Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Kažkam užėjo

Vytautas Landsbergis, buvęs valstybės vadovas
2010 12 01

Kai kurie net profesionalūs teisininkai ir kai kurie emocinio patriotizmo vedini asmenys mano, jog galima nauju įstatymu įvesti piliečių nelygybę. Tai vieni piliečiai būtų geresnės kilmės – ir dar A. Kubilius arba kažkas nežinomas išdavinėtų tokiems jų geresnės kokybės pažymėjimus, – tai po 1990 m. išvykę ir atsisakę Lietuvos pilietybės imdami kitos tam tikros šalies pilietybę būtų geriau pataikę, negu tie, kurie turi blogesnės šalies pilietybę; jie paliekami už borto.

 
 
  Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai ar naciai? (53)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 06 23

Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes, ir prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos ir sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.

 
 
  Pirmoji Lietuvos karinė doktrina (3)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2010 04 23

Zenekos (Bernardinai.lt) nuotr.2010 m. kovo 10 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras A. Pocius savo įsakymu patvirtino pirmąją Lietuvos karinę doktriną, kurios tiesiog negalima palikti be analitinio dėmesio. Iškart reikėtų pažymėti, kad bet kurį strateginį dokumentą vertinti (girti ir/ar kritikuoti) visada yra lengviau negu jį kurti. Todėl pirmiausia būtina pagirti Lietuvos oficialiosios karinės minties atstovus už atliktą darbą ir trumpai paanalizuoti jų galutinio produkto aspektus.

 
 
  Sausio ženklai kovą (2)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2010 04 02

Ateina žmonės pirmadienį į pirmo būtinumo parduotuves, o darbininkai - į savo įmonių valgyklas ir pamato, kad kainos keturiskart aukštesnės. Jokių kompensacijų, tik Vyriausybės leidimas įmonių vadovų sprendimu kelti atlyginimus... iš tų pačių fondų! (Kai kurie vadovai iškart sau ir pasikelia). Strateginis planas – darbininkai į Vilniaus gatves, ir sinchroniškai – tą pačią 1991 m. sausio 8 dieną – Pskovo parašiutininkai per Kazlų Rūdą, Gaižiūnus jau Šiaurės miestelyje.

 
 
  Kam naudingas triukšmas dėl CŽV kalėjimų? (36)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2010 02 26

Kai toks klausimas kaip galimas nelegalių CŽV kalėjimų egzistavimas valstybės teritorijoje iškyla į paviršių ir pradedamas aktyviai svarstyti ir oficialiai tirti, iš karto reikia ieškoti, kam tai galėtų būti naudinga. Žinoma, galima teigti, kad visa tai yra dalis demokratinio proceso, tačiau, jei kalbama apie itin slaptus ir nemalonius reikalus, demokratines procedūras paprastai pradedama taikyti tuomet, kai kažkas sąmoningai nori tuos reikalus paviešinti – dažniausiai politinių ar kokių kitų oponentų diskreditavimo ar spaudimo tikslu.

 
 
  Ar Lietuvos Rytų politika efektyvi? (53)

Dr. Arūnas Molis
2010 02 22

Pastaruoju metu dažnai kritikuojama Lietuvos diplomatija gali priminti, jog iš esmės jos iniciatyva sutelktomis Europos Sąjungos pastangomis pavyko užtikrinti, kad nedidėtų skaičius šalių, negerbiančių Gruzijos teritorinio vientisumo, kad ES pradėtų dialogą su Baltarusija dėl vizų režimo palengvinimo, kad didesnį politinį pagreitį įgytų Rytų partnerystė, o Moldovai būtų teikiama skubi finansinė ir politinė parama.

 
 
  Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse (1)

2009 11 25

2009 m. lapkričio 13 d. Vilniuje įvyko tarptautinio tyrimo „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ pristatymas. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, atliktas lyginamosios analizės metodu, tiriantis Rusijos užsienio politikos humanitarinių aspektų įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, kurios jau yra euroatlantinės bendruomenės narės (Baltijos valstybės) ar nori jomis tapti (Gruzija, Moldova, Ukraina).

 
 
  Lietuva ir real politique (8)

Viktoras Denisenko
2009 10 19

Viena iš esminių Lietuvos Respublikos Prezidento funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, yra pagrindinių užsienio politikos klausimų sprendimas ir jos vykdymas (LR Konstitucijos 84 straipsnis). Ne taip seniai kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pasižymėjo aktyviais veiksmais, dalyvavo sprendžiant sudėtingas situacijas posovietinėje erdvėje.

 
 
  Ar Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tikrai šyla?

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 08 05

Oficialioji Lietuvos valdžios birželio mėnesio retorika bei švelnėjanti pozicija Baltarusijos įgyvendinamos politikos klausimu verčia manyti, kad dar šių metų pradžioje prasidėjęs Lietuvos ir Baltarusijos santykių atšilimas gali įgauti pagreitį.

 
 
  Ar yra poslinkių Lietuvos Rytų politikoje? (40)

Stanislovas Stasiulis
2009 06 22

Lietuvos Rytų politika dažnai vertinama nevienareikšmiškai tiek mūsų šalyje, tiek Europoje. Daugelis teigiamai vertina aktyvų Lietuvos dalyvavimą ir aiškios pozicijos išsakymą Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto metu bei tarpininkavimą sprendžiant dujų tiekimo Ukrainai klausimą šių metų pradžioje. Kita vertus, Lietuva dėl aštrios pozicijos Rusijos atžvilgiu Europoje sulaukia negatyvių pasisakymų.

 
 
  Baltijos šalys nekliudo Rusijai suartėti su Vakarais (12)

Agnė Janutytė
2009 06 12

Baltijos šalių santykiai su Rusija niekada nebuvo draugiški dėl praeities įvykių, kurie yra pabrėžiami ir šiandien. Pirmiausia Rusija, po Sovietų Sąjungos žlugimo prisiėmusi jos įsipareigojimus, nenori pripažinti SSRS įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Tarp Baltijos šalių ir Rusijos ilgai tęsėsi nesutarimai dėl tarpusavio sienų nustatymo po Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo 20 a. paskutinio dešimtmečio pradžioje.

 
 
  D. Grybauskaitė ir naujoji Lietuvos užsienio politika (520)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2009 03 17

Šiandien mažai kas abejoja, kad naująja Lietuvos prezidente taps eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Pasak analitikų, jokios rinkimų intrigos šiuo atveju nebeliko (nebent atsakymas į klausimą – kas kartu su D. Grybauskaite išeis į antrąjį turą, bet, sprendžiant iš šiandieninių jos reitingų, ji gali nugalėti jau pirmajame). Viena didžiausių intrigų yra susijusi su tuo, kokią užsienio politiką vykdys naujoji šalies vadovė.

 
 
  Trys vasario šešioliktosios (2)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2009 03 03

Tai dienos ir datos, nepaprastai svarbios naujausių laikų Lietuvos istorijai. Jos svarbios todėl, kad tomis dienomis buvo pasirašyti atkuriamo ir ginamo Lietuvos valstybingumo pamatinės reikšmės dokumentai.

 
 
  Riaušės Baltijos šalyse – demokratijos išraiška? (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 01 29

Rusijos interneto svetainės „Grani.ru“ apžvalgininkas Vadimas Dubnovas po riaušių Rygoje ir Vilniuje straipsnyje „Kaprizas kaip demokratijos forma“ nagrinėja šių įvykių bendrus bruožus ir su ironija tarsi svarsto, ko iš baltijiečių gali pasimokyti Rusijoje.

 
 
  Nesitveria (13)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2009 01 08

Atrodo, blogesnės vyriausybės Lietuvoje dar nebuvo. Toks vaizdelis kyla ypač iš laikraščio, kuris pralaimėjo Seimo rinkimus. Kai kurie pokyčiai administracijos pusiau šešėliniame aparate – išties, tai valstybės perversmas!

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras