Lisabonos sutartis iš esmės nesiskiria nuo ES konstitucijos, na, nebent tik tuo, kad šiame dokumente nebėra žodžio "konstitucija", ES vėliavos, himno ir kitų europietiškų simbolių.

"Mūsų politinė Sąjunga pagaliau turi konstituciją", – taip ES valstybių vadovų susitarimą dėl ES institucinės reformos įvertino vienas Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos, neslepiančios savo eurofederalistinių pažiūrų, lyderių.

Spalio 19 d. Europos Sąjungos (ES) šalių ir vyriausybių vadovai pagaliau susitarė dėl ES institucinės reformos. Pritarta dokumentui, kuris, kai jau bus techniškai sutvarkytas ir suredaguotas, vadinsis Lisabonos sutartimi ir kurį šių metų gruodžio 13 d. Europos vadovų taryboje Lisabonoje tie vadovai ir pasirašys (bent vieno jų pavardė po rinkimų Lenkijoje jau bus kita).

Šią savaitę Olandijoje posėdžiavo NATO gynybos ministrai. Svarstyti įvairūs klausimai, bet kaip ir pernai NATO viršūnių susitikime Rygoje, daugiausia dėmesio skirta NATO pastangoms stabilizuoti padėtį Afganistane.

Per pastaruosius dvejus metus padėtis šalyje aštrėja.

Šiandien karalių rezidencijoje Portugalijoje, Mafros miestelyje, prasideda 20-asis jubiliejinis Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimas, tačiau jokio proveržio Rusijos ir Europos santykiuose nesitikima.

Susitikimo išvakarėse Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Jastržembskis pareiškė, kad Mafroje bus sprendžiami labai konkretūs klausimai, o derybos dėl esminės ES ir Rusijos sutarties tebėra įšaldytos.

Skambūs žodžiai ir šampano taurės tarsi turėtų leisti patikėti, kad dabar Europoje viskas bus labai gerai ir ji galės judėti pirmyn. Tačiau lieka neatsakytas svarbiausias klausimas: kur link ji judės?

Laikraščių ir žurnalų antraštės jau džiugiai trimituoja, esą Europos Sąjungos šalys per viršūnių susitikimą Portugalijoje pasiekė istorinį susitarimą.

Kaip ir Lietuva, Rytų Europos šalys – Čekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija – pergyvena savotišką krizę, tiksliau tariant, pasimetimą. Didėja gyventojų nepasitenkinimas dabartine politika, veši populizmas, trūksta įkvėpiančių politinių vadovų, kurie pajėgtų mobilizuoti tautą.

2007 metų birželio 21-22 dienomis Briuselyje vyko Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, kuris, be kitų dalykų, svarstė ir patvirtino ES strategiją Centrinėje Azijoje (CA). Tokio dokumento pasirodymas yra svarbus įvykis tarptautinėje politikoje, signalizuojantis apie galimus diplomatijos prioritetų ar intensyvumo pokyčius.

Lenkija ES šalių vadovų susitikimo jau pradžioje atsisakė savo reikalavimų - kvadratinės šaknies balsavimo sistemos, tad nenuostabu, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel vis dėlto iškovojo jos šaliai naudingą dvigubos daugumos balsavimo sistemą. Be to, jai pavyko įkalbėti kitus pradėti darbus ruošti naują Europos konstitucijos projektą, kuris pakeis konstituciją, atmestą prancuzų ir olandų referendumuose.

Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai pablogėjo pastaruoju metu. Atsakomybė tenka Rusijai. Ji kurį laiką neįsileidžia lenkiškų mėsos produktų, neva dėl „Družbos“ naftotiekio gedimo nebetiekia naftos Mažeikiams.

Savaip simboliška, kad naujasis Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy birželio pradžioje paskelbė, kad kariai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių dalyvaus kariniame parade Paryžiuje, kuris įvyks kitą mėnesį per Prancūzijos nacionalinę šventę. Anksčiau Bastilijos paėmimo dienos parade yra dalyvavę vokiečių ir britų kariai.

Šiuo metu vyksta Europos Sąjungos vadovų susitikimas. Pagal jau tradiciniu tapusį scenarijų, jis turėtų baigtis kokią trečią valandą šeštadienio rytą, pasiekus kompromisą. Bet šį kartą nesėkmės tikimybė yra didesnė negu paprastai.

Pirma, svarstoma nauja Sąjungos sutartis, kuri pakeistų Olandijos ir Prancūzijos rinkėjų atmestą Konstituciją, tad ir nustatanti institucinius Sąjungos rėmus.

„Lenkijos pozicija dėl kai kurių Sąjungos reformavimo aspektų bus nuožmiai ginama. Jokio plano B nėra“, - tokiais žodžiais į Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso raginimus būti lankstesniems sureagavo Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis.

Lenkijos lyderiai broliai Kaczynskiai ir vėl pakartojo, kad blokuos bet kokius bandymus renovuoti buvusią Sutartį dėl konstitucijos Europos Sąjungai, jei ES politinėje erdvėje, ypač priimant sprendimus, Lenkija neįgaus daugiau realios įtakos.

Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijoje, Baltijos jūros kurorte Heiligendamm‘e baigėsi 8 galingiausių pasaulio valstybių klubo G-8 susitikimas. Paklausius oficialių kalbų ir paskaičius oficialius dalyvių pranešimus, gali susidaryti įspūdis, kad tuoj pasaulyje nebeliks skurdo, bado, ligų, o klimato atšilimas bus nugalėtas per kelerius metus – taip produktyviai pasaulio galingieji padirbėjo. Tačiau ar iš tikrųjų?

Antradienį Hofburgų rūmuose Vienoje prasidėjo keturias dienas truksianti nepaprastoji konferencija dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES). Ji surengta Rusijos iniciatyva. Forume svarstomi klausimai, susiję su karine politine situacija Europoje po NATO plėtros į Rytus, ir bus peržiūrėta nauja ginkluotė, karinė technika, kuri atsirado per kelerius metus.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).