2007 metų liepos 24–28 dienomis Dubingiuose Lietuvos Geopolitinių studijų centras ir Sankt Peterburgo Tarptautinės ir regioninės politikos centras organizavo Vasaros akademiją. Jos dalyviai nagrinėjo Moldovos ir Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos konfliktus, trečiųjų šalių vaidmenį šiuose konfliktuose ir juos sprendžiant. Profesionalūs politologai, politikai, diplomatai, visuomeninių ir pilietinių organizacijų atstovai, jaunimas iš Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos diskutavo apie posovietinės erdvės konfliktų priežastis, formas, mastą, dinamiką ir pasekmes, ieškojo sprendimų, kokiu būdu būtų įmanoma juos sureguliuoti, kokius tarpininkus pasitelkti ir t. t.

Kas šiandien vyksta tarp Moldovos ir Padnestrės, tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos? Ar įmanoma taikiai sureguliuoti posovietinės erdvės ,,įšaldytus” konfliktus, suderinti konfliktuojančių pusių interesus ir surasti visiems tinkamiausią sprendimą? Kokią kainą moka konfliktuojantys regionai ir kokie galimi viso to padariniai?

Liepos 27 dieną, penktadienį, darbą baigė tarptautinė konferencija - Vasaros akademija. Profesionalūs politologai, politikai, diplomatai, visuomeninių ir pilietinių organizacijų atstovai, jaunimas iš Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos diskutavo apie postsovietinės erdvės konfliktų priežastis, dinamiką ir pasekmes, ieškojo sprendimų, kokiu būdu įmanoma juos sureguliuoti, kokius tarpininkus pasitelkti ir t.t.

Liepos 25 d. konferencijoje buvo kalbama apie geopolitiką ir interesus Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose. Pasak Rusijos žurnalo „Naujas laikas“ ir geopolitika.lt autoriaus Boriso Tumanovo, aptariant situaciją Padnestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, būtina atkreipti dėmesį į Kosovą, kurio pripažinimas galėtų tapti klasikiniu precedentu nepripažintoms valstybėms.

Liepos 24-28 dienomis Dubingiuose vyksta tarptautinė konferencija - Vasaros akademija, kurioje nagrinėjami aktualūs posovietinės erdvės ,,įšaldyti“ konfliktai tarp Moldovos ir Padnestrės, tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos. Keturias dienas bus diskutuojama apie regioninių ir etninių konfliktų priežastis, jų mastą, dinamiką, galimus problemų sprendimų būdus ir padarinius.

Liepos 25 dieną Dubingiuose prasidėjo Geopolitinių studijų centro organizuojama tarptautinė konferencija - Vasaros akademija, kurios metu dalyviai iš Baltijos šalių, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Pietų Osetijos bei Abchazijos regionų aptars ,,įšaldytus“ konfliktus posovietinėje erdvėje.

Šių metų liepos 24–28 dienomis Dubingiuose Lietuvos geopolitinių studijų centras rengia viešosios iniciatyvos projektą - Vasaros akademiją, kurios metu bus nagrinėjamos aktualios posovietinėje erdvėje kylančių konfliktų prevencijos, sprendimų ir pasekmių temos. Mokslo atstovai, politikai, diplomatai ir visuomenininkai skaitys pranešimus apie įšaldytus konfliktus, jų sprendimų galimybes, dinamiką ir padarinius, posovietinės erdvės konfliktuose naudojamą prievartą, jos formas ir mastą.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).