Rugsėjo 30 d. Ukrainos opozicinio susivienijimo „Batkivščyna“ (Tėvynė) politinės tarybos pirmininkas Arsenijus Jaceniukas susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, pranešė „Batkivščynos“ spaudos tarnyba.

2011 ir 2012 metais dešimtys tūkstančių studentų dalyvavo demonstracijose Santjago mieste Čilėje, reikalaudami daugiau galimybių siekti aukštojo mokslo. Anksčiau šiais metais šimtai tūkstančių brazilų išėjo į gatves San Paule, Rio de Žaneire ir kituose Brazilijos miestuose. Jie siekė sveikatos priežiūros paslaugų pagerinimo, geresnių sąlygų mokyklose bei efektyvesnio viešojo transporto. Tokių pavyzdžių Lotynų Amerikoje galima rasti ir daugiau. Tai sukelia rimtų problemų šalių vyriausybėms.

„Estijoje veikianti elektroninio balsavimo sistema yra teisiškai niekinė ir turi būti iš esmės pertvarkyta“,  „Užsienio IT specialistams vos sužinojus apie Estijoje įteisintą elektroninio balsavimo sistemą, plaukai piestu stojo“, – tokius informacinių technologijų  ir teisėtvarkos specialistų komentarus rugsėjo 23 d. paskelbė populiarus Estijos leidinys „Stolitsa“.

Įgyvendinant Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą, Lietuvoje įvyko bendrovės  „Lietuvos dujos“ reorganizavimas. Dabar gamtinių dujų perdavimo tinklų operatorė bus AB „Amber Grid“, o bendrovė „Lietuvos dujos“, netekusi dujų verslo dalies, rūpinsis tik jų tiekimu į Lietuvą.

Rinkėjų aktyvumas Vokietijoje mažėja, o narystė politinėse partijose daugeliui nėra prioritetas. Tiek vyresni, tiek jaunesni vokiečiai renkasi kitokias aktyvaus gyvenimo formas. Dėl šių priežasčių „Deutsche Welle“ klausia, kodėl Vokietijos gyventojai tarsi vengia politikos.

Rugsėjo 16 d. Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija ir Suomija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo ir bendros įmonės steigimo siekiant įgyvendinti magistralės Rail Baltica projektą.

Praėjus penkeriems metams po JAV banko „Lehman Brothers“ žlugimo, sukėlusio visuotinę finansų krizę, vis dar skaudžiai jaučiamos jos pasekmės. Airijos, Islandijos, Kipro situacijos ekonomikoje  yra sudėtingos, o bankai Italijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse išgyvena nepavydėtinus krizės padarinius. Trumpai tariant, pasaulio finansų sistema išlieka susijusi su pavojais.

Kaip pranešė Gruzijos ministro pirmininko spaudos tarnyba, rugsėjo 8–9 d. Gruzijos ministras pirmininkas Bidzina Ivanišvilis su oficialiu vizitu lankėsi Estijoje ir susitiko su jos prezidentu, parlamento pirmininku, ministru pirmininku, užsienio reikalų ministru ir ekonomikos bei komunikacijų ministru.

Tokį pavedimą Rusijos prezidentas davė rugpjūčio 26 d. Kuro ir energijos komplekso strategijos plėtros bei ekologinio saugumo komisijos posėdyje.

Barako Obamos administracijos iškeltas „atsigręžimas į Aziją“ yra svarbus strateginis žingsnis ir jis turi didelių pasekmių Europai, tačiau jos lyderiai ilgai ignoravo ar tiesiog nesuprato tokio posūkio reikšmės ir galimo jo poveikio regione.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Kormanas (Igor Corman) Vilniuje rudenį įvyksiančio trečiojo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo išvakarėse aptarė dvišalio bendradarbiavimo svarbą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Rugpjūčio 26 d., trijų Baltijos šalių prezidentų oficialaus vizito į JAV išvakarėse, Latvijos vadovo Andrio Bėrzinio spaudos tarnyba pranešė, kad per susitikimą numatyta aptarti, kaip reikėtų „plėtoti ir stiprinti transatlantinį bendravimą, kurio vienas svarbiausių elementų yra saugumo politika“.

Nors Egipte vis dar jaučiamas nestabilumas ir nesaugumas, jau pradedama kalbėti apie šviesesnės ateities viltis. Visgi pripažįstama, kad valstybė dar turi išspręsti labai daug politinių ir socialinių klausimų.

Rugpjūčio 26 d. pietvakarių Estijoje esančiame Pernu miestelyje, kuris garsėja kaip vasaros kurortas, prasidėjo metinė tarpparlamentinė konferencija. Estijos parlamento kanceliarija pranešė, kad į renginį atvyko 26 delegacijos iš 11 Baltijos jūros regiono šalių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovai – iš viso apie 200 dalyvių.

Rugpjūčio 20 d. Europos Sąjunga išsakė griežtą nuomonę dėl Rusijos pradėtų taikyti vienašalių ir diskriminacinių priemonių Ukrainai, kuri siekia stiprinti ekonominius ryšius su Europos Sąjunga, pranešė „Financial Times“.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).