Brazilija jau nebeturi tiek progų pasigirti. Ekonomikos augimo prognozės šiems ir ateinantiems metams nedžiugina. Brazilijos valiuta realas gerokai nusilpo JAV dolerio atžvilgiu, labiausiai per ketverius metus. Tad kyla klausimas, kas iš tiesų vyksta Brazilijoje, kokia ateitis laukia šios valstybės ekonomikos.

Rugpjūčio 19 d. prasidėjo tarptautinė operacija, kurios pagrindinis tikslas – ieškoti ir naikinti Baltijos jūroje po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų likusias minas bei kitus sprogmenis.

Kaip pranešė savo tinklalapyje Rusijos smulkiojo ir vidutinio verslo paramos agentūra (RSVVPA), ji 2013 m. spalio 7–11 d.  talkininkaujant Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministerijai vykdys verslo misiją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Euro zona su Vokietija ir Prancūzija priešakyje pagaliau užbaigė 18 mėnesių trukusią recesiją, nors skolų krizės debesys vis dar temdo ekonomikos perspektyvas. Europos Komisija (EK) įspėja, kad labai svarbios išlieka tiek struktūrinės reformos, tiek nepopuliarios taupymo priemonės, nors ir buvo sunaikinta daug darbo vietų. Tikima minėtų priemonių indėliu į euro zonos ekonomikos atsigavimą, kuris nebus paprastas ir lengvas...

Ukrainos valdžiai rūpi renginiai, kuriuos privalu surengti siekiant pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Tai pabrėžė Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, telefonu kalbėjęs su Europos Parlamento pirmininku Martinu Šulcu (Martin Schulz).

Sirijos žmonės išgyvena košmarą. Egiptas balansuoja ant prarajos ribos. Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas šiame regione viltis sieja su Izraelio ir Palestinos taikos derybomis. Pasak jo, tai – Artimųjų Rytų galimybė įveikti pagrindines problemas. Šiems procesams verta sutelkti milžiniškas diplomatines pastangas, nors esti kalbančių, kad jis neturi net simbolinės reikšmės. Verta paminėti, kad mažai kas tikėjo, jog iš viso įmanoma atgaivinti minėtąjį procesą ir pasiekti tiek, kiek jau turima dabar. 

Lenkijoje priimtas įstatymas dėl bendro su Lietuva funkcinio oro erdvės bloko kūrimo, pranešė BELTA.

Rugpjūčio 30 d. JAV prezidento Baracko Obamos kvietimu Vašingtone viešės Dalia Grybauskaitė, Andris Bėrzinis ir Toomas Hendrikas Ilvesas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai.

Italijos premjeras Enrico Letta straipsnyje portalui „Project-Syndicate“ pateikia savo požiūrį į Europos ateitį. Jo manymu, mums reikalinga konkretesnė Europos politika, kurioje būtų mažiau retorikos, o daugiau dėmesio tektų dabartinei globalios ekonomikos situacijai. Reikia susitelkti ne tik ties specifinėmis Europos Sąjungos (ES) politikos kryptimis, bet ir ties neišvengiama ES politikos kaita. Daug daugiau dėmesio turi sulaukti ekonomikos augimo klausimai.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis tikisi, kad netrukus Lietuva susitarts su Latvija dėl šio terminalo produktų saugojimo. 

Rugpjūčio 30 d. JAV prezidentas Barackas Obama susitinka su Baltijos šalių prezidentais: Latvijos vadovu Andriu Bėrziniu, Lietuvos vadove D. Grybauskaite ir Estijos vadovu Toomu Henriku Ilvesu, teigiama  tinklalapyje prezidents.lv.

Šiuo metu žiniasklaida padėjo įdėmiai sekti įvykius Bulgarijoje: didžiulio masto protestus, nukreiptus prieš korupciją ir nepotizmą. Šalies žmonės teigia, kad politikai paprasčiausiai peržengė ribą. Visuomenė prabyla apie radikalius politinės kultūros pokyčius, apie vertybes, išvedusias į gatves minias žmonių ir privertusias atkreipti dėmesį į neturtingiausią Europos Sąjungos (ES) valstybę...

Gynybos ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad liepos 22 d. apie 20 val. 30 min. prie Šiaulių esančioje aviacijos bazėje, kurioje šiuo metu dislokuoti  Prancūzijos naikintuvai „Mirage“, užfiksuota, kad buvo pažeista Latvijos oro erdvė.

Liepos 20 d. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis (Andris Bērziņš) užsiminė, kad trims Baltijos šalims vertėtų sujungti savo ginkluotąsias pajėgas. Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalu), kaip pranešė naujienų portalas ERR, šios minties neremia: „Nemanau, kad jungtinės kariuomenės kūrimas būtų realus. Kiekviena valstybė turi savo ginkluotąsias pajėgas, jas plėtoja savarankiškai ir tai netrukdo įgyvendinti NATO gynybos planų“, – taip savo požiūrį paaiškino Estijos ministras.

Sudėtingiausios problemos, šiuo metu iškylančios pasaulyje, yra nuolatinis žmonių nedarbas, jų įgūdžių bei galimybių neišnaudojimas ir orumą smukdanti pensijų sistema. Su šiais klausimais glaudžiai susiję fiskalinės politikos modeliai, todėl minėtieji iššūkiai tampa aršių diskusijų objektu. Pažengusiose valstybėse aktuali senėjimo problema, o besivystančios ekonomikos taip pat išgyvena demografinį perėjimą, galintį baigtis panašiais rezultatais.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).