Kaliningrado srities padėtis tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltijos jūros regione gana sudėtinga, ypač po 2004 m. ES plėtros, kai ji tapo Rusijos eksklavu, iš visų pusių apsuptu ES valstybių. Šios srities santykiai su kaimyninėmis valstybėmis taip pat gana komplikuoti, nes jų derinimas pirmiausia priklauso nuo Maskvos diktuojamų sąlygų.

2007 m. vasario 10 d. Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje pasakė kalbą „Rusijos vaidmuo pasaulio politikoje“, kurioje jis ne tiek kalbėjo apie Rusiją, kiek su neįtikėtinai šaltu pasityčiojimu tiesiog nuplakė visą Vakarų pasaulį, ir ypač JAV. Pirmas klausimas, kuris kilo po šios kalbos praktiškai visiems be išimties, – kas tai buvo?

Ne taip seniai Maskvoje vyko kasmetis parodomasis spaudos „laisvės“ spektaklis - Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė tradicinį susitikimą su šalies ir užsienio žiniasklaida.

Atskirai kalbėti apie tokio renginio pompastiką, ko gero, nereikia. Kaip ir tikėti Rusijos televizijos kanalų pranešimais apie klausimų atrankos nebuvimą ir žiniasklaidos laisvę.

Sausio 18 d. prezidentas Putinas nusprendė grąžinti RF ambasadorių Gruzijoje Viačeslavą Kovalenko į Tbilisį. Ambasadoriui teko skristi į Jerevaną, o iš ten automobiliu su palyda vykti į Tbilisį, nes tiesioginis aviacinis ar geležinkelių susisiekimas tarp Maskvos ir Tbilisio kol kas neatstatytas. Kaip neatšauktos ir kitos sankcijos, kurias Rusija įvedė Gruzijai: įvažiavimo vizų Gruzijos piliečiams embargo, pašto perlaidų į Gruziją ir iš Gruzijos draudimas, jau nekalbant apie „Boržomio“, gruziniškų vynų ir mandarinų importo uždraudimą.

Pirmosios šių metų žinios iš Baltarusijos priminė karo meto pranešimus. Praėjus tik pusvalandžiui nuo 2007-jų pradžios, Minske buvo sustabdytas šventinis koncertas per televiziją ir premjeras S. Sidorskis kreipėsi į šalies žmones, pranešdamas, kad ką tik „mes pasirašėme naują sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo mums nepalankiomis sąlygomis“.

Perfrazavus ir papildžius žinomą frazę, galima pasakyti, kad geopolitika – koncentruotas geoekonomikos įsikūnijimas, jeigu frazės reikšmė, žinant iš mūsų praktikos, nebūtų interpretuojama visiškai priešingai: kokia politika, tokia ir ekonomika. Priešdėlis geo- nieko nekeičia.

Šiandien yra kalbama apie kelias skirtingas Rusijos ir ES politikas, bet skirtingos politikos neturi prasmės be vienos pagrindinės strategijos, kuri arba neegzistuoja, arba yra nematoma. Taigi, apie viską iš eilės.

Kas bendro tarp Japonijos ir Estijos, išskyrus, suprantama, demokratiją ir rinkos ekonomiką? Jei patikėsime Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, šios geografiškai tolimos šalys ketina padaryti baisų V. Putino Rusijos požiūriu nusikaltimą – „peržiūrėti II Pasaulinio karo pasekmes“. Mūsų brolius estus S. Lavrovas apkaltino rengiant šį nusikaltimą todėl, kad Taline planuota perkelti į kitą vietą paminklą sovietų „kariui išvaduotojui“, o visoje šalyje uždrausta sovietų ir nacių simbolika.

Antradienį, gruodžio 19 dieną, Leonidui Brežnevui būtų sukakę visas 100. Tuos slogios „stagnacijos“ laikus, tvyrojusią tariamo „stabilumo“ atmosferą prisimena ir vertina žurnalistas, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas. 

Sunku įsivaizduoti tokį amžių žmogaus, kuris, jau būdamas virš 70, judėjo palaikomas kitų politbiuro narių už rankų, sunkiai beapvertė liežuvį, tuo tarpu kalbas padėjėjai jam rašė ilgas tarsi paklodes.

Pradėkime nuo nedidelio ekskurso į visai neseną Rusijos istoriją. Lygiai prieš penkerius metus, 2001 metų gruodžio 15 dieną, vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka išleido įsakymą „Dėl alaus pramonės produkcijos valstybinės sanitarinės epideminės priežiūros stiprinimo“. Šiame dokumente G. Oniščenka rekomendavo daugiau nei 1,2 proc. stiprumo alų priskirti prie alkoholinių gėrimų, apriboti jo reklamą, uždrausti parduoti jį asmenims, jaunesniems nei 18 metų ir apskritai neprekiauti juo arti švietimo bei kultūros ir sporto įstaigų.

Pradėkime nuo keleto įdomių citatų: „Jau šimtą metų vyriausia antirusiškų akcijų dispečerė yra Didžioji Britanija. Didžioji Britanija yra ir mūsų pagrindinis istorinis priešas. Ji įtraukė Rusiją į Pirmąjį ir į Antrąjį pasaulinį karą. [...] 1941 m. Hitleris jau bombardavo Londoną, o Čerčilis vis dar laukė galimybės pastūmėti jį žygiui į Rytus. Kol egzistuos didžioji Britanija ir jos vyriausybė, ji regs prieš mus intrigas ir provokacijas“.

Tuo metu, kai Lietuvos vežėjai skaičiavo nuostolius dėl transporto eilių Latvijos pasienyje, o gretimos šalies sostinėje vyko NATO Viršūnių susitikimas, daugelis spėliojo, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ras laiko tesėti pažadą apsilankyti Rygoje bei aptarti bendrąsias Rusijos ir NATO bendradarbiavimo tendencijas.

Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per televiziją atsakinėjo į specialiai atrinktų „liaudies atstovų“ klausimus. Vienas iš tokių atstovų pasidomėjo, kokiomis istorinėmis asmenybėmis labiausiai žavisi Kremliaus šeimininkas. Pasirodo, tai „Piotras Stolypinas, Petras I, Jekaterina II ir daugelis kitų...“ Toks V. Putino dievukų rinkinys, ko gero, reikalauja atskiros analizės, tačiau mums dabar svarbiau tai, kad beveik prieš šimtmetį būtent P. Stolypinas pareiškė, jog islamas kelia „itin didelę“ grėsmę Rusijos valstybės saugumui, o „musulmonų klausimo Rusijoje negalima laikyti negrėsmingu“.

2006 m. spalio mėn. pradžioje Rusijoje buvo atidaryta nauja GRU (Главное Разведывательное Управление/Vyriausioji Žvalgybos Valdyba) – karinė žvalgyba – būstinė. Šis įvykis tapo svarbiausia žinia apžvalginėse pagrindinių Rusijos televizijos kanalų (ORT, RTR) savaitės laidose. Galima manyti, kad taip įvyko paprasčiausiai dėl to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su svaria palyda asmeniškai atvažiavo į naujo GRU pastato (kurį jis prieš trejus metus ir įsakė pastatyti, kas pareikalavo iš biudžeto 9.5 mlrd. rublių) peržiūras. Bet valstybiniai kanalai šiandien Rusijoje šiaip sau nieko neakcentuoja.

Kalbant apie antivakarietiškas nuotaikas Rusijoje (o šiandien šią tema svarsto visi, kas netingi, nes tokios nuotaikos šalyje akivaizdžiai auga), paprastai gilinamasi į istoriją ir prisimenama garsioji tezė „Maskva – Trečioji Roma“ (ši didybės manija rusus buvo apėmusi jau XVI a.) ir XVII-XVIII a. Rusijos-Švedijos bei Rusijos Lenkijos geopolitiniai ginčai, neseniai tapę vėl aktualiais, įvedus naują nacionalinę šventę – vadinamąją „Rusijos vienybės dieną“. Ši data simbolizuoja „pergalę“ prieš lenkus (ir lietuvius), tačiau mini ją tik atviri fašistai. Dažnai prisimenama ir dar senesnė istorija – krikščionių bažnyčios skilimas į Rytų ir Vakarų krikščionybę.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).