Pirmadienis – sunki diena, o štai dar tokia ilgai laukta naujiena. Gruodžio 10 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagaliau paskelbė savo „įpėdinį“, kuriuo tapo „socialiai orientuotas“ pirmasis vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas. Formaliai tai buvo pateikta kaip V. Putino pritarimas keturių partijų, įskaitant „Vieningąją Rusiją“, pasiūlymui D. Medvedevą iškelti kandidatu į prezidentus.

Prieš kurį laiką šiame tinklalapyje jau buvo pasirodęs straipsnis tokiu pavadinimu. Autorius irgi buvo tas pats. Aname straipsnyje buvo aptariamas galimo Vladimiro Putino įpėdinio klausimas („Kas po Putino (arba operacija „Įpėdinis“)?“). Šiandien tai vienas dažniausių klausimų Rusijos ir Vakarų analitinėje spaudoje bei akademiniuose sluoksniuose. Ir dauguma ekspertų prieina išvadą, kad jau nėra svarbu, kas pakeis (jeigu pakeis) V. Putiną jo poste: vis tiek jo sukonstruota sistema išliks.

Tatarstanas – istorinis Šiaurės Pavolgio branduolys. Šioje teritorijoje jau XI a. egzistavo didelis valstybinisdarinys, kurio įpėdiniu tapo Kazanės chanatas. Kazanės chanatą 1552 m. užkariavo caras Ivanas Rūstusis ir į Rusijos valstybę buvo inkorporuota gausi musulmonų bendruomenė. Rusifikacijos ir prievartinės christianizacijos politika nebuvo sėkminga, tačiau paliko totorių sąmonėje istorinių nuoskaudų, nepriklausomos ir didžios valstybės prisiminimus. Tatarstano gyventojai pasižymi stipriu tautinės savimonės jausmu.

Dabartinė trisdešimtmečių karta, kuriai priskiriu ir save, kartais su lengva ironija prisimena sovietmetį, kuris mus pasiekia ir įvairių interneto tekstų, nuotraukų bei absurdų pavidalu. Mes dar prisimename spaliukų ir pionierių laikus, eiles parduotuvėse, sovietinius automobilius ir t. t. Atsimename, be abejo, ir to meto spaudą bei televiziją, kuri, turint gerą anteną, gaudančią ir metrines, ir decimetrines bangas, galėjo pasiūlyti net tris kanalus.

Naujasis asmens kultas Sovietų Sąjungoj, atsiprašau, naujai modeliuojamoje senojoje Rusijoj randa vis įmantresnių formų.

Putinas – tai partija! Nuo to prasidėjo visa Paukštlekio revoliucijos epocha, tik buvo sakoma Leninas, paskui Stalinas. (Paukštlekis yra labai senas, labai gražus lietuviškas spalių mėnesio vardas.

2007 m. rinkimai Rusijoje gali tapti tiksliu 1933-ųjų žiemos įvykių Vokietijoje, kai vasario 27 d. naktį padegtas Reichstagas tapo demokratijos laidotuvėmis, pakartojimu, tvirtina Estijos dienraštis „Eesti Päevaleht“.

Šiandien internetas vaidina vis didesnį vaidmenį visuomenės informavimo srityje. Į jį jau nebežiūrima vien kaip į „žaislą suaugusiems“. Vos per dešimt metų internetinė žiniasklaida įgijo autoritetą, kuris leidžia jai kaip lygiai konkuruoti su spauda ir televizija, o kartais šią konkurencinę kovą netgi laimėti. Tai privertė kai kurių šalių oficialiąją valdžią rimčiau pažvelgti į internetą kaip į naujų galimybių, o kartais – ir grėsmių erdvę.

Artėjant Rusijos Dūmos rinkimams, kurie, kaip pripažino pats V. Putinas, turės lemiamą reikšmę ir prezidento rinkimams kitų metų kovo pradžioje, Maskvos tonas Vakarų atžvilgiu griežtėja. Rusijos vadovas negaili vaizdingų posakių, atvirų grasinimų arba tiesiog šaiposi iš tariamų vidaus ir išorės priešų, kurie tik ir nori pakenkti V. Putino demokratijai. Likus kelioms dienoms iki parlamento rinkimų, jo tonas nė kiek nesušvelnėjo. Atvirkščiai: jis rado naujų aukų…

Aštuonerius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kūrė ir visokeriopai stiprino autoritarinės valdžios sistemą. Jam dar nebaigus antrosios kadencijos prezidento poste, aiškiai matyti, kad dėl "supervalstybės" statuso siekio Rusija visiškai atsisakė demokratinių mechanizmų.

Regionas apibrėžiamas kaip administracinėmis sienomis atribota erdvė su savitomis kultūrinėmis, lingvistinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis ypatybėmis. Netolygi socialinė ir ekonominė raida, skirtinga demografinė padėtis, kokybinės gyventojų sudėties skirtumai, politinės galios svertų suteikimas vietinėms valdymo struktūroms sąlygoja regionalizacijos procesus, kurie tampa lokalinės savimonės formavimosi priežastimi.

„Opozicija yra šakalai. Tai yra tie žmonės, kurie praėjusiame dešimtmetyje užėmė aukštas pareigas ir pridarė žalos valstybei bei žmonėms“, – tokiais žodžiais šiomis dienomis, likus pusantros savaitės iki Dūmos rinkimų, į savo rėmėjus ir Rusijos liaudį kreipėsi jų garbinamas prezidentas, kartu ir partijos „Vieningoji Rusija“ sąrašo Nr.1 Vladimiras Putinas.

Rusija stabdo savo dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje. Praėjusią savaitę šiam sprendimui vienbalsiai pritarė Rusijos Federacijos Taryba. Prieš porą savaičių šiam žingsniui taip pat kone vienbalsiai pritarė Rusijos Dūma. Prezidentas Vladimiras Putinas dar liepos mėnesį pasirašė dekretą dėl Rusijos dalyvavimo sustabdymo.

Sakoma, kad profesionalios politikos epochoje svarbiausia priemonė legaliai gauti valdžios mandatą yra ne ideologija ir jos principais paremtos vertybės, o politinės technologijos, grindžiamos įvairiausiomis psichologinėmis metodikomis ir manipuliacijos visuomene strategijomis. Politikos technologizacija leidžia menkos politinės kultūros visuomenėje iš nežinomo asmens lengvai suprojektuoti naują lyderį, naują „tautos gelbėtoją“ per labai trumpą laiką.

Milijonai Rusijos televizijos „Rossia“ žiūrovų praėjusią savaitę geriausiu eterio laiku įsijungė šį kanalą vien tam, kad pažiūrėtų naujausią L. Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizaciją.

Atrodo, kad bendras rusų ir italų filmas, filmuotas šešiose valstybėse, yra didėjančio rusų susidomėjimo savo turtingu kultūriniu palikimu ir siekio jį pristatyti kuo platesnei auditorijai, pasekmė.

Lapkričio 7-ąją sukako 90 metų nuo bolševikų įvykdyto valstybinio perversmo Rusijoje, kuris nusinešė milijonus gyvybių ne tik šioje, bet ir visose tiesiogiai bolševizmo paliestose šalyse. Koks tikslus aukų skaičius, istorikai tebesiginčija, tačiau kalbama ne apie tūkstančius, o apie milijonus. Vardan šviesios ateities.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).