Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Lenkijos veto – ar tik „maistinis“ karas?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 11 24

Šią savaitę Lenkija ir toliau uoliai laikėsi pozicijos vetuoti Europos Sąjungos (ES) mandatą pradėti derybas su Rusija dėl naujo partnerystės susitarimo ir, nepaisant ES pirmininkaujančios Suomijos pastangų, broliai Kačinskiai, atrodo, neketina pasiduoti jau ir atvirai demonstruojamam politiniam Kremliaus spaudimui.

 
 
  Globalizacija: kas tai? (7)

Kristina Puleikytė
2006 11 22

Pastaruoju metu dažnai kalbama apie globalizaciją. Tuo tarpu, koks šios sąvokos turinys, ne visuomet yra aišku, nes šis terminas vartojamas įvairiuose kontekstuose bei talpinant tiek pozityvius, tiek negatyvius šio reiškinio aspektus.

 
 
  Europos Sąjungos aritmetika: 25 + 2 = ?

Eglė Urbonaitė
2006 10 17

2006 m. rugsėjo 26 d. visoms Europos Sąjungos valstybėms-narėms ir ypač dviem siekiančioms narystės, Bulgarijai ir Rumunijai, svarbi diena. Paskelbiama Europos Komisijos ataskaita dėl narystės siekiančių valstybių pasiruošimo – vietoj numatyto įstojimo 2008 metais, Bulgarija ir Rumunija į ES bus priimtos 2007 m. sausio 1-ąją. Pasak EK pirmininko J. M. Barosso, taip užbaigiamas 5-asis sąjungos plėtros etapas, o ES narių skaičius išauga iki 27 valstybių narių.

 
 
  Interesų įtaka ES politikai II: lietuviškojo lobizmo perspektyvos

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 08 02

Norint kalbėti apie interesų grupes, o ypač interesų grupes Europos Sąjungoje (ES), svarbu jas apibrėžti. Interesų grupės – piliečių grupės, kurios siekia, kad būtų vykdoma joms palanki politika ir priimami joms palankūs sprendimai, tačiau tiesiogiai politinėje valdžioje nedalyvauja, kaip tai daro politinės partijos. Viešosios politikos formavimas ir įgyvendinimas neatsiejamas nuo interesų grupių sugebėjimo veikti. 

 
 
  NATO plėtra kaip geopolitinis iššūkis Rusijai

Dovilė Bajoraitė
2006 07 28

Šiuo metu, vis labiau garsėjant kalboms apie būsimą NATO plėtrą, auga ir kritikos banga Vašingtono užmojams išplėsti aljanso sienas. Realiausiomis ir geriausiai narystei pasirengusiomis kandidatėmis laikomos trys Balkanų valstybės: Kroatija, Albanija ir Makedonija, kurios, tikėtina, bus pakviestos įstoti į aljansą 2008 m. vyksiančiame viršūnių susitikime. 2008 m. NATO durys gali būti atvertos ir dviems posovietinės erdvės valstybėms – Ukrainai ir Gruzijai.

 
 
  Interesų įtaka ES politikai: lobizmo europeizacija (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 07 26

Europos Sąjungos (ES) institucinė sąranga įtakoja kolektyvinę politinių veikėjų veiklą, nes supranacionalinės institucijos pateikia formalias taisykles, kurios konstruoja institucijų ir interesų grupių santykius. Yra keletas būdų, kaip ES institucijos gali sąlygoti interesų grupių iniciatyvas supranacionaliniame lygmenyje: reguliuojama veiklos sektoriaus sandara arba ES institucijų kompetencijos sritys; ES bendradarbiavimo su interesų grupėmis gairės iškeliamos ES institucijose svarstomose politikos srityse. Viena iš aiškių supranacionalinių institucijų ir interesų grupių bendradarbiavimo formų yra Vieninga rinka, kuri skatina stambių firmų bendradarbiavimą per įsijungimą, perėmimą ir strateginę sąjungą.

 
 
  NATO: šiandien ir rytoj (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 07 17

2006 m. liepos 4 d. straipsnio autoriui teko lankytis NATO būstinėje, kurioje grupei Lietuvos akademikų buvo organizuotas susitikimas su visa eile Aljanso pareigūnų. Susitikimo metu buvo paliesti svarbiausi NATO dabartinio ir ateities darbo klausimai bei problemos. Šiame straipsnyje autorius norėtų pasidalinti su skaitytojais savo įspūdžiais ir pasvarstymais dėl minčių, kurios buvo išsakytos šios mini-konferencijos pranešėjų.

 
 
  Artėjant Romos sutarties 50-mečiui

Laima Vaitiekūnaitė
2006 07 06

Šiandien vis dažniau Europos Sąjungai klijuojamos „sąstingio“ ir „neveiksnumo“ etiketės. Vadinamąjį Europos klubą šiuo metu krečia nemažai tiek vidinių, tiek išorinių krizių, kurioms išspręsti reikalingi visiškai atitinkantys ir ryžtingi sprendimai. Europa vienu metu susiduria su dviem vienodo lygio išbandymais: vienu viduje, kitu už sienų.

 
 
  Europinis tapatumas: kas yra europiečiai? (1)

Kristina Puleikytė ir Laima Vaitiekūnaitė
2006 06 14

Pastaruoju metu daug kalbama apie europiečius, Europos pilietybę ir Europos identitetą, tačiau nėra aišku, kas yra tie europiečiai ir pati Europa, ar kur baigiasi Europos geografinės ribos. Kai kalbama apie tapatinimąsi, svarbu aiškiai išskirti tai, su kuo yra tapatinamasi. Šiuo atveju svarbu aiškiai apibrėžti pačią Europą, su kuria tapatinamasi.

Gerard Delanty (Liverpulio universiteto profesorius ir knygos „Inventing Europe: Idea, Identity, Reality“ autorius) išskiria šešis istoriškai egzistavusius Europos apibrėžimus.

 
 
  „ES ateitis ir svarbiausi išūkiai Lietuvai bei Europai“

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 05 30

2006 m. gegužės 19 d. Vilniuje įvyko konferencija minėtu pavadinimu, kurioje dalyvavo žinomi politinio ir akademinio pasaulio bei visuomenės atstovai: Strateginių tyrimų centro direktorius Egidijus Motieka, Prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas, BNS vyriausias redaktorius Audrius Matonis, Lietuvos ambasadoriai įvairiose šalyse ir t.t. Konferencijoje buvo aptarti svarbiausi klausimai, susiję su Europos Sąjungos dabartimi ir ateitimi, tuo pačiu galima Lietuvos veikimo jos rėmuose strategija. 

 
 
  ES energetinis dialogas su Rusija: partnerystė ar priklausomybė?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 04 25

Po plėtros į Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalis išryškėjo didesnė Europos Sąjungos (ES) priklausomybė nuo Rusijos energetikos sektoriuje. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų bei apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tuo tarpu, ne per seniausiai Europos Komisija (EK) paskelbė taip vadinamą Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos Žaliąją knygą (angl. An European Strategy for Sustainable, Competitive and Secure Energy), kurioje deklaruojami ES energetinės erdvės integravimo ir vidinių saugiklių siekiai. Tačiau žvelgiant į realius ES ir nuo demokratijos tolstančios Rusijos bendradarbiavimo mastus, situacija neatrodo itin palanki. Yra pakankamai prielaidų tvirtinti, jog ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Tačiau, kita vertus, ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos bei dujų eksporto. Galima teigti, kad ES ir Rusija yra abipusiai priklausomos viena nuo kitos: Europa nuo energetikos išteklių importo, o Rusija nuo įplaukų, gaunamų iš eksporto. 

 
 
  Europos Sąjunga ir Rusija: bendradarbiavimas saugumo srityje

Kristina Puleikytė
2006 04 20

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiai apima daug sričių. Svarbiausia ir kartu opiausia bendradarbiavimo sritis – bendra išorės saugumo erdvė. ES ir Rusijos bendradarbiavimas saugumo srityje, kaip ir kitose srityse, yra stipriai institucionalizuotas ir pagrįstas įvairiomis sutartimis. Galima teigti, kad ES santykiai su Rusija yra labiausiai institucionalizuoti lyginant su kitomis trečiosiomis šalimis. Visgi platus institucinis ir sutartinis bendradarbiavimo įtvirtinimas neužtikrina praktinio įgyvendinimo ir naudingumo.

 
 
  Rusija ir Europos Sąjunga: ekonominė draugystė

Kristina Puleikytė
2006 04 12

Keturių bendrų erdvių koncepcija, identifikuojanti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos bendradarbiavimo sritis, įtraukia bendrą ekonominę sritį šalia kitų bendrų erdvių. Be to, labiausiai išplėtotas ir kol kas didžiausią reikšmę ES santykiuose su Rusija išlaiko bendradarbiavimas ekonominėje srityje.

 
 
  Europos Sąjunga ir Rusija: „strateginės partnerystės“ link

Kristina Puleikytė
2006 04 06

Europos Sąjunga (toliau ES) ir Rusija išplėtė politinį dialogą daugelyje sričių. Paskutiniu metu tai skatina intensyvų ES bei Rusijos ne tik politinį dialogą, bet ir bendradarbiavimą įvairiose srityse. Po plėtros ES gavo tiesiogines sienas su Rusija, o geografinis artumas ne tik sujungia ir kuria bendradarbiavimo galimybes, bet kartu lemia ir trinties atsiradimą.

 
 
  Rusija ir Europos Sąjunga: skirtingi požiūriai

Kristina Puleikytė
2006 03 31

Galima teigti, kad Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai įgavo aiškią dinamiką 1997 m., kai buvo pasirašyta ir ratifikuota Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis. Bendradarbiavimas ne tik įgavo tam tikrą institucinę formą, bet ir ėmė apimti platų spektrą sričių.

ES plėtra iškėlė naujus iššūkius santykiuose su Rusija. Vystant bendrąją užsienio ir saugumo politiką bei nusprendus plėstis į Rytus, svarbus tapo ne tik JAV interesas bei parama, bet ir Rusijos veiksnys.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras