2007 m. rugsėjo 24 dienos vakare buvo patvirtinta nauja Rusijos vyriausybė. Keliems ministrams teko atsisveikinti su savo postais, tai buvo nuspėjama, tačiau vis tiek sulaukė plačios ekspertų ir žurnalistų reakcijos tiek Rusijoje, tiek Vakaruose. Pažymėtina, kad ir Rusijos, ir Vakarų žurnalistai šiek tiek nusivylė, kad pokyčiai tokie riboti. Kalbant tiksliau, vakariečiai su baime, o Rusijos žiniasklaida su smalsumu laukė radikalesnių permainų. O viskas įvyko daug paprasčiau. Vis dėlto kelis momentus šioje istorijoje verta aptarti detaliau.

Žymi sovietmečio disidentė, demokratė Valerija Novodvorskaja šiame tekste kalba apie situaciją Rusijoje prieš Dūmos rinkimus. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje situacija kiek kitokia. Tačiau ar ilgam? Ar esame tvirtai pasiryžę ginti tai, ką iškovojome?

Naujieji 2008 metai žada Rusijai politinius išbandymus ir permainas, kurios domina ne tik šios šalies visuomenę. Pagrindinis permainų vardiklis – dabartinio Rusijos prezidento, kuriam konstitucija draudžia užimti postą trečią kartą iš eilės, pasitraukimas ir valdžios perdavimo procesas. Šis procesas svarbus, ypač žinant Rusijos istoriją, kur carai, imperatoriai, generaliniai sekretoriai valdydavo tol, kol savo nuosprendį paskelbdavo gamta.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio žiniasklaida, žinoma, ir rusų, vis dažniau ir išsamiau dėsto – vieni su nerimu, kiti entuziastingai – būsimojo šaltojo karo scenarijus, ginčijasi dėl galimo priešiškų blokų geopolitinio išsidėstymo, grįsdami šias slogias perspektyvas pirmiausia didėjančiu „atsistojusios nuo kelių“ Rusijos agresyvumu.

Neseniai (paskutinio ŠBO suvažiavimo metu!) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija atnaujina strateginės aviacijos skrydžius, kurie buvo nutraukti 1992 metais (kaip tam tikrą analogiją šiuo atveju galima paminėti Rusijos, kaip ir JAV, strateginių atominių povandeninių laivų patruliavimą pasaulio vandenyne).

Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis išmetė dar vieną skandalingą rinkimų kortą: jis priglaudžia naują odiozinę figūrą – buvusį saugumietį, kaltinamą Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu, o pastaruoju metu verslininką Andrejų Lugovojų. Pirmadienį partijos suvažiavimas šį veikėją patvirtino antruoju rinkimų sąraše.

Tvirta carų valdžia, stipri kariuomenė ir saugumas, labai artimi valstybės ir Pravoslavų bažnyčios ryšiai visada buvo kertiniai Rusijos imperinės stiprybės ir valstybinės ideologijos akmenys.

Nors geografiškai Rusija yra Europos valstybė, bet Pravoslavų bažnyčios suaugimas su valstybe ją daro panašesnę į rytietiškas, o ne vakarietiškas valstybes.

Žurnalistė Ana Politkovskaja (nuotraukoje), mano draugė ir kolegė iš laikraščio „Novaja gazeta“ buvo spalio mėnesį nušauta namo, kuriame gyveno, lifte. Mūsų laikraštis iškart pradėjo nepriklausomą tyrimą, nes buvo maža vilčių, jog valdžios pareigūnai padarys viską, kad surastų tikruosius kaltininkus.

Šią savaitę be jokios išankstinės kritikos, skandalų ar krizių atsistatydino visas Rusijos Federacijos ministrų kabinetas. Jo vadovas Michailas Fradkovas viešai pareiškė, kad artėjant svarbiems politiniams įvykiams, t. y. Dūmos ir prezidento rinkimams, tiesiog nenori kurstyti įtampos.

Štai ir prasidėjo rinkiminė kampanija: mažiau nei 3 mėnesiai beliko iki tos dienos, kai sužinosime, kokios partijos pateko į Valstybės Dūmą, o kokios – ne, Rusijos dienraštyje „Moscow Times“ rašo politikos apžvalgininkas Jevgenijus Kiseliovas.

Savotiško grįžimo į sovietmetį požymius Rusijoje papildė dar vienas: stiprėjanti ideologinės emigracijos banga tampa reiškiniu, kurį ignoruoti būtų sunku (nors oficialioji Rusijos valdžia nekreipia į jį didesnio dėmesio). Anksčiau tai dar nebuvo labai intensyvus procesas, o 2007 metų įvykiai leidžia kalbėti apie stiprėjančią tendenciją, kurios esmę galima nusakyti viena fraze: „Spėti pabėgti iš Rusijos.“

Rugpjūčio antroje pusėje Kremliaus administracija, pamačiusi itin vangią Vašingtono reakciją į visus siūlymus dėl priešraketinio skydo Vidurio Europoje alternatyvų, į šį žaidimą metė dar vieną kortą. Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas užsiminė, kad jo šalis maždaug 2010 m. gali dislokuoti kaimyninėje valstybėje branduolinio užtaiso raketas, kas, anot Vladimiro Putino, būtų laikoma atsaku į Jungtinių Amerikos Valstijų planus montuoti priešraketinį skydą Čekijoje bei Lenkijoje.

Šią savaitę už žmogaus teises Rusijoje kovojanti organizacija „Sova“ išplatino šokiruojančius tyrimo rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad per 2007 metus dėl rasistinių motyvų Rusijoje jau buvo nužudyti 38 žmonės. Tuo tarpu dėl tokių pat motyvų per išpuolius sužeistų žmonių skaičius viršija 300. Šie skaičiai – kraupokos situacijos iliustracija, verčianti susimąstyti, kiek radikalias dešiniąsias pažiūras deklaruojančių organizacijų nevaržomai veikia Rusijoje.

Praėjusią savaitę suėjo 16 metų nuo nepavykusio pučo Sovietų Sąjungoje, kuris turėjo grąžinti byrančią valstybę į įprastas vėžes. Pučas buvo taip nevykusiai organizuotas, kad iki šiol yra daugybė teorijų, aiškinančių jo tikslus bei kas stovėjo už sąmokslo, siekusio atkurti ,,tvarką“. Kai kas mano, kad pučo organizatorius buvo tuometis šalies vadovas Michailas Gorbačiovas, o jo tariamas areštas Kryme ir pergalingas grįžimas į Maskvą buvo surežisuotas spektaklis. Nesinori svarstyti sąmokslo teorijų, nes sąmokslas, jei toks ir buvo, nepavyko.

Įsmeigdama Rusijos vėliavą jūros dugne po Šiaurės ašigaliu ir pareikšdama pretenzijas į kontinentinio šelfo dalį, savo dydžiu prilygstančią Vakarų Europai, Maskva visiškai iš niekur sukūrė naują tarptautinės įtampos šaltinį.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).