jau gana ilgą laiką kaltinamos dėl šnipinėjimo veiksmų, o žvalgybos paslapčių viešintojo Edwardo J. Snowdeno pavardę, ko gero, įsidėmėjo visas pasaulis. Emocijos dėl minėto JAV elgesio pasiekė viršūnę. Kyla klausimas, ką žinojo šalies prezidentas Barackas Obama, kalbant apie slapto draugiškų sąjungininkų pasiklausymo teisėtumą. Tokia situacija verčia diskutuoti apie  transatlantinių santykių ateitį ir termino „sąjungininkas“ reikšmę.

Spalio 31 d. Latvijoje, Birinių pilyje, įvyko tradicinis kasmetinis Baltijos šalių prezidentų susitikimas, kuriame prezidentai aptarė galimybes paspartinti svarbesnius projektus energetiniam regiono saugumui užtikrinti, siekiant glaudesnio integravimosi ekonomikos srityje, kurti ir įgyvendinti bendrus projektus energetikos ir transporto, taip pat mokslo, švietimo srityje. 

„Rambler“

Prezidento rinkimus laimėjęs Georgijus Margvelašvilis po inauguracijos apsilankys Lietuvoje, spalio 29 d. pranešė Gruzijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Davidas Zalkalianis. Ministerija rengia ir kitus valstybės vadovo užsienio vizitus.

Ekonominė krizė trukdo įgyvendinti ilgalaikius Europos Sąjungos (ES) strateginius tikslus. Tai pasakytina apie skurdo mažinimą ir užimtumą, todėl reikalingos atitinkamos politikos priemonės bei aiškiai nubrėžti ekonominiai prioritetai, kalbant apie skurdo riziką ar socialinę atskirtį. Tiesa, kad pavyktų įveikti šias problemas, nepakanka padidinti skurstančių žmonių pajamas. Reikalingi didesni pasikeitimai, tokie kaip geresnė socialinė apsauga.

„Eesti Gaas“ kol kas nesvarsto galimybės dujomis prekiauti su Latvija ir Lietuva.

«Россия - онлайн»

Politikos analitikas Pavelas Nussas, kuris vadovauja Ukrainoje sukurtam Tautos gelbėjimo pilietiniam komitetui, perspėjo, kad Rusija visais būdais spaus Ukrainą, jai bandydama užkirstų kelią Vilniuje pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. P. Nussas mano, kad Rusijos tikslas – destabilizuoti Ukrainos politinę sistemą, dirbtinai sukurti krizės padėtį.

Per ateinančius 25 metus gerokai sumenks Europos svarba tiek kalbant apie pasaulio gyventojų skaičių, tiek apie visuotinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). „Project Syndicate“ straipsnyje kelia klausimą, ar tai reiškia, kad susilpnėjusi Europa ateityje vis labiau nusileis kitoms kylančioms galioms?

Kremlius kuria svarbių pasaulio problemų sprendimų darbotvarkę ir vėl pradeda nurodinėti kaimyninėms šalims. „Kaip didžiausių Europos valstybių sostinėse vertina V. Putino politinėje arenoje rodomą veržlumą? Ir kaip reaguoja – sutartinai ar ne?“ – į šiuos klausimus  Didžiosios Britanijos „The Guardian“ pasiūlė atsakyti pagrindiniams Europos leidiniams.

Atsakydamas į chaosą Jungtinėse Valstijose dėl skolos lubų, Pekinas akcentuoja, kad pasaulis turi tapti kiek įmanoma mažiau priklausomas nuo Vašingtono. Kinija nepatenkinta visuotine JAV lyderyste, todėl ragina besivystančias ekonomikas sukurti naują pasaulio tvarką, kuri būtų ne tokia priklausoma nuo amerikiečių vidaus politikos kaitos. Tiesa, besivystančios visuotinės galios neturi vizijos, kokia turėtų būti postamerikietiška pasaulio tvarka.

Viena iš pagrindinių paskatų, kodėl Rusija pradėjo taikyti ekonomines sankcijas Lietuvai, yra ta, kad ši Baltijos šalis remia eurointegracinį Ukrainos kursą, ZN.UA paskelbtame straipsnyje rašė Pasaulio politikos instituto Kijeve direktoriaus pavaduotojas Sergejus Solodkis.

Dauguma dabartinių pažengusių ekonomikų tapo tuo, kuo jos yra šiandien, žengdamos nuvalkiotu industrializacijos keliu. Progresavo gamyba – tekstilės, plieno, automobilių. Ji nurungė tradicinius amatus ir transformavo agrarines bendruomenes į miesto. Valstiečiai tapo gamyklų darbuotojais. Šis procesas sustiprino ekonomikos produktyvumo augimą bei paskatino organizuotumą socialiniuose ir politiniuose reikaluose. Darbo judėjimai atvedė prie masių politikos ir galiausiai prie politinės demokratijos.

Aleksandras Lukašenka, spalio 7 d. Baltarusijos sostinėje Minske susitikęs su Ukrainos ministru pirmininku Mykola Azarovu, pareiškė neįžvelgiąs problemos, kad Ukraina žada pasirašyti asociacijos sutartį su ES.

Pietų Afrikos prezidentas Jacobas Zuma žada pertvarkyti šalies ekonomiką ir palengvinti sąlygas juodaodžių žmonių verslui, kadangi ilgą laiką jie būdavo tiesiog nustumiami į šalį. J. Zuma pabrėžia, kad jo valstybė yra pasirengusi skatinti ekonomiką ir atverti duris didesniam juodaodžių gamintojų skaičiui. Valdžia planuoja įgyvendinti mentorių programas bei teikti finansinę pagalbą juodaodžių verslui.

Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Pajetas JAV ir Baltijos bei JAV ir Adrijos chartijų valstybių susitikime pabrėžė, jog Estijai svarbu, kad vyktų NATO ir valstybių partnerių bei kandidatuojančių valstybių bendradarbiavimas, taip pat tolesnė NATO plėtra.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).