Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūma darniai ir sutartinai balsavo už prezidento V.Putino pateiktą įstatymo projektą dėl Įprastinės ginkluotės Europoje (ĮGES) sutarties moratoriumo Rusijos teritorijoje. Kitokių balsavimo rezultatų ir nereikėjo laukti, juk projektą pateikė pats prezidentas! Stebina kitkas. Kremliaus sprendimas "sustabdyti" dalyvavimą sutartyje, pirmiausia yra teisinis absurdas - sutartyje nenumatytas joks "sustabdymas" ar "moratoriumas".

Likus maždaug mėnesiui iki Rusijos Parlamento rinkimų, situaciją šioje šalyje galima apibūdinti taip: chaosas. Artėdama prie Liaudies vienybės dienos, kuri minima lapkričio 4 d. ir šiemet beveik sutampa su devyniasdešimtosiomis bolševikų revoliucijos metinėmis, Rusija tampa vis labiau susiskaldžiusi ir moraliai pakrikusi.

Rusijoje vis labiau artėjant Valstybės Dūmos ir, svarbiausia, prezidento rinkimams, opozicijos klausimas tampa labai aktualus. Daugelį domina, kokį vaidmenį Rusijos visuomenėje atlieka opozicinės jėgos, kokios jų veiklos galimybės ir įtakos visuomenei mastas. Šalyje vyrauja autoritarizmo tendencijos, politinė kultūra menka ir nėra legalios priešpriešos su valdžia tradicijų. Politinė valdžia nepripratusi, kad jos sprendimai gali sulaukti protestų.

Prieš kurį laiką įvyko Vladimiro Putino vizitas į Iraną, kur buvo surengtas Kaspijos jūros valstybių susitikimas. Pažymėtina, kad tai buvo pirmas po Stalino Rusijos (SSRS) lyderio vizitas į šią šalį. Suvažiavime buvo svarstoma Kaspijos jūros padalijimo problematika. Šiaurinė Kaspijos jūros dalis faktiškai yra jau padalyta tarp Rusijos, Azerbaidžano ir Kazachstano, o Turkmėnijos ir Irano valdos Kaspijos jūroje vis dar nėra apibrėžtos.

Rusija niekaip negali apsispręsti, ką gi jai daryti su rusais, atsidūrusiais už jos ribų. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jie buvo faktiškai palikti likimo valiai, nes Maskva po Sovietų Sąjungos žlugimo beveik visą dėmesį buvo sukoncentravusi ties vidaus problemų sprendimu. Dabar, kai aukštos naftos kainos leidžia kalbėti apie tam tikrą Rusijos ekonominį stabilumą, jos akiratyje atsidūrė ir gausi rusų (ir dar gausesnė rusakalbių) bendruomenė užsienyje.

Pastaruoju metu Rusijoje itin daug dėmesio skiriama karinei galiai stiprinti. Prezidentas Vladimiras Putinas, negalėdamas pasigirti ekonomikos laimėjimais ir mažai pagerinęs paprastų žmonių gyvenimą, nuolat kalba apie stiprią ir gerai ginkluotą Rusiją. Tai šalies gyventojams patinka, nes daugelis jų iki šiol neatsisakė imperinių ambicijų.

Mūsų planetoje sausuma užima trisdešimt, o jūra – septyniasdešimt procentų teritorijos. Pasaulio vandenynas turi didžiulę geoekonominę bei geostrateginę  reikšmę ir kol kas didžioji jo dalis yra visų ir niekieno (valstybėms oficialiai pagal tarptautinę teisę priklauso tik pakrantės zona, nesigilinant į jų teisių joje detalizavimą).

Strategija, kurią naudoja Rusijos valdžia, atremdama kritiką – tai neabejotinas sovietinės propagandos atspindys. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Kremlius nuosekliai „dirba“ su užsienio žurnalistais. 2006 metais Rusijos valdžia pasikvietė visą būrį amerikiečių ir britų žurnalistų, viešųjų ryšių kompanijų, net ir labai garsių, atstovus. Jie padėjo pagrindus anglų kalbą transliuojančiam televizijos kanalui Russia Today.

Jokia paslaptis, kad oficialiai pripažindama kaimyninių šalių teritorinį vientisumą Rusija tuo pat metu beveik atvirai palaiko tenykščius separatistinius režimus. Ypač didelį palankumą Maskva demonstruoja mėginančioms atskilti nuo Gruzijos Abchazijai bei Pietų Osetijai ir Padnestrei, nepaklūstančiai Moldovos valdžiai. Tačiau kažin ar vykdydama tokią politiką Rusija nekelia pavojaus savo pačios vientisumui?

Rinkimų procesas Rusijoje susijęs su neišvengiamomis politinėmis permainomis, tačiau Kremlius visomis jėgomis stengiasi, kad tos permainos būtų kuo labiau kontroliuojamos. Valdžia jau žengė kai kuriuos žingsnius, kurie turėtų užtikrinti absoliučią „valdžios partijos“ ir Kremliaus kandidato pergalę: pakeistas Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas, panaikintas minimalus dalyvavusių rinkėjų reikalavimas. Aktyviam politinės kovos etapui rengiasi ir opozicinės Kremliui jėgos.

Šiandien pasaulyje yra aktyviai svarstomas naujojo šaltojo karo tarp JAV ir Rusijos klausimas. Pastaruoju metu abiejų pusių tonas viena kitos atžvilgiu pastebimai sugriežtėjo, o nesantaikos momentų jų tarpusavio santykiuose atsiranda vis daugiau. Ryškiausi pavyzdžiai yra Kosovo problema, kur Rusija stabdo Amerikos ir Europos remiamą problemos sureguliavimo planą, ir JAV PRGS elementų dislokavimo Europoje klausimas, kuriuo šalių pozicijos yra kardinaliai priešingos.

Sekmadienį Maskvos „Izmailovo“ viešbučių komplekse, apsuptame mitinguojančių proprezidentinio jaunimo judėjimo aktyvistų, koalicija „Kitokia Rusija“ paskelbė savo kandidatą 2008 m. prezidento rinkimuose. Juo tapo šachmatų didmeistris Garis Kasparovas. Tačiau nepaisant nuopelnų sporte, daugelis analitikų G. Kasparovo politinius sugebėjimus vertina neigiamai, vadina jį politiniu diletantu, nesuvokiančiu „didžiosios politikos“ taisyklių.

Dar visai neseniai daugelis gerokai nustebo, kai, galima sakyti, „lygioje vietoje“ ėmė ir atsistatydino Rusijos vyriausybė, kurios tuometinis vadovas Michailas Fradkovas pateikė labai jau menkaverčius tokio poelgio argumentus.

Beveik lygiai prieš metus, spalio 7 dieną, Maskvoje buvo nužudyta drąsi Rusijos žurnalistė ir žmogaus teisių gynėja Anna Politkovskaja. Nužudymas, be abejonės, politiškai motyvuotas, iki šiol nėra išaiškintas.

Ksenofobija, rasizmas, antisemitizmas ir islamofobija tampa kone kasdieniu reiškiniu Rusijoje, nors ši šalis, net ir atsikračiusi internacionalizmo ideologijos, vis dar viešai pabrėžia esanti išdidi daugiatautė ir įvairių religijų valstybė. Šiuos visuomenės skaudulius nagrinėjantys mokslininkai pateikia daugybę priežasčių, skatinančių minėtas ydas, tačiau kartu teigia, kad pastaruoju metu beveik nusitrynė riba, skirianti, tarkim, ksenofobiją nuo rusiško patriotizmo.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).