2015 m. lapkričio 24 d. Geopolitinių studijų centras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas  ir Viešųjų reikalų institutas (Lenkija) organizavo konferenciją “Bendri tikslai, kurie vienija Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją”.

Skaitytojui siūlomas straipsnių rinkinys „BENDRADARBIAVIMO EURAZIJOJE PROJEKTAI IR PERSPEKTYVOS“ yra parengtas remiantis Tarptautinės konferencijos „Bendradarbiavimo Eurazijoje projektai ir perspektyvos“, kurią 2009 m. vasario mėnesį Vilniuje surengė Geopolitinių studijų centras ir Maskvos Carnegie centras, medžiaga.

Tarptautinis tyrimas „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, atliktas lyginamosios analizės metodu, tiriantis Rusijos užsienio politikos humanitarinių aspektų įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Projektu buvo siekiama padidinti politikos kūrėjų ir NVS bei Baltijos valstybių sąmoningumą bei būtinybę geriau koordinuoti šalių politiką ir veiksmus dėl Rusijos politikos užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu.

Studijos pagrindinės išvados buvo pateiktos penkiuose tyrimo skyriuose: praktinė Rusijos patirtis žmogaus teisių srityje, Rusijos politika užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu, konsuliniai aspektai, partnerystė kultūros ir mokslo sektoriuose bei Rusijos žiniasklaidos priemonės minėtose šalyse.

Šia knyga siekiama suprasti atsiskleidusią Europos Sąjungos prigimtį po Berlyno sienos griūties ir Europos konstitucijos nesėkmės. Daugiausia dėmesio knygoje skiriama paskutinei plėtros bangai, kuri iš esmės pakeitė ES. Nors yra daug paralelių tarp Europos integracijos ir valstybės kūrimo procesų, Sąjunga nėra Vestfalijos supervalstybė. Nauja iškilimo politika panašėja į naujųjų viduramžių imperiją su policentrine vyriausybių sistema, daugeliu persidengiančių jurisdikcijų, nuostabia kultūra ir nevienalyte ekonomika, neaiškiomis ribomis ir padalintu suverenitetu. Knyga bando atspėti šios imperijos kilmę, formą ir reikšmę.

Aleksejus Malašenka knygoje pristato savo įsivaizdavimą apie islamo vietą musulmonų pasaulyje, tikslus, kuriuos išsikėlė islamistai patys sau, ir islamistų projekto istorinę perspektyvą.

„Branduolinis ginklas ir jo neplatinimas“ („Nuclear Deterrence and Non-Proliferation“) yra pirma angliška knyga iš keturių brošiūrų serijos apie masinio naikinimo ginklų neplatinimą. Serija buvo parašyta rusiškai „Carnegie“ centro Maskvoje ekspertų ir kitų Rusijos specialistų bei per 2005 metus išleista „Carnegie“  centro Maskvoje. Angliška versija pritaikyta skaitytojams, skaitantiems angliškai, ir atnaujinta siekiant parodyti pokyčius, įvykusius per metus nuo publikacijos originalo kalba.

Monografijoje tiriamos Baltijos valstybių geopolitinių kodų formavimosi istorinės aplinkybės, nagrinėjama geopolitinės padėties ir geopolitinio statuso kaita XIX a. pabaigoje – XX a., taip pat bandoma aiškintis dabartines galimybes veikti tarptautinę aplinką ir dalyvauti regioninėje politikoje.

Leidinys "Geopolitikos akiračiai" buvo išleistas 2004 metais akademinio jaunimo organizacijos "Geopolis". Leidinio pobūdis atspindi ir pačios organizacijos "Geopolis" tikslus: analizuoti geopolitinius reiškinius, valstybės galios sklaidą erdvėje ir šią analizę perteikti visuomenei.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).