Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Vilniuje aptarta Rytų Europos ateitis

Andrius Bučiūnas
2006 05 09

http://www.vilniusconference2006.lt/slt/foto.foto/14.1Gegužės 2-4 dienomis Vilnius buvo tapęs tikra regiono sostine. Į konferenciją „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ susirinkę Rytų Europos jaunimo, nevyriausybinių organizacijų intelektualų atstovai bei valstybių vadovai aptarė demokratijos ir euroatlantinių struktūrų plėtros į Rytus perspektyvas.

 
 
  Lietuvos valstybės saugumo sienų ekspansija

Povilas Žielys
2006 05 08

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki pat įstojimo į NATO ir ES, Lietuvos valstybės saugumo sienos sutapo su fizinėmis jos teritorijos sienomis. Tačiau palankiai susiklosčius aplinkybėms, Lietuva ryžosi išplėsti savo saugumo sieną toliau į Rytus.

Grėsmių nacionaliniam saugumui erdvinis išsidėstymas yra suvokiamas pagal nutolimo nuo valstybės laipsnį. Bet ne visada geografiškai arčiausiai esančios grėsmės atrodo didžiausios. Todėl ir valstybės saugumo sienos nebūtinai sutampa su fizinėmis sienomis, pavyzdžiui, viena svarbiausių JAV saugumo sienų eina per Persijos įlankos regioną.

Situacija iki 2004 metų

Lietuva, 1990 m. atkūrusi nepriklausomybę, turėjo pirmiausia apsaugoti gyvybinius valstybės interesus. Separatistinės tendencijos šalies pietryčiuose kėlė grėsmę teritoriniam vientisumui.

 
 
  Vašingtono signalai Maskvai – per Vilnių

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 06

Vargu ar kas laukė, kad tarptautinė Vilniaus konferencija prabėgs nepastebimai, be jokių aštrių kampų, be įsidėmėtinų pasisakymų. Nieko nuostabaus, kad didesnio šio forumo dalis buvo skirta Rytų ir Vakarų santykių analizei, buvusių sovietinio bloko valstybių pozicijos išryškinimui, dažniausiai nukreiptam prieš Maskvą.

Ir vis dėl to, kaip ir buvo tikėtasi, JAV viceprezidento Dicko Cheney kalba nebuvo nuglaistyta ir aptaki. O laikraštis „The Washington Post“ pastebėjo, kad jau pats viceprezidento sprendimas atvykti į Vilnių, nors čia buvo kalbama apie kaimyniškus Baltijos ir Juodosios jūrų regiono šalių santykius, buvo signalas Rusijai ir Baltarusijai, kurios patį forumo faktą vertino kaip priešišką.

 
 
  Politinių ambicijų auka

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 04 19

Ikišventinė savaitė, ko gero, ilgam įeis į Lietuvos politikos istoriją. Prabėgus beveik lygiai dvejiems metams po Prezidento Rolando Pakso atstatydinimo, Seimo nariai iš pareigų pašalino parlamento vadovą Artūrą Paulauską. Atsižvelgiant į tai, jog Seimo kanceliarijos skandalas vystėsi ne itin kliudydamas socialliberalų (NS(SL)) lyderį ir opozicijos iniciatyva dėl nepasitikėjimo buvo išplėtota tik per keletą dienų, tokie balsavimo rezultatai atrodo pakankamai netikėti.

 
 
  Sovietinė okupacija: davė ar atėmė? (1)

Lina Kriaučionytė
2006 04 05

Šešiolikai metų praėjus po nepriklausomybės atgavimo vis dažniau pasigirsta abejonės ir klausimai ar verta reikalauti Sovietinės okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Ne tik kai kurie senyvi kaimo žmonės su nostalgija prisimena kolūkių laikus, kai visi turėjo darbą ir dirbo dėl bendro tikslo, bet ir dalis dabartinės valdžios atstovų bei politikos mokslų tyrinėtojų, šiandien suabejoja šių reikalavimų pagrįstumu. Kitų Baltijos valstybių visuomenėse, daugiausiai rusakalbių gretose, pasigirsta priekaištavimai neva okupacija davusi Baltijos valstybėms "tiek daug gero" ir dabar tikrai nereikėtų sureikšminti šio fakto blogosios pusės steigiant okupacijos muziejus, nacionalines gedulo dienas, reikalaujant Rusijos atlyginti padarytą žalą ir panašiai. Žvelgiant į šį faktą ne tik patriotiškai, bet logiškai ir humaniškai, galima pasvarstyti ką davė SSRS okupacija Baltijos šalims.

 
 
  Būsimų rinkimų esamos dėlionės Lietuvoje

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 04 04

Galbūt kas nors, Lietuvos politinį gyvenimą stebintis iš šalies, galėtų pasakyti, jog jei ne pavieniai skandalai ar "Mažeikių nafta, kurios perpardavinėjimas po 1999m. kone kiekvieną kadenciją tampa savotiška politikos teniso partija, bendras vaizdas turėtų būti pakankamai nuobodokas.

 
 
  Politologų konferencijoje - radikalios mintys

Tomas Čyvas
2006 03 27

Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto politologų bendrija, prieš savaitę iš Brazilijos atvežusi ir Lietuvai pradėjusi rodyti gediminaičių palikuonį, pasiryžusį užsidėti Lietuvos karūną, ėmėsi ir kitos radikalios misijos, reikalaujančios tiek Konstitucijos, tiek įstatymų keitimo, tiek radikalių politinių viražų.

„Kodėl nereikia Rusijai priminti okupacijos padarytos žalos“. Tokia buvo paskaitos tema kovo 22-ąją. Pranešėjas - Česlovas Laurinavičius.

 
 
  Kaip S.Jestržembskis Lietuvai primeta Kremliaus valią...

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 03 24

Rusijos prezidento specialaus atstovo santykiams su ES Sergejaus Jestržembskio viešnagė Vilniuje gali sukelti dvejopą vertinimą. Ji galėtų būti šiltėjančių Lietuvos ir Rusijos santykių pranašas ir kartu signalas, kad Maskva, siųsdama į Baltijos valstybes tokią odiozinę figūrą, rezga kažkokius diplomatinius planus.

 
 
  Kreivokas angelo sargo skrydis

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 03 20

Beveik prieš keletą savaičių, visuomeninių reitingų pažiba, generalinis politicijos komisaras Vytautas Grigaravičius savo įsakymu sustabdė Lietuvos policijos kronikos, pavadintos „Angelo sargo skrydis“, leidybą. Tiesa, ne visos, o tik trečiojo tomo, kuriame, tikėtina, ir būtumę sužinoję apie šalies vidaus tarnybų veiklą Nepriklausomybės laikotarpiu.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  


 
Paieška






Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).



Populizmas ir ES elitas

2017 01 25


Europos Sąjungos (ES) lyderiai negali išnaudoti populizmo, kai jiems patogu, ar skųstis, kai daug kas vyksta nepalankiai. Siekiant pokyčių, politikams reikalinga stipri lyderystė. Populizmas tampa Europos politinių debatų tema, pamažu keičianti europietišką svajonę, palankių integracijos perspektyvų laikotarpį, Lisabonos strategiją, bendrą užsienio ir saugumo politiką, metą, kai buvo džiaugiamasi bendra valiuta ar istorine bei didele plėtra. Kylant euroskeptikų judėjimams, jie buvo mažuma politinio spektro paraštėse.



Ukraina pateikė ieškinį JT Tarptautiniam Teisingumo Teismui dėl Rusijos vykdomo teroro bei rasizmo

2017 01 20


Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) savo tinklalapyje paskelbė, kad prezidento Petro Porošenkos sausio 16 d. nurodymu pateiktas Ukrainos ieškinys Rusijai, kuri nusižengė JT konvencijai dėl kovos su terorizmo finansavimu ir JT konvencijai dėl visų rasinio diskriminavimo formų likvidavimo. Ieškinys pateiktas JT Tarptautiniam Teisingumo Teismui.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras