Latvijos dienraštis „Diena“ pranešė, kad solidus JAV laikraštis The New York Times, pradėjęs rašinių ciklą apie krizės prislėgtas Europos šalis, paskelbė ir straipsnį apie Latviją. Pagal JAV leidinį, kadangi Latvijos valstybė taikė labai griežtas taupymo priemones, Latvija tapo „plėtros lydere, nepaisant sumokėtos kainos“.

Egipto ekonomika griuvėsiuose, o paprasti žmonės kenčia. Valstybei reikia svarios ekonominės darbotvarkės, tačiau politinės jėgos to tarsi nepastebi. Taip mano Aberdyno universiteto politologas Andrea Teti.

Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas 2012 m. gruodį įvykusioje elektroninėje spaudos konferencijoje pranešė, kad regione kitais metais prasidės giliavandenio uosto projektavimas ir kad šio uosto statybos projektu susidomėjo Kinija bei Baltarusija.

30-ajame ES ir Rusijos viršūnių susitikime RF prezidentas Vladimiras Putinas skubino pradėti taikyti Rusijai bevizį režimą, nes „išspręsti beveik visi techniniai klausimai“ ir beliko parodyti politinę valią: „Grynai politinis klausimas.

Žvelgiant į Vladimiro Putino valdymą Rusijoje, kyla nemažai klausimų. Kodėl jis griebiasi represinių priemonių prieš savo oponentus? Juk V. Putino režimas vyrauja jau beveik 14 metų ir kontroliuoja daugumą viešųjų institucijų, visą saugumo aparatą, įskaitant prokurorus, jis gali be įspėjimo uždrausti bei cenzūruoti bet kurią žiniasklaidos informavimo priemonę.

2012 m. gruodžio 21 d. Vilniuje įvyko neformalus Seimo Europos reikalų komiteto ir Lietuvos Europos Parlamento (EP) narių susitikimas. Jo dalyviai aptarė būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES, kuris prasidės nuo 2013 m. liepos 1 d.

Gruodžio 20 d. Vilniuje susitiko Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir Rusijos dujų milžino „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas, kuris taip pat yra bendrovės „Gazprom eksport“ generalinis direktorius. 

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso skirtingai suvokia pasaulio tvarką. Ekonominiai ryšiai klesti, bet Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) politiniai keliai veda į skirtingas puses ir abi šalys nežino, kaip iš tokios aklavietės išeiti.

Apžvalgininkas Rogeris Boyesas leidinyje „The Times“ paskelbtame straipsnyje teigia, kad Rusijos vadovo metiniame pranešime apibendrintos reformos nebūtų jokia naujiena 60 metų sulaukusio V. Putino kartos žmonėms, nes „tai perdirbtos sovietinių laikų idėjos“. 

Lapkričio 9 d. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, susitikęs su Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka, pranešė, kad Minskas numatė daugiau krovinių gabenti ne per Lietuvos ir Latvijos jūros uostus, o per Rusijos Leningrado srityje esančius uostus.

Švedijos jūrų laivybos valdybos specialistų atlikti hidrolokaciniai tyrimai parodė, kad tarp Švedijos Gotlando salos, Latvijos ir Lenkijos 1 700 kvadratinių kilometrų Baltijos dugno ruože glūdi didžiuliai cheminių ginklų klodai. Jų rado ne vieną tūkstantį konteinerių.

Šių metų lapkritis buvo lyderių pokyčių pasaulyje laikas, kai Xi Jinpingas atėjo į valdžią Kinijoje, o Barackas Obama perrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu. Pokyčiai atskleidė didžiulius dviejų valstybių politinių sistemų skirtumus. Vis dėlto nacionalinės plėtros tikslai panašūs: siekiama piliečių gerovės, socialinės lygybės, aplinkos tvarumo.

Gruodžio 6 d. Baltarusijos nacionaliniame istoriniame kultūriniame muziejuje-draustinyje „Nesvyžius“ buvo pasirašyti baigiamieji demarkaciniai dokumentai dėl Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos valstybės sienų sankirtos.

Siekdama įvertinti galimybes pagal projektą statyti trečią ir galbūt ketvirtą dujotiekio „Nord Stream“ liniją  bendrovė „Nord Stream AG“ Estijos užsienio reikalų ministerijai pateikė prašymą šalies Baltijos jūros ekonominėje zonoje leisti ištirti keturių kilometrų pločio ruožą.

Rusijos dujų giganto „Gazpromo“ kalbos apie dujotiekio „Pietų srautas“ povandeninės dalies tiesimo pradžią virsta darbais.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).