Šiandien JAV PRGS elementų dislokavimo Europoje klausimas užima vieną pirmųjų vietų globalioje tarptautinės politikos darbotvarkėje. Lietuvai šis klausimas yra itin svarbus dar ir todėl, kad čia dalyvauja dvi strateginės jos partnerės: Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija (pastaroji, be to, yra Lietuvos kaimynė).

Lietuva, nors per metus ir smuktelėjo iš 4-osios vietos į 5-ąją, vis dar išlieka penketuke valstybių, kurias Rusijos gyventojai laiko pačiomis nedraugiškiausiomis. Tai parodė 2007 m. gegužę atlikta Maskvoje įsikūrusio J. Levados centro sociologinė apklausa. Žinoma, galima suabejoti, ar šios apklausos rezultatai nėra „pakoreguoti“.

Paskutiniu metu spaudoje vis dažniau pasirodo publikacijų, kuriose aiškinamasi, kodėl žmonės emigruoja ar neemigruoja. Daugėja diskusijų ir pokalbių šou, kuriuose bandoma ieškoti priežasčių, kodėl iš Lietuvos išvyksta darbingo amžiaus piliečiai.

Lietuvos teisės tvirtos ir pozicija skaidri.

Pinigai, kuriuos Lietuvos Respublika prieš karą įmokėjo už „Villa Lituania“ Romoje ir kurie po to buvo saugomi Italijos banke, priklauso Lietuvai.

Kariniai politiniai Rusijos strategai, atvirai deklaravę siekį „išeinant pasilikti“, 1993 m. vasaros pabaigoje turėjo dvi šio pobūdžio galimybes. Pirmoji: delsti užbaigti kariuomenės išvedimą iš Lietuvos „šiek tiek“ sulaužant sutarties terminą ir tarptautinius įsipareigojimus. Antroji galimybė: išvesti kariuomenę šiek tiek už sienos ir, Lietuvoje kilus neramumams bei „pavojui demokratijai“, teisėtos valdžios prašymu vėl kokį dalinį laikinai sugrąžinti.

Nors įvairios globalizacijos teoretikų mokyklos skirtingai vertina šį reiškinį bei įvairius jo aspektus, teiginį, kad globalizacija suteikia naują kokybinę dimensiją tarptautinės politikos procesui ir valstybių užsienio politikai, nuginčyti sunku. Globalizacijos mezgamas tinklas, metaforiškai kalbant, yra lyg audinys, kurio gijas sudaro begalė garsų ir jų aidų bei tuos aidus atkartojančių aidų; o garso šaltiniu tarptautinės sistemos erdvėje gali tapti kone kiekvienas įvykis, poelgis ar veiksmas, politinę konotaciją įgyjantis pagal nelengvai prognozuojamas, iš pirmo žvilgsnio kartais net alogiškas taisykles.

Ketvirtadienį Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, lydimas delegacijos, išvyko į Kijevą, optimistiškai tikėdamasis padėti išspręsti tenykštę politinę krizę ir pratęsti tradiciją, kurią dar oranžinės revoliucijos metu pradėjo Valdas Adamkus.

Vakarai toliau reiškia susirūpinimą padėtimi Baltarusijoje ir ketina jai padėti išeiti iš diktatoriško režimo nulemtos izoliacijos. Pretekstą tam davė paties Minsko nutolimas nuo Maskvos, kurį inspiravo dujų, naftos ir finansinis karas bei paties A. Lukašenkos užuominos dėl glaudesnių santykių su ES ir visu demokratiniu pasauliu. Vadinasi, geopolitinė situacija Lietuvos kaimynystėje artimiausiais metais gali iš esmės pasikeisti. Vilniui šiose permainose yra skiriamas svarbus vaidmuo.

Rusijos kompanijos „Transneft“ atstovai, ilgą laiką kalbėję apie rimto ir ilgo remonto „Družba“ naftotiekyje būtinybę, pastaruoju metu jau skleidė viešas abejones dėl vamzdyno naudojimo, kol galiausiai pareiškė išvis atsisaką remonto, savo dėmesį, ko gero, koncentruodami į naujo naftotiekio, aplenksiančio Baltarusijos teritoriją, tiesimą.

Prieš pat Rygoje vykusį NATO Viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Latvijos pasienyje susidarė milžiniškos krovininio transporto eilės, kurių nemažėjimas, trukęs kelias dienas, sukėlė krizinę situaciją keliuose mūsų šalies rajonuose.

Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius galima kalbėti tradiciniu diskursu, tačiau dviejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo 15-ųjų metinių kontekste pasakyta tiek daug, kad galėtume apsiriboti viena fraze: Lietuvos ir Lenkijos santykiai geriausi per visą jų istoriją.

Valstybės saugumo departamentas (VSD), po sąlyginai pavykusių bandymų apsiginti nuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGL) kontrolės, kas buvo daroma ir su šalies Prezidento pagalba, atrodo, perėjo į kontrataką, siekdamas galutinai užgniaužti parlamentinės kontrolės iniciatyvas ir stengdamasis sukurstyti atskiras Seimo frakcijas pareikšti nepasitikėjimą pačiu NSGK, kuris neva siekia perimti departamento valdymą. Tarp kai kurių Seimo narių tokia idėja jau sulaukė palaikymo.

Atrodė, jog praėjusią savaitę Suomijoje Lietuvos pasiekta sąlyginė politinė pergalė energetinės Rusijos agresijos atžvilgiu, priverčiant apie tai kalbėti bendruoju Europos Sąjungos (ES) lygiu, buvo geras precedentas aprimti vietinėms politinėms aistroms, susijusioms su itin svarbia valstybės saugumo sritimi. Tačiau mūsų politikos veikėjams, įskaitant ir Arvydą Pocių, kuriam dabar puikiausiai tinka „politikieriaus“ etiketė, regioninio masto bei strateginės svarbos klausimai, ko gero, nerūpi.

Tam, kad svarstymai šia tema būtų korektiški, visų pirma reikia apsispręsti dėl šiame straipsnyje naudojamų sąvokų. Taigi, kas tie vadinamieji „rusakalbiai“? Atrodo, jau Atgimimo pradžioje buvo susiformavusi nuostata, kad jokių „rusakalbių“ Lietuvoje nėra, o yra konkretūs rusai, lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai, žydai, armėnai ir kitos etninės grupės.

Antradienį naujienų agentūros pranešė, kad Europos komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosso paragino Europos Sąjungą užimti vieningą ir griežtą poziciją prieš penktadienį įvyksiantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pranešama, kad M. Barrosso palietė tris temas: Gruzijos transporto blokadą, žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo tyrimą ir energetikos chartiją, kurią Rusija turėtų ratifikuoti.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).