Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, viešėjęs Varšuvoje, iš Lenkijos vadovo Bronislawo Komorowskio sulaukė palaikymo dėl eurointegracijos siekių.

Modernią sistemą kurianti Rusijos gynybos ministerija baigia suderinti  techninę ir finansinę dokumentaciją. Ministerijos pareigūnas leidiniui „Izvestija“ pranešė, kad ateinančių metų pabaigoje prasidėtų daugiafunkcės žvalgybos informacinės sistemos (MRIS) įdiegimas.

Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių bendradarbiavimui, todėl būtent čia įvyko kasmetinis trijų prezidentų susitikimas. Jie aptarė valstybių santykius, regioninius projektus. Po susitikimo  įvyko spaudos konferencija.

1966-aisiais Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) turėjo viziją apie Europą nuo Atlanto iki Uralo ir ji skambėjo provokuojančiai. Šiandien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsimojo dar plačiau: jo tikslas – bendra rinka nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno.

Vokietijos piktdžiuga neturi ribų, ypač kalbant apie Jungtines Valstijas. Ji vis dar išlaiko vaikišką susižavėjimą išrinktuoju prezidentu Baraku Obama, nors tai beveik neturi politinio pagrindo. Priežastys daugiau psichologinės, rašoma „Spiegel Online International“.

Padėtis, kurią nustatė 2005 m. su Rusija pasirašyta Sienos sutartis, kertasi mažiausiai su septiniais Estijos konstitucijos punktais. Taip lapkričio 1 d. leidiniui Õhtuleht pareiškė istorijos mokslų kandidatas, Tartu  taikos sutarties (1920 m.) puoselėjimo draugijos valdybos narys Heino Lyiveke.  

Rusijos 2013–2015 m. karinio biudžeto išlaidos sudarys apie 100 mlrd. rublių, pranešė laikraštis „Komersant“.

Kaip pranešė laikraštis „Komersant“, spalio pabaigoje tarpžemyninė balistinė raketa, paleista iš Rusijos Astrachanės srities „Kapustin Jar“ poligono, pasiekė sąlyginį tikslą „Sary Šagan“ poligone Kazachstane.

Baltarusijos gynybos ministerija pateikė preliminarų orlaivių užsakymą, kuriuos pagal nacionalinę Baltarusijos programą „Bepilotės aviacijos sistemos ir jų gamybos technologijos“ gamina 558-oji aviacijos priemonių remonto gamykla.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka siekia, kad bendradarbiavimas su Rusija stiprėtų.

Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo (angl. Nordic Baltic Eight, NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris spalio 23 d. vyko Vilniuje, buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės.

Kremlius kuria naują agitacijos ir propagandos administraciją, kuri daugiausia dėmesio skirs vyresnio amžiaus žmonėms, nes režimas tikisi juos paveikti ar bent jau išlaikyti tokius pačius.

Naujai paskirtas Lietuvos ambasadorius Artūras Žurauskas kaip svarbiausias tolesnio Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo kryptis išskyrė energetiką, informacines technologijas (IT), transportą ir logistiką, žemės ūkį, turizmą ir kultūrą.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, apsilankęs Berlyne, supranta, kad jo šalis – svarbi Vokietijos partnerė sprendžiant tiek verslo, tiek užsienio politikos problemas.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).