Po kovo 11-ąją įvykusių patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynių Gedimino prospektu Vilniuje buvo savotiškai smalsu stebėti, kaip žiniasklaida ir atskiri politikai gavo dar vieną progą eskaluoti „naują ir aktualią“ – radikalaus nacionalizmo problemą. Tiesa, energijos užteko neilgam ir antrojo viešų diskusijų, tiksliau – kaltinimų, pliūpsnio galime tikėtis nebent tada, kai savo darbą baigs teisėsauga, kuri, paraginta tų pačių politikų, ėmėsi tirti šiuos įvykius.

Mielieji skaitytojai,

sveikiname Jus su viena gražiausių pavasario švenčių - Šv. Velykomis! Linkime Jums daug saulės, šilumos, šypsenų bei tvirtų margučių.

www.geopolitika.lt kolektyvas

Kai LTV parodė Lietuvos nepriklausomybės dienos išniekinimą pusgalvių ir provokatorių demonstracijoje Kovo 11-ąją, praėjusios penkios politinio nedarbo dienos tapo visai nesuprantamos. Tai buvo ypatingu pasirinktu metu gerai organizuota akcija. Rusijoj kaip tik užvesta triukšminga antilietuviška kampanija dėl neva dabar Vilniuje išniekintų žydų kapinių, nors už didžiuosius jų sunaikinimus atsakinga SSRS ir jos tesėja Rusija.

Savotišką simbolišką aštuoniolikos metų sukaktį Lietuva atšventė niekuo neiškirtinai. Tos pačios nuobodžios kalbos iš istorinės Seimo salės tribūnos, ta pati politinė kova, kurioje tarnystė šaliai yra kažkur sąrašo gale, ir t. t. Tačiau jei žvelgsime į regioninį kontekstą ir Lietuvos užsienio politikos vingius, akcentuotinų dalykų, atsitikusių per tuos 18 metų, tikrai rasime.

Septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tradicinės, nuo XIX a. pabaigos Vakarų Europoje dominavusios politinės partijos ėmė jausti vertybinę ir, svarbiausia, rinkėjų paramos krizę. 1968 m. studentų neramumai, Vakarų pasaulio industrializacijos sukelti padariniai, visų pirma susiję su ekologija, įnešė į politinę dienotvarkę klausimus, kurių nenumatė nei liberalai, nei konservatoriai, nei pagrindinės kairiųjų kryptys – socialdemokratai ir komunistai.

Prezidentas Valdas Adamkus visą laiką stengėsi rodyti aktyvumą užsienio politikoje ir gana dažnai už tai buvo giriamas. Savi ir svetimi negailėjo gerų žodžių Lietuvos prezidentui už „Vilniaus dešimtuką“, už tarpininkavimą sprendžiant krizę Ukrainoje, už paramą Gruzijai ir net išgelbėtas Europos Sąjungos derybas dėl naujosios sutarties.

Pradėdamas naujuosius metus, Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus Užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdyje apžvelgė šalies užsienio politiką. Be kita ko, jis pasakė: „Mes neatsisakome ir neatsisakysime reikalavimų pripažinti sovietinės okupacijos fakto ir siekti okupacijos žalos atlyginimo, bet kartu ieškosime dialogo su Rusija. Kita vertus, realybė ir šalies nacionaliniai interesai mus verčia ieškoti dialogo galimybių su Rusija. Be abejonės, šis dialogas su Rusija gali būti nuoširdus tik tada, kai jis bus pagrįstas bendrais principais ir vertybėmis.“

Vladimiras Putinas yra Vilniuje. Jau jis mūsų (diplomatijos) susikrimtimuose, kodėl neatvyksta. Ir skvarbiame rūpestėlyje, kuo turbūt nusidėjome, kad taip negerai yra. F. Kafka seniai aprašė šį nežinomos kaltės prieš valdžią sindromą.

Mielieji mūsų skaitytojai,

užmirškime nesutarimus, rietenas, pykčius, karus ir pasidžiaukime buvimu kartu su šeima, artimaisiais, draugais, pažįstamais, nusišypsokime gatvėje sutiktam nepažįstamajam ir palinkėkime vieni kitiems gerų švenčių.

www.geopolitika.lt kolektyvas linki Jums ramių, jaukių, džiaugsmingų Šv. Kalėdų bei laimingų ir sėkmingų Naujųjų Metų!

Prof. dr. Georgijus Počepcovas yra vienas garsiausių informacinių karų ir viešųjų ryšių specialistų Rytų Europoje. Šiuo metu jis dirba Nacionalinėje viešojo administravimo akademijoje Kijeve ir Mariupolio valstybiniame humanitariniame universitete. Jis yra daugelio knygų, nagrinėjančių komunikacines ir politines technologijas, autorius. Ne taip seniai G. Počepcovas lankėsi Lietuvoje. Čia jis skaitė dvi viešas paskaitas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų institute. Po vienos šių paskaitų G. Počepcovas sutiko trumpai atsakyti į keletą klausimų.

Klausimas dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo Lietuvoje, ko gero, buvo viena didžiausių šešėlinių problemų, kartkartėmis išslysdavusių į vietinės politikos dienos šviesą, ypač tais momentais, kai kaktomuša susidurdavo konservatoriai ir socialdemokratai. Galima drąsiai teigti, kad kaip tik šio aspekto vertinimas buvo vienas esminių veiksnių, prieš penkiolika ar dešimt metų formavusių atskirų Lietuvos visuomenės grupių požiūrį į vieną ar kitą partiją.

Įstojusi į NATO Lietuva pradėjo savo sugrįžimo į visateisių euroatlantinės bendrijos narių gretas kelią. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, labai svarbi yra kokybiška narystė, paremta pasiūlymais, svarstymais bei sprendimų dėl kylančių grėsmių neutralizavimo jų anksčiausioje fazėje priėmimu.

Vilniuje šią savaitę susirinkę 7 valstybių prezidentai, dar maždaug 12 šalių vyriausybių nariai, aukšto rango JAV ir ES pareigūnai, taip pat ekspertai ir energetikos įmonių atstovai diskutavo apie pasaulio energetikos saugumą ir ieškojo ES energetikos politikos gairių ateičiai.  Konferencija pavadinta „Vilniaus energetikos saugumo konferencija 2007: atsakinga energetika – atsakingiems partneriams“.

Tik Rusijos politikos elito permainos gali padėti Lietuvai išspręsti istorines problemas, teigia politologas Gediminas Vitkus, kalbėdamas su Ričardu Čekučiu.

Šiandien JAV PRGS elementų dislokavimo Europoje klausimas užima vieną pirmųjų vietų globalioje tarptautinės politikos darbotvarkėje. Lietuvai šis klausimas yra itin svarbus dar ir todėl, kad čia dalyvauja dvi strateginės jos partnerės: Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija (pastaroji, be to, yra Lietuvos kaimynė).

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).