Kartais apninka neramus jausmas, kad kažkas vyksta ne taip, kad kas nors atsitiks. Paprastai, sako, tai būdinga moterims, kurios nujaučia asmeninio gyvenimo, dvasinės veiklos ir pan.permainas. Tegu ir vyrams būna leista pasipuikuoti tokiu nepaaiškinamu nuojautos jausmu, nors kažin ar tuo, kas gali įvykti, vadintume puikavimusi ar bent pramoga.

Kuomet laisvo rusiško Viktoro Uspaskich gyvenimo epopėja buvo pratęsta mįslingu jo paleidimu iš Maskvos prokuratūros, jau ne vienas ir ne du Lietuvos politikai viešai užsiminė, jog buvęs Darbo partijos (DP) lyderis yra arba gali būti susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kurių dėka, ko gero, ir prailgino savo laisvės dienas Rusijoje.

Atrodo, jog dar taip nesenai stebėjomės Baltarusijos saugumiečių bei milicininkų veiksmais ten esamos opozicijos atžvilgiu, o kalbėdami apie dabartinę Rusiją, aiškiai konstatuodavome, jog ten buvusių KGB bei dabartinių FST (Federalinė saugumo tarnyba) darbuotojų klanas įsitvirtinęs pačioje politinės valdžios viršūnėje.

Šiandien nepriklausoma Lietuvos valstybė siekia tapti visaverte Europos Sąjungos ir NATO nare. Lietuvos politinė orientacija į demokratinius ir liberalius Vakarus nekelia abejonių. Atrodo, jog narystė euroatlantinėse struktūrose ir atitinkama orientacija mums savaime garantuoja saugią bei sočią ateitį.

Tačiau situacija šiandien iš tiesų kur kas labiau problematiška nei atrodo. Atidžiau įvertinus Lietuvos tarptautinę situaciją, panašu, kad ateitis nešviečia rožinėmis spalvomis.

Ilgamečio Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo Vytauto Pociūno žūtis Baltarusijoje ir atskiros šio įvykio versijos jau keletą savaičių yra įvairių Lietuvos žiniasklaidos priemonių naujiena nr. 1. Šia paslaptinga mirtimi domisi prokurorai, dabartiniam VSD vadovui Arvydui Pociui tenka aiškintis aukščiausiems šalies pareigūnams, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) netgi nutarė atlikti atskirą tyrimą, kuriame dar didesnę intrigą turėtų sukurti šią savaitę komiteto nariams bei kai kuriems žurnalistams atsiųstas anoniminis elektroninis laiškas.

Europos Sąjungos (ES) institucijose įsivyravus sąlyginei vasaros ramybei, o Lietuvoje lyg ir pasibaigus didžiajam tarpuvaldžiui, norisi atsigręžti tiek į europietiškų, tiek ir į vietinių politinių procesų kokybinę pusę, kiek platesniu mastu pažvelgiant į tai, kokie trukdžiai sukuria ne tik lietuviškus skandalus, bet ir politines ES problemas.

Kiekvieną įvykį galima vertinti ir iš geros, ir iš blogos pusės. Visur galima atrasti gerų ir blogų aspektų. Toks vertinimas tinka ir politikams. Bendrąja prasme nėra sunku suvokti tokius realybės vertinimo kriterijus, tačiau sunkiausia yra atskirti gera nuo bloga. Taigi galima kelti klausimą, koks vis dėlto yra skirtumas tarp gero ir blogo politiko?

Po ilgos virtinės susitikimų ir gausių pažadų, šalies Prezidentas Valdas Adamkus pagaliau gavo progą patvirtinti 14-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujamos socialdemokrato Gedimino Kirkilo, sudėtį. Žvelgiant į ją, akivaizdžiai matosi nemažai sunkiai suderinamų politinių prieštaravimų bei per menku ministrų skaičiumi išreikštų nepatenkintų kai kurių naujos koalicijos partijų ambicijų. Taip galima susidaryti ir pirminį įspūdį, jog net nepaisant V. Adamkaus palaikymo bei tikėjimo atskirų ministrų „gerų ketinimų“ deklaracijomis, naujojo šalies Ministrų kabineto darbas bus komplikuotas.

Stiprėjant integracijos idėjoms, ryškėja sąvokų „europietis“ ir „nacionalinės valstybės pilietis“ sampratos skirtumai, keičiasi tapatinimosi pobūdis su savo šalimi. Postmodernioje (šiuolaikinėje) Europoje nacionalinis veiksnys išsilaisvina iš politikos ir besivienijančioje Europoje transformuojasi į multikultūralizmą. Nacionalinių kultūrų įvairovė bei joje pasireiškianti kultūrų vienybė yra šiuolaikinės Europos pagrindas. Europos Sąjunga ir gilesnės integracijos procesai ne tik keičia ES valstybių-narių vidinių institucijų ir politikų dinamiką bei pobūdį, bet taip pat daro įtaką identitetams.

Praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė dvi žinios, kurios kažkuo priminė nušalinto Prezidento Rolando Pakso skandalo metu daugelio politikų eskaluotą tarptautinę šalies izoliaciją. Tiesa, šįkart nebuvo atsisakyta kur nors priimti mūsų atstovus, bet savo vizitus į Lietuvą atšaukė ir laikinai arba neribotai atidėjo už Europos Sąjungos (ES) finansinę politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) komisaras Žoakinas Almunija bei pačios EK vadovas Žozė Manuelis Barozas.

Tiesa, dėl finansų komisaro neatvykimo pateisinimo buvo pasitelkta pakankamai diplomatiška formuluotė, teigianti, jog „preliminariai Europos Komisijos nario vizitas buvo planuojamas liepos viduryje.

Politinė krizė, pasižyminti pavojingu valdžios neveiksnumo sindromu, Lietuvoje ir toliau tęsiasi. Partijos bando įvairius tarpusavio susitarimų variantus, Prezidentas kelia savus reikalavimus, o Generalinė prokuratūra – įtarimus. Šiandien jau akivaizdu, kad esamos situacijos projekcijos į šalies vidaus politiką bus pakankamai neigiamos ir, atsižvelgiant į augančią visuomenės apatiją vykstantiems politiniams pasistumdymams, netgi pavojingos atstovaujamai demokratijai Lietuvoje.

Po paskutiniojo Viršūnių Tarybos susitikimo galima tikėtis, jog pagrindinėse Europos Sąjungos (ES) institucijose įsivyraus vasarinis politinis atoslūgis. Tuo labiau, kad ir vieną svarbiausių Sąjungos ateities klausimų – merdinčios ES konstitucijos projektą, šalių narių lyderiai atidėjo net sekantiems metams.

Prieš kurį laiką Lietuvoje buvo pristatytas viename iš Baltarusijos televizijos kanalų parodytas filmas „Lietuva“ („Литвa“). Jame buvo paliesti iš karto keli Lietuvos socialinio, ekonominio bei politinio gyvenimo klausimai. Galima pažymėti, kad Lietuvai teikiamas tam tikras dėmesys ir Baltarusijos spaudoje. Todėl įdomu pažiūrėti koks mūsų, lietuvių, įvaizdis yra formuojamas.

Iš karto verta pažymėti, kad visa Baltarusijos televizija yra provalstybinė, tuo tarpu spaudą iš esmės reikėtų skirstyti į opozicinę (mažuma) ir provalstybinę. Opozicinės spaudos požiūris į Lietuvą yra pozityvus, visų pirma politine prasme. Provalstybinėje žiniasklaidoje galima išryškinti keletą klausimų, susijusių su Lietuvos tematika.

Sunkiai su politine Lietuvos realybe besisiejančią iniciatyvą sutelkti konservatorius (TS) ir socialdemokratus (LSDP) parodęs Prezidentas Valdas Adamkus, ko gero, turėjo suprasti, jog po šio nepavykusio bandymo trauktis nebebus kur. Vien jau dėl to, kad su entuziazmu kalbėdamas apie plataus spektro koaliciją, avansu prisiėmė nuopelnus už eilinį Lietuvos „gelbėjimą“. Tačiau tiek Prezidentas, tiek ir tarpusavyje nesutariančios partijos, reprezentuojamos jų Seimo frakcijų, nutarė, jog šaliai bus visai patogu ir toliau stebėti sunkias naujos koalicijos lipdymo batalijas.

Per pastaruosius septynerius metus, didžiausią strateginę svarbą turinčioje Lietuvos įmonėje „Mažeikių nafta“ jau trečią kartą keičiasi savininkai. Įdomus „sutapimas“ yra ir tas, kad trečią kartą tai vyksta šalį valdant laikinajam ministrų kabinetui.

„Baltiškasis identitetas yra sudėtingas, nes jame yra visko labai daug – čia galite surasti Rytų Europą, Vidurio Europą, čia pilna ir šiaurietiškos dimensijos. Nėra to, ko mes nesurastume Baltjos šalyse. Žvelgdami į Baltijos šalių istoriją, galime suprasti, kas įvyko per visą XX amžių“, - kalbėdamas apie baltiškąjį identitetą teigia Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, filosofas Leonidas Donskis.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).