Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  ES diplomatija: „Vienas veidas, vienas telefono numeris, vienas balsas“? (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 10 22

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – tai nauja Europos Sąjungos (ES) diplomatinė institucija, kartais dar vadinama ES užsienio reikalų ministerija. Sukurti šią tarnybą įpareigoja pernai įsigaliojusi Lisabonos sutartis. Joje numatyta, kad EIVT padės formuoti bendrą ES užsienio bei gynybos politiką ir koordinuos ES ambasadų darbą daugiau kaip 130 šalių.

 
 
  Ar perlips ES „Augusto slenkstį“? (6)

Benas Brunalas
2010 09 08

Vis sparčiau keičiantis tarptautinės politikos realijoms retas bandys nuginčyti, kad Francio Fukuyamos pranašystė apie istorijos pabaigą nepasitvirtino. Vakarų su JAV priešakyje pergalė po beveik dvidešimtmečio nebeatrodo tokia triuškinama, o demokratinis egzistavimo principas toli gražu nebe vienintelis pasirinkimas.

 
 
  Rytų partnerystė taip ir lieka tik idėja

Valentinas Mitė
2010 07 21

Europos Sąjungos plėtra į rytus sustojo neapibrėžtam laikui. Neabejotina, kad nei Ukraina, nei Baltarusija, Moldova ar Pietų Kaukazo valstybės artimoje ir vidutinėje perspektyvoje netaps Europos Sąjungos narėmis. Visų pirma tiek ES valstybių vadovai, tiek paprasti piliečiai yra pavargę nuo vienu metu entuziastingai vertintos plėtros. Kita vertus, kai kurios narės, sakykim, Bulgarija ar Rumunija, kol kas kelia daugiau problemų, ypač korupcijos srityje, nei teikia naudos.

 
 
  NATO taikosi į energetiką

Dr. Arūnas Molis
2010 07 05

Kai 2009 m. balandį Strasbūre ir Kylyje NATO valstybių vadovai nusprendė pradėti oficialias diskusijas dėl naujos NATO strateginės koncepcijos, greito sąjungininkų susitarimo strateginiais klausimais niekas ir nesitikėjo. Kita vertus, tikėtasi prieiti prie bendros nuomonės bent jau esminiu klausimu – ką ir kaip NATO turėtų veikti per artimiausius dešimt metų.

 
 
  Rusijos narystė NATO – utopija ar realybė? (9)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2010 06 21

Kartkartėmis viešojoje erdvėje vis pasirodo kalbų, kad Rusijos narystė NATO nėra utopija. Pavyzdžiui, dabartinis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas išsakė nuomonę, kad „laukti iš Rusijos stojimo paraiškos nelabai realu“, tačiau Aljansas gali pakviesti į savo gretas bet kokią europinę šalį – „taip pat ir Rusiją“.

 
 
  Naujoji NATO strategija: ar ji mus gina? (5)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 05 19

Šiaurės Atlanto aljansas koreguoja savo strategiją. Prieš dvejus metus peržengęs 60-mečio slenkstį, jis naujam dešimtmečiui parengė programines nuostatas, kaip plėtosis ir kokią misiją vykdys ateityje. Svarbiausia jų tokia: NATO turi būti pasirengusi vykdyti karines intervencijas už savo ribų. Apie tai pirmadienį, pristatydami savo siūlomą naują Aljanso strategijos koncepciją, pareiškė ekspertai iš vadinamosios 12-kos išminčių tarybos*, kuriai vadovauja buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright.

 
 
  Sustojusi NATO plėtra (1)

Jurgita Jakevičiūtė
2010 03 26

Prieš mėnesį, vasario 23 d., Vašingtone įvyko ketvirtasis, jau paskutinis ekspertų seminaras dėl naujos NATO strateginės koncepcijos rengimo. Didžiausias dėmesys jame buvo skiriamas Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajam straipsniui – kolektyvinės gynybos klausimui, buvo svarstoma būtinybė pritaikyti NATO pajėgumus atsižvelgiant į pasaulyje naujai kylančias grėsmes ir aptariamos ribotos Aljanso finansinės galimybės.

 
 
  Europos kariuomenė: „niekaip nesibaigianti istorija“ (12)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 03 22

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle vasario mėnesį vykusioje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje vėl atgaivino kalbas apie tai, kad reikia sukurti bendras Europos karines pajėgas, kurios būtų atskaitingos Europos Parlamentui. Jungtinės Europos kariuomenės idėja Europos Sąjungoje sklando jau seniai, nors nepanašu, kad artimiausiu metu ji bus pradėta įgyvendinti.

 
 
  Europos Sąjungos integracijos problematika: skirtingi mažųjų ir didžiųjų valstybių interesai karinio saugumo klausimu (3)

Jurgita Jakevičiūtė
2010 02 05

2009 m. gruodžio 1 d. Čekijai, paskutinei iš Europos Sąjungos valstybių, ratifikavus įsigaliojo Lisabonos sutartis, kurios svarba nekelia abejonių. Vieni svariausių iš numatomų Lisabonos sutartyje yra struktūriniai pokyčiai (nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybės įsteigimas, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos padalijimas, nauji Europos Parlamento įgaliojimai, nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiai, Europos Komisijos ir Europos Teisingumo Teismo reformos ir kt.).

 
 
  Rusijos ir NATO santykiai turėtų išlikti šalti (24)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2010 01 29

Rusijos ir NATO dialogo raidą 2009 metais galima pavadinti šaltu ir ne itin progresavusiu flirtu, pereiti prie šiltesnių dvišalių santykių trukdė nesutarimai (tiek Aljanso viduje, tiek santykiuose su Rusija) įvairiais tarptautinės politikos klausimais. Čia tenka prisiminti praėjusiais metais įvairaus lygio Rusijos ir NATO valstybių atstovų susitikimuose nuolat linksniuotus Gruzijos, tolesnės NATO plėtros rytų kryptimi, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo bei kitus klausimus, šių susitikimų dalyvius neretai privertusius išsiskirstyti taip ir nepasiekus jokių reikšmingų susitarimų.

 
 
  ES plėtra: dvišaliai kandidačių konfliktai ir stabilumo siekis (4)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 01 15

Europos Sąjunga (ES) per pusę amžiaus išsiplėtė nuo 6 valstybių ekonominės bendrijos iki 27 šalis jungiančio klubo, kuriame, be ekonomikos, vis didesnį vaidmenį ėmė vaidinti ir politiniai aspektai. ES plėtra tęsiasi ir toliau. Nors kai kurios ES narės reiškia nepasitenkinimą bendrijos ribų plėtimu, ES išlieka atvira naujų šalių narystei ir deklaruoja kiekvienos senojo žemyno valstybės teisę pareikšti norą prisijungti prie bendrijos.

 
 
  NATO: vadovas naujas, klausimai – seni (2)

Viktoras Denisenko
2009 12 04

Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos Šiaurės Atlanto aljansui vadovauja Andersas Foghas Rasmussenas. Jis šiame poste pakeitė Jaapą de Hoopą Schefferį, kuris ėjo NATO generalinio sekretoriaus pareigas nuo 2004 metų. A. F. Rasmussenas yra gana neblogai žinomas politinis veikėjas, jis ilgą laiką buvo Danijos ministras pirmininkas. Svarbiausias klausimas, susijęs su naujojo generalinio sekretoriaus asmenybe, būtų toks: ar jo atėjimas į šį postą ką nors pakeis NATO strategijoje ar principuose?

 
 
  Lisabonos sutarties ydos (9)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 11 27

Nuo 2009 metų žiemos Europos Sąjungoje turėtų prasidėti ryškios permainos. Gruodžio 1-ąją įsigalioja Lisabonos, arba Europos Sąjungos reformų, sutartis. Kalbos, kad tokios sutarties reikia, prasidėjo dar 2001-aisiais, kai buvo iškeltas klausimas dėl ES ateities ir būtinybės reorganizuoti Bendriją. Tuomet kaip galimas sprendimas buvo pristatyta idėja sukurti ES Konstituciją.

 
 
  Kodėl silpsta NATO ryšys su Rytų Europos valstybėmis (18)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 09 28

Paskutinių keleto mėnesių laikotarpį būtų galima pavadinti dvelkiančiu revizionizmu ir paaštrėjusiu skepticizmu, lydimu vis stiprėjančių Rytų Europos valstybių abejonių dėl NATO pasirengimo ginti jas nuo išorės grėsmių.

 
 
  Islandija: maratonas iki ES (2)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 09 07

„Islandija buvo pirmoji, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o Lietuva bus pirmoji, kuri besąlygiškai rems Islandijos siekį tapti ES nare“, – taip liepos mėnesį kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, savo žodžiais išreikšdamas paramą į ES panorusiems įstoti islandams. Tačiau apie šios tautos norą prisijungti prie 27 valstybes vienijančio „klubo“ reikia kalbėti atsargiai.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras