Kaip pranešė Estijos žiniasklaida, taip pat ir leidinys „Postimees“, ekonomikos ir komunikacijų ministras Juhanas Partsas (Juhan Parts) pasakė, kad paskutinės dvi ES direktyvos, susijusios su elektros energijos rinka, kelia rimtų klausimų.

Pentagono peržiūrėta PRG sistemos elementų išdėstymo Lenkijoje programa neturėtų paveikti NATO ketinimų ginti savo globojamą teritoriją, įskaitant Lietuvą. Taip pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Gazpromas“ galėtų pritaikyti nuolaidą už parduodamas dujas nuo 2013 m. sausio 1 d., jei Ukrainos Aukščiausioji Rada (parlamentas) iki birželio 1 d. priimtų pataisą dėl galimos dujų transportavimo sistemos nuomos. Apie tai kovo 11 d., nenurodęs šaltinio, pranešė laikraštis „Kommersant – Ukraina“.

Britų rašytojas, istorikas ir politikos apžvalgininkas Timotis Gartonas Ešas (Timothy Garton Ash) interviu „Radio Free Europe / Radio Liberty“ išdėstė savo požiūrį į Europos ateitį.

Lietuvos ambasada pranešė, kad Maskvoje atsidarė serviso ir vizų išdavimo centras. Jis įsteigtas talkininkaujant tarptautinei bendrovei „VFS Global“.

2012 m. Latvijos  bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su 2011 m., ūgtelėjo 5,6 proc. ir tai naujas Europos rekordas.

Pasaulio lyderiai nepraleidžia progos pasigirti savo pasiekimais mažinant skurdą, tačiau šis tvirtai įleidęs šaknis, o šalia jo tarpsta auganti nelygybė. Šie faktoriai priverčia abejoti kovos su skurdu programomis ir politika.

Kovo 4 d. Latvijos ministrų kabinetas oficialiai paprašė, kad Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) įvertintų šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos.

Kaip ir buvo tikėtasi, paskutinis tarptautinių derybų su Iranu dėl jo branduolinės programos raundas persilaužimu nesibaigė. Amerika įsitikinusi, kad griežtų sankcijų režimas galėtų priversti Iraną grįžti į kompromisų su kitomis valstybėmis kelią. Nors Iranas yra izoliuotas ir atstumtas, vis dėlto jam iš dalies padeda tokios įtakingos šalys kaip Kinija, Rusija, Indija, Sirija ir Venesuela. Tai leidžia Iranui atsispirti Vakarų spaudimui. Dar svarbiau tai, kad griežtos sankcijos kursto pasipriešinimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad ginkluotosios pajėgos atsinaujintų iš esmės, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Regiono partneriai latviai ir estai Lietuvai žeria vis daugiau priekaištų dėl nevykstančios Visagino AE statybos.

Susirūpinimas dėl euro krizės pastaraisiais mėnesiais buvo šiek tiek mažesnis, bet rinkimai Italijoje vėl drebina finansų rinkas. Tiesą sakant, Italija – ne vienintelė to priežastis.

Vasario 19 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė JAV nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Deboros Anos Makarti (Deborah Ann McCarthy) skiriamuosius raštus, pranešė Lietuvos vadovės spaudos tarnyba.

Vasario 15 d. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pasirašė įstatymą dėl euro įvedimo tvarkos, kuriam  Latvijos vyriausybė pritarė sausio 31 d.

Ištisus dešimtmečius žmonėms keldavo nerimą silpnėjanti Europos visuotinė politinė galia. Europą blaškė ne viena krizė, nors ypač daug kalbėta ir rašyta apie euro problemas. 2012-ųjų pabaigoje euro krizė, regis, buvo nebe tokia stipri, tačiau Europos lyderiai ir toliau daugiau laiko bei pastangų skiria finansiniams ir instituciniams, o ne geopolitiniams klausimams.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).