Metų pradžioje Rusijoje susirūpinta ekologinėmis problemomis. „Ekologinė problematika turi tapti prioritetu politikoje“, – sausio 30 d. įvykusiame Rusijos Federacijos Saugumo tarybos posėdyje „Dėl ekologinio saugumo priemonių Rusijos Federacijoje“ pareiškė Visuomenės rūmų Ekologinio saugumo ir aplinkosaugos komisijos pirmininkas Vladimiras Zacharovas.

Vos tik įkurtas judėjimas „Naši“ („Mūsiškiai“, suprask – savi, tie, kurie neišduos, tokie pat kaip ir tu) Rusijos internetiniame folklore gavo iškart du pavadinimus – „našiSStai“ ir „putinjugendas“, abu jie asocijuojasi su Trečiojo Reicho ideologija. Kaip bebūtų ironiška, šie vardai prigijo, nors oficialiai „Naši“ save vadina „antifašistiniu demokratiniu jaunimo judėjimu“.

Terminas „oligarchai“ Rusijoje išpopuliarėjo 1996 metais. Tų pačių metų lapkričio mėnesį „Financial Times“ pasirodė Boriso Berezovskio, dar vadinto „pilkuoju Kremliaus kardinolu“ bei „Kremliaus krikštatėviu“, interviu, kuriame jis teigė, kad Boriso Jelcino perrinkimas Rusijos prezidentu buvo suorganizuotas septynių bankininkų. Jo žodžiais tariant, šiems septyniems bankininkams priklausė pusė visos Rusijos ekonomikos.

Lietuvai, integruotai į tarptautines saugumo struktūras, tiesioginės karinės grėsmės nėra, tačiau dėl globalios rinkos ir informacinių technologijų plėtros tenka spręsti informacinio – kibernetinio ir psichologinio – saugumo problemas.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS).

Komunistų partija buvo vienintelė reali ir legali politinė jėga Sovietų Sąjungoje. Šios partijos hegemonija griuvo kartu su sovietine imperija. Praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje jos veikla Rusijoje buvo sustabdyta ir uždrausta, bet nepraėjus nė keleriems metams Komunistų partija buvo atkurta ir įsitraukė į aktyvų politinį šalies gyvenimą.

Tautinis atgimimas XX a. pabaigoje, sudrebinęs visą komunistinį bloką, paskatino net archajiškiausių tautelių ir etnosų bruzdėjimą. Kazokai ne išimtis. Prie šio reiškinio plitimo, vadinamojo „kazokų renesanso“, prisidėjo daug žymių Rusijos kultūros veikėjų, rašytojų, kurie savo darbais aukštino kazokiškas vertybes, ištikimybę stiprios valstybės idėjai, pabrėžė savitą jų gyvenimo būdą.

Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas.

Vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis.

Nedidelė ir teritorija bei gyventojų skaičiumi į Lietuvą panaši Tatarstano Respublika Rusijos Federacijos sudėtyje sugebėjo išsikovoti ypatingą statusą. Formaliai – tai eilinis federacijos subjektas, tačiau neformaliai Tatarstanas jau seniai kalba visų nacionalinių respublikų, visų regionų ir net visų Rusijos musulmonų vardu. Šiandien gal daug kas užmiršo, tačiau kaip tik Tatarstanas prieš 18 metų pagarsėjo kaip vienas įnirtingiausiai separatistines nuotaikas kurstantis kraštas.

Įvykę Dmitrijaus Medvedevo rinkimai tikrai nebuvo įdomūs, tačiau tolesnė Rusijos raida kelia daugybę klausimų. Rusijos istorijoje dar niekada nebuvo atvejo, kad sveikas ir galingas valdovas atiduotų sostą kitam, o pats taptų jo valdiniu. Iš Vladimiro Putino kalbų aišku, kad jis neketina atsisakyti savo galios, ir kitas Rusijos prezidentas bus valdomas bei kontroliuojamas valdinio – premjero V. Putino.

Vladimiras Putinas oficialiai palieka Rusijos prezidento postą, tuo lyg ir nepažeisdamas demokratinių procedūrų ir konstitucinių normų. Tačiau ar vadinamoji „Putino Rusija“ pasitrauks kartu su jos vadovu (kuris išties negalvoja pasitraukti iš politikos ir jau yra numatęs sau ministro pirmininko postą) ir kuria linkme judės „Medvedevo Rusija“? Tai klausimas, į kurį atsakymą kol kas galima tik spėlioti. Tenka konstatuoti, kad aštuoneri V. Putino valdymo metai tikrai buvo Rusijai lemtingi.

Ir atsitiko kartą taip, kad Vladimiras Putinas nusprendė: Dmitrijus Medvedevas taps naujuoju Rusijos prezidentu.

Sekmadienio balsavime nebuvo jokių staigmenų, rašo dienraštis „International Herald Tribune“. Aštuonerius metus būdamas Rusijos vadovo poste V. Putinas nuožmiai ir efektyviai sukūrė gyventojų pasirinkimą.

Pasaulyje jau nieko nestebina, kad ir XXI amžiuje daugelis religijų vaidina svarbų vaidmenį politiniuose procesuose, daro įtaką tarptautiniams santykiams ir net nulemia ištisas atskirų valstybių raidos kryptis. Ne išimtis ir Rusijos stačiatikių bažnyčia – galinga, autoritetinga ir vis stipresnę įtaką šios šalies vidaus bei užsienio politikai daranti religinė organizacija.

Šių metų vasario 8 dieną Vladimiras Putinas pasakė tikriausiai paskutinę savo kaip Rusijos prezidento programinę kalbą. Žinoma, po ketverių metų pertraukos (ar dar anksčiau) jis galės grįžti į savo postą, tačiau šiadien tai turbūt yra paskutinė jo kaip prezidento programinė kalba. Joje V. Putinas kalbėjo apie Rusiją, kuri buvo, kuri yra ir kuri turi būti. Todėl tikrai yra verta panagrinėti, ką pasakė ir ko nepasakė (ir kodėl) vis dar Rusijos šeimininkas, prezidentas V. Putinas.

Prieš keletą dienų Rusijos bombonešiai „Tupolev 95“ porą kartų vos pusės kilometro aukštyje  praskrido virš JAV lėktuvnešio „Nimitz“. Incidentas įvyko vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tai jau savaime rodo Rusijos pretenzijas elgtis, kaip elgėsi Sovietų Sąjunga, ir nenusileisti JAV, kaip buvo šaltojo karo metais.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).