Viešoji įmonė Geopolitinių studijų centras kviečia visus, besidominčius tarptautine politika, ekonomika (ypač energetikos problemomis), socialiniais, ekologijos, technologijos plėtros ir kitais tarptautinėje viešojoje erdvėje nagrinėjamais klausimais prisijungti prie tinklaraščio geopolitika.lt leidybos.

Liepos 6-ąją, prisimindami Mindaugo karūnavimą, šventėme Valstybės dieną. Istorikas Vytautas Volungevičius pabrėžia, kad kertine Lietuvos istorijos figūra išlieka Vytautas Didysis, o Mindaugas, nors ir atspindi pasirinktą europietišką kelią, yra nepakankamai suaktualintas.

Apie dabartinės Lietuvos ryšį su XIII amžiaus valstybe ir karaliaus vaidmenį mūsų istorinėje sąmonėje - „Lietuvos žinių“ interviu su Vilniaus universiteto lektoriumi medievistu dr. Vytautu Volungevičiumi.

„Geopolitika.lt“ kolektyvas sveikina savo skaitytojus Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga ir siūlome šiek tiek sutrumpintą tinklaraščio „Vakarų ekspresas“ straipsnį.

Lietuvoje minima Valstybės diena – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė.

Šie, 2015-ieji, metai Lietuvos Respublikai ypatingi. Juos pasitikome su nauja valiuta – įsivedėme eurą, galima sakyti, visiškai integravomės į ES šalių bendruomenę. Kovo 11-ąją šventėme 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Lietuvos piliečiai jau ketvirtį amžiaus gyvena laisvoje ir nepriklausomoje demokratinėje šalyje. Kaip yra sakęs prezidentas Valdas Adamkus, „mes atsidarėme pasauliui, pasaulis atsidarė mums“. Solidus jubiliejus įpareigoja susimąstyti: ką nuveikėme ir kokie iššūkiai laukia ateityje?

Lietuvos laukia svarbūs finansinės sferos pokyčiai. Jau greičiau nei po pusmečio nacionalinę valiutą litą turėtų pakeisti bendra europinė valiuta – euras. Taip mūsų šalis dar labiau integruosis į finansinę susivienijusios Europos sistemą. Tačiau kaip ir su bet kokiais didesniais pokyčiais, taip ir su šiuo įvykiu yra susiję ir nemažai baimių.

2013-ieji Lietuvoje buvo europinių nuotaikų metai. Gyvenome ypatingo dėmesio Europos Sąjungos reikalams situacijoje, nes mūsų valstybei pirmą kartą teko pirmininkauti ES Tarybai. Tai buvo vienas didžiausių tarptautinės politikos iššūkių, tekusių Lietuvai pastaraisiais metais. Vilnius garbingai susitvarkė su prisiimtu įsipareigojimu, tačiau apskritai praėję metai Europos Sąjungai ir vėl buvo ne iš lengvųjų.

VšĮ Geopolitinių studijų centras vykdo projektą, skirtą Lietuvoje nušviesti Chodžali genocidą ir Kalnų Karabacho konfliktą. Šio projekto tikslas - suprasti, kaip Lietuvos ir Azerbaidžano visuomenėse traktuojami tautos genocido atvejai, kaip formuojama istorijos politika atsižvelgiant į padėtį tarptautinėje bendruomenėje, kaip skaudi tautos atmintis pasitelkiama sprendžiant konfliktus su kaimyninėmis šalimis, kokie konfliktų sprendimo būdai yra priimtini visuomenėms.

Prieš 25 metus Vilniuje susirinko Lietuvos Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Formavosi galinga - Lietuvos mastu - politinė opozicija visam sovietiniam režimui ir jo paskirtiems arba pasiskiriantiems žmonių bei tautų valdytojams. Kalbėta lyg apie pačios Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį, bet iš tikrųjų - apie pamatinius dalykus, tad ir visų komunistinės sovietijos engiamų tautų ateitį.

Šiemet Baltijos valstybės švenčia savo nepriklausomybės atstatymo judėjimų, įsikūrusių 1988 m. Sovietų Sąjungoje pradėjus aktyviau įgyvendinti Gorbačiovo „perestroikos ir viešumo“ politiką, 25-mečius. Pavasarį savo jubiliejus atšventė buvusių Estijos ir Latvijos Liaudies frontų atstovai, vasaros pradžioje – Lietuvos Sąjūdis.

Lietuva jau mėnesį pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Dabar, kai nuslūgo šventinių renginių pompastika bei nutilo svarstymai apie tai, ar Vilnius yra pasirengęs (ar nepasirengęs) pusmečiui paimti į savo rankas ES vairą, atėjo laikas aptarti galimybes ir iššūkius, kuriuos mūsų šaliai žada šis laikotarpis.

Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių (pirmiausia trąšų). (...) Tačiau tai, kad A. Lukašenkos režimas, kaip įprasta sakyti, išlieka paskutine Europos diktatūra, trukdo šalims dar labiau sustiprinti dvišalį dialogą.

Lietuva vis dar gyvena be galiojančio Tautinių mažumų apsaugos įstatymo. Šio teisės akto nebuvimas Lietuvoje gerokai komplikuoja tautinių mažumų padėtį, nes skirtingi su tautinėmis mažumomis susiję reikalai reguliuojami atskirų įstatymų (pavyzdžiui, Švietimo, Pavardžių rašymo asmens dokumentuose, Valstybinės kalbos vartojimo viešojoje erdvėje ir t. t.).

Lietuvoje ir Ukrainoje įvyko parlamento rinkimai. Praėjus dvidešimčiai metų po SSRS subyrėjimo įdomu palyginti šiuos įvykius šalyse, kurių viena spėjo tapti ES ir NATO nare, o kita vis dar blaškosi tarp Rytų (niekaip nepaleidžia) ir Vakarų (niekaip nepriima).

Įstatymų leidžiamoji galia Lietuvoje priklauso Seimui. Artėja spalio 14-oji – rinkimų į Seimą ir referendumo dėl naujos atominės elektrinės statymo diena. Todėl nenuostabu, kad įsijungus televizorių, klausant radijo ar skaitant laikraščius krinta į akis kandidatų į Seimą tarpusavio varžymasis. Šiemet į Seimą bandys patekti 27 partijų atstovai (savarankiškų kandidatų skaičius siekia 492, atstovaujančių tam tikrai pasirinktai politinei grupei – 108 kandidatai.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).