Velse įvyko dar vienas NATO suvažiavimas. Jo fonas buvo išskirtinis dėl įvykių Ukrainoje ir Irake. Baltijos šalys tikėjosi iš Aljanso seniai prašomų apčiuopiamų saugumo garantijų. Apskritai NATO turėjo parodyti, kad organizacija gyvybinga ir aiškiai mato save naujų tarptautinės politikos realijų sąlygomis.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Palangoje per vieną šiltųjų savaitgalių apsilankė daugiau nei pusė milijono gyventojų. Poilsiautojų iš Lietuvos, išsiruošusių į kitas šalis (arba vadinamojo išvykstamojo turizmo atstovų), Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. skaičius siekė 1,2 mln. (http://db1.stat.gov.lt/).

Vienu metu atrodė, kad pasaulio ekonominė krizė artėja prie pabaigos, bet šiandien ima aiškėti, kad tai gali būti tik pradžia ir Europa yra pačiame įvykių sūkuryje. Šiame kontekste „The Economist“ pateikė skaitytojams straipsnį konkrečia antrašte: „Europos Sąjungos ateitis“, kuriame pakankamai blaiviai ir adekvačiai samprotaujama apie ES problemas ir perspektyvas.

NATO šalys planuoja išvesti savo karines pajėgas iš Afganistano iki 2014 metų pabaigos, tačiau tai neramina Rusiją. Nors Maskva gan priešiškai žiūri į Šiaurės Atlanto aljansą, NATO pajėgų pasitraukimas iš regiono gali reikšti rimtą galvos skausmą Rusijai ir jos partneriams iš kai kurių Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių. Pasirodo, Maskvos požiūriu, NATO ne visada yra blogai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną. TVF turėjo teikti kreditus valstybėms – fondo narėms, susiduriančioms su rimtomis savo biudžeto disbalanso problemomis, ir palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą finansų bei kredito sferoje.

NATO suvažiavimo Čikagoje išvakarėse „Foreign Policy“ (FP)tinklalapyje buvo pateikti apklausos apie NATO realijas ir perspektyvas rezultatai. Apklausoje dalyvavo grupė žinomų ekspertų, politikų ir pareigūnų (tarp jų ir Lietuvos gynybos ministrė R. Juknevičienė) ir svarbiausias jos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 63-ejų metų Aljansas vis dar reikšmingas šiandien.

Prancūzija pasuko į kairę. Taip apžvalgininkai – vieni su nuogąstavimo gaidele, kiti vildamiesi ryškių socialinių pokyčių – apibūdina socialistų kandidato Francois Hollande‘o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture. Tiesa, atotrūkis nuo dešiniojo centristo Nicolas Sarkozy buvo tik kiek didesnis kaip 3 proc., maždaug kaip ir pirmajame ture.

Daugiau kaip prieš mėnesį įvestos papildomos ES sankcijos A. Lukašenkos režimui, vienų nuomone, yra būtina priemonė represijoms Baltarusijoje pažaboti, kitų manymu – visiškai neveiksmingas Vakarų žingsnis siekiant priversti diktatorių sušvelninti opozicijos persekiojimą, paleisti iš kalėjimų politinius kalinius ir kitus jo oponentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2008 m. rudenį patvirtino Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008–2013 metų strategines kryptis. Nenumaldomai artėjant 2013 m. antram pusmečiui, kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuva yra išties pasirengusi pirmininkauti ES Tarybai. Pagrįstas, nes iki šiol viešai skelbiamų žinių apie pasirengimą pirmininkauti žiniasklaidoje nėra daug.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pakeis Airiją ir pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimas ES – tai ne tik sudėtingas iššūkis valstybei, bet ir puiki galimybė sustiprinti savo vaidmenį organizacijoje, įgyti naudingos institucinės patirties, užsitarnauti konstruktyvios partnerės reputaciją. Kaip atsakingoms Lietuvos institucijoms sekasi ruoštis šiai svarbiai užduočiai, kalbamės su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu.

Jei šis straipsnis būtų apie konkrečią valstybę, geopolitiniai jos tikslai būtų nesunkiai nustatomi. Bet jis skirtas Europos Sąjungai (ES). Vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, kyla klausimas, kas yra ši Sąjunga – tik politinių sprendimų priėmėja ar politinė kova dėl kiekvienos valstybės narės įtakos zonų nustatymo bei išsaugojimo ir pačios Sąjungos ateities prognozavimo.

Europos biurokratai vis labiau atsilieka nuo geopolitinės šiuolaikinio pasaulio dinamikos. Kol JAV ir Kinija plečia savo įtakos sferas Ramiojo vandenyno regione, o Rusija bando kurti eurazijinį bloką, Europos Sąjunga faktiškai iškrito iš didelių geopolitinių žaidimų, savo iniciatyva apribodama išorinių savo įtakos ribų plėtrą ir susikoncentruodama į vidinį politinių ir ekonominių įgaliojimų perskirstymą.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).