Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Nenoriu į armiją“, arba Rusijos kariuomenės problemos (7)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 07 12

Praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos ir Gruzijos karo, atskleidusio silpnąsias rusų armijos puses, ir toliau garsiai svarstoma, kokios kariuomenės reikia Rusijai – profesionalios, t. y. sudarytos iš samdomų karių, ar paremtos visuotine prievole, t. y. sudarytos iš šauktinių. Akivaizdu, kad dabartinė šauktinių ir tik nedidelės dalies samdomų pagal kontraktą karių kariuomenė nėra tokia, kokią norėtų matyti Kremliuje įsikūrusi valdžia.

 
 
  „Nesavimonės“ būsena (6)

Borisas Tumanovas
2010 07 07

Štai jau dvidešimt metų Rusija blaškosi griežtos ir tikslios formulės „nacionalinė savimonė“ spąstuose. O tiksliau, tarp dviejų jos interpretacijų: oksimorono „Rusijos nacionalinė savimonė“ ir sprogios „rusiškos nacionalinės savimonės“.

 
 
  Rusijos opozicija ir jos kategorijos (14)

Viktoras Denisenko
2010 06 25

Pažiūrėjus į politinę Rusijos areną atrodytų, kad opozicinių jėgų joje netrūksta, tačiau nė vienos iš šių jėgų vaidmuo nėra ir, tiesą sakant, negali būti esminis. Tam yra keletas priežasčių. Visų pirma per pastarąjį dešimtmetį Rusijoje buvo įgyvendinamas autoritarinės valstybės modelis (tokie terminai kaip „suvereni demokratija“ ir „valdžios vertikalė“ – tik eufemizmai, prastai pridengiantys rusiškos politinės sistemos esmę).

 
 
  Kaliningrado autonominė energetinė apygarda? (1)

Andrejus Vypolzovas, Kaliningradas
2010 06 18

Pastarieji greiti energetikos įvykiai Kaliningrado srityje rodo Europai Rusijos siekį savame eksklave sukurti energetinę autonomiją.

Valdžios susirūpinimą šiuo klausimu patvirtina neseniai, gegužės 21-ąją, Kremliuje įvykęs Kaliningrado gubernatoriaus Georgijaus Booso susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

 
 
  Maskvos meras – korupcijos etalonas (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 05 12

73-ejų sulaukęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kaip rašo laikraštis „Vedomosti“, iš savo posto gali pasitraukti dar nesibaigus jo įgaliojimams. Prieš 18 metų atsisėdęs į daugiau kaip 10 mln. gyventojų turinčio megapolio valdovo sostą J. Lužkovas įkyrėjo visiems – nuo jį globojusio Vladimiro Putino ir „Vieningosios Rusijos“ iki mero išvaikytų homoseksualų.

 
 
  Opozicija tapo labiau europietiška ar pralaimėjo?

Andrejus Vypolzovas, Kaliningradas
2010 05 07

Jau mėnuo, kai Kaliningrade atslūgo mitingavimo aistros, įsiplieskusios praėjusią žiemą tarp nesisteminės opozicijos ir gubernatoriaus Georgijaus Booso. Ir jeigu dabar be emocijų paklaustume, kas turėjo naudos iš sausio riaušių, išvada būtų paradoksali. Iš protestavimo akcijų naudos turėjo vienas žmogus. Kaliningrado gubernatorius.

 
 
  „Pykčio diena“ Rusijoje – be ypatingo pykčio (7)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 03 24

Praėjusį savaitgalį per visą Rusiją – nuo Vladivostoko iki Kaliningrado – nuvilnijo protesto mitingų banga „Pykčio diena“. Tūkstančiai žmonių reiškė savo nepasitenkinimą šalies valdžia, vykdančia žmonių ekonominio ir socialinio skurdinimo politiką. Tarp reikalavimų vienur kitur pasirodydavo plakatų, raginančių premjerą Vladimirą Putiną atsistatydinti.

 
 
  Putinas turi išeiti! (6)

Ežednevnij žurnal
2010 03 22

Rusijos piliečiai! Paskelbti šį kreipimąsi mus paskatino suvokimas, kad valdžios viršūnėlės valia mūsų šalis atsidūrė istorinėje aklavietėje.

Siekdama savo saugumo garantijų Šeima suteikė praktiškai neribotą valdžią nei talentais, nei būtina gyvenimiška ir profesine patirtimi nepasižyminčiam abejotinos reputacijos žmogui, ir tai nulėmė staigią visų valstybės valdymo institutų degradaciją.

 
 
  Naujoji Rusijos karinė doktrina (25)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2010 03 15

2010 m. vasario pradžioje pasirodė naujoji Rusijos karinė doktrina. Šį kartą ji atrodo kaip niekad anksčiau logiška, dalykinė ir detali, ir kartu neperkrauta įvairios „tuščios“ informacijos. Taip pat, skaitant dokumentą, jaučiasi pozicijos tvirtumas ir savotiško perspėjimo tonas. Konkretesnio dėmesio yra verti keli teoriniai ir praktiniai doktrinos momentai.

 
 
  Stalinizmas Rusijos prezidento ir premjero lūpomis (9)

Stanislovas Stasiulis
2010 01 18

Kalbant apie šiuolaikinę Rusiją, stalinizmas tapo neatsiejama diskusijų dalimi. Šias diskusijas paaštrina nereti prezidento Dmitrijaus Medvedevo ar premjero Vladimiro Putino pasisakymai Josifo Stalino bei jo vykdytos politikos atžvilgiu.

 
 
  Rusijos Šiaurės Kaukazas – bomba po Rusijos stabilumo pamatais (8)

Valentinas Mitė
2010 01 11

Sausio 6 dieną Dagestano sostinėje Mahačkaloje savižudis teroristas prie milicijos skyriaus vartų susprogdino sprogmenų prikrautą automobilį. Pirminiais duomenimis, žuvo 7 milicininkai ir 16 buvo sužeista. Jeigu automobiliui būtų pavykę įvažiuoti į policijos skyriaus teritoriją, aukų skaičius būtų buvęs kelis kartus didesnis – sprogimo metu milicininkai kaip tik rikiavosi kieme ir ruošėsi vykti į budėjimą.

 
 
  Geriau nė vienos galvos nei dvi (17)

2010 01 09

Dvigalvis erelis yra ne tik nacionalinis herbas, tačiau ir Rusijoje tvyrančios nacionalinės šizofrenijos simbolis, „Foreign Policy“ žurnalo internetinėje svetainėje rašo Nina Chruščiova.

 
 
  Rusijos pensininkai svajoja apie SSRS, jaunimas – apie imperiją (35)

Povilas Žielys
2009 12 18

Lietuvos viešojoje erdvėje daug ginčų sukelia periodiškai skelbiami sociologinių apklausų rezultatai, kurie rodo, kad Rusijos gyventojai Lietuvą laiko viena labiausiai priešiškų užsienio valstybių. Dažnam lietuviui sunku suvokti, už kokius „nuopelnus“ Lietuva nedraugiškiausių Rusijai valstybių reitinge nuolat užima aukštą vietą.

 
 
  Ar įvyks „perestrojka-2“ Rusijoje? (25)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 11 25

Praėjusį savaitgalį Vladimiro Putino tėvonijoje Sankt Peterburge vykusiame valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime (mano kompiuterio automatinis korektorius vis taiso tą žodį į prasmingesnį „pieningoji“) prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasielgė kaip koks „perestrojkos“ tėvas Michailas Gorbačiovas.

 
 
  Kodėl B. Jelcinas pasirinko V. Putiną? (5)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 11 11

Artėjant Vladimiro Putino atėjimo į Rusijos vadovo postą dešimtmečiui, pasirodo vis daugiau svarstymų, kaip tai buvo padaryta ir kas paskatino Borisą Jelciną dvigalvio erelio – carinio Rusijos herbo – skeptrą patikėti niekam nežinomam KGB auklėtiniui ir užsienio žvalgybos karininkui. Neseniai apie tai diskusiją surengė ir „Laisvės“ radijas rusų kalba.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras