Sankt Peterburge viešėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad NATO dar turi neskubėti suteikti narystės veiksmų plano prie aljanso siekiančioms prisijungti Ukrainai ir Gruzijai, rašo „Unian.net“.

Kandidatai, lojalūs autoritarinio režimo šalininkui Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, laimėjo visas 110 vietų parlamente sekmadienio rinkimuose, kuriuose, atrodo, bent jau buvo siekta parodyti, kad kontrolė šalyje susilpnėjo.

Rusija toliau „demonstruoja savo raumenis“, stiprindama ryšius su Venesuela per karinę pagalbą ir susitarimus energetikos srityje.

Oficialūs Baltarusijos parlamento rinkimų rezultatai, pagal kuriuos opozicija nelaimėjo nė vienos vietos šalies parlamente, iškėlė daug dilemų tiek Baltarusijos opozicijai, tiek jos Vakarų partneriams.

„Jungtinės Valstijos dėl finansinės krizės praras galingosios valstybės statusą pasaulio finansų sistemoje“, – ketvirtadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Peras Štainbriukas (Peer Steinbrück) ir apkaltino jas nesiėmus reguliavimo priemonių, galėjusių padėti išvengti krizės.

Ukrainos parlamentarai turi dar vieną progą papriekaištauti Rusijai. Šį kartą užkliuvo Pilietybės įstatymas, kurio pataisas, pritarus Federacijos Tarybai, priėmė Valstybės Dūma.

Ukrainos premjerė Julija Tymošenko atmetė bet kokią galimybę, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas gali likti Sevastopolio uoste po 2017 metų, kai baigsis uosto nuomos sutartis, rašo „Unian.net“.

„Atsakingi už krizę, kuri apėmė globalias finansų rinkas, turi būti nubausti“, – teigia Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, reaguodamas į pirmąjį suirutės protrūkį.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice ketvirtadienį pažėrė kol kas aštriausios kritikos Rusijai, apkaltino Maskvą „autoritarizmu šalies viduje“, „paranojiška agresija užsienyje“ ir pavadino „judančia vienos krypties keliu į tarptautinę izoliaciją“.

Jurijus Lužkovas, kaip praneša naujienų agentūra „Interfaks“, siekia, kad būtų peržiūrėti Rusijos ir Ukrainos sudarytos Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties principai.

Senatorius Barackas Obama praėjusią savaitę atvyko į vieną iš Virdžinijos vidurinių mokyklų, kad pasidalytų mintimis apie išsilavinimo svarbą.

Net optimistiškiausi politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad elgesį su atsigaunančia Rusija reikėtų persvarstyti.

Italijoje apsilankęs  JAV viceprezidentas Ričardas Čeinis pareiškė, kad NATO šalys pasirengusios Ukrainą ir Gruziją priimti į Šiaurės Atlanto aljansą.

Rusija, priešingai nei kad elgėsi Pietų Osetijoje, nenaudos jėgos spręsdama Baltijos šalyse jos piliečiams bei etniniams rusams iškylančias problemas, pareiškė šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenko.

Europos Sąjunga (ES) antradienį atsisakė pasiūlyti Ukrainai aiškų kelią į narystę organizacijoje ir taip suerzino Ukrainos pareigūnus.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).