Šitų dviejų valstybių santykių pobūdis ir perspektyvos yra labai svarbūs momentai bendram tolimesniam postsovietinės erdvės vystymuisi. Šie santykiai turi daug sudedamųjų aspektų – politinį, ekonominį, socialinį, bet svarbiausias dalykas yra suprasti šių santykių ideologiją ir įvertinti juos regioniniame (net globaliniame) kontekste.

Pastaruoju metu Rusijoje vis aktyviau ima reikštis įvairūs politiniai jaunimo judėjimai. Paprasčiausias šio aktyvumo paaiškinimas – oranžinės revoliucijos postsovietinėje erdvėje, kuriose vieną iš pagrindinių vaidmenų suvaidino jaunimas. Kitaip tariant, pro-valstybinių politinių jaunimo judėjimų kūrimas yra Kremliaus prevencinis atsakas į galimas oranžines nuotaikas Rusijoje, o valdžią kritikuojantys politiniai jaunimo judėjimai tarsi yra rusiški ukrainiečių „PORA“ ir gruzinų „KMARA“ klonai.

A. Dugino įsitikinimu, ilgalaikė Rusijos ir JAV sąjunga yra neįmanoma, kadangi neoeurazizmas yra iš esmės nesuderinamas su atlantizmu. Tik orientuojantis į prieš Vakarus nukreiptą politiką, galima išsaugoti rusų civilizaciją ir jos galybę. Šiame kontekste Rusijos susitaikymo su JAV dominavimu perspektyvos yra labai abejotinos. Nepaisant po rugsėjo 11-osios įvykusio deklaratyvaus posūkio į atlantizmą, galima stebėti palaipsnį Rusijos grįžimą prie neoeurazijinės retorikos ir J. Primakovo naudotų užsienio politikos metodų.

Rusija – sunkiai kategorizuojamas politologinis galvosūkis. Įvairiose šios šalies gyvenimo srityse neretai pastebimas blaškymasis tarp Rytų ir Vakarų atsispindi ir jos užsienio politikoje. Šiame straipsnyje analizuojama Rusijos globalaus geopolitinio kodo transformacija nuo 1996 metų bei, pasitelkiant neoeurazizmo ir atlantizmo teorijų priešpriešą, siekiama identifikuoti Rusijos vietą globalioje geopolitinėje erdvėje.

Demokratija yra bendriausia sąvoka, apimanti visus kitus šalies tobulėjimo ir laisvėjimo požymius. Tai tokia visuomenės valdymo sistema, kurioje jos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja sprendimų, kurie veikia juos visus, priėmime. Piliečių socialinis įsitraukimas, atsispindintis dalyvavimu savanoriškose asociacijose ir NVO, paprastai nėra traktuojamas kaip politinis dalyvavimas. Tačiau kuomet į šias organizacijas žvelgiama kaip į bendradarbius, kurie paprastai iškelia vietos bendruomenės interesus, jos yra svarbios viešosios sferos, pilietinės visuomenės susiformavimui ir brendimui.

Kažkada Gruzija buvo mėgstamiausias Kremliaus vasalas. Dabar Kremlius nekenčia Gruzijos. Rusai įsitikinę, kad Michailas Saakašvilis yra amerikiečių marionetė, kuri bet kuria kaina tempia gruzinus į NATO. Jis taip pat kaltinamas kaip pagrindinis posovietinių revoliucijų viruso platintojas.

„Ana Politkovskaja. 1958-2006“. Taip ar panašiai užrašyta ant antradienį Trojekurovo kapinėse palaidotos žymios žurnalistės kapo paminklo. A. Politkovskaja nužudyta spalio 7 dieną, savo namų laiptinėje, šovus į krūtinę ir paleidus kontrolinį šūvį į galvą. Tipiškas samdomo žudiko braižas. Ji tapo trylikta žurnaliste, nužudyta per šešerius metus, kai prie Rusijos vairo stojo V. Putinas... Beje, kaip pastebi „The Times“, žurnalistė nužudyta per V. Putino 54-ąjį gimtadienį...

Šiandien svarbiausia Rusijos opozicijos idėja – ne galvoti apie tai, kaip laimėti rinkimus, bet kovoti dėl to, kad apskritai įvyktų rinkimai, o ne jų imitacija. Nes tie įvairūs scenarijai, kurie svarstomi Kremliuje, rinkimus traktuoja tik kaip širmą operacijai „įpėdinis“.

2006 m. rugsėjį, iki tol mažai kam žinomame Rusijos mieste – Kandapogoje (Karelija) – įvyko masiniai konfliktai nacionaliniu pagrindu tarp rusų ir išeivių iš Kaukazo, kas paskatino ekspertus dar kartą grįžti prie nacionalizmo Rusijoje problematikos (nors, galbūt, iš tikrųjų šiuose įvykiuose nebuvo tiek jau daug nacionalizmo, kiek elementaraus žmonių nepasitenkinimo korumpuota valdžia ir nevaldomu kriminalitetu, kurio pagrindą sudarė kaukaziečiai).

Senas, nuo pat Ukrainos nepriklausomybės atgavimo užsitęsęs Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl Juodosios jūros laivyno ir joje esančios įrangos pasiekė naują fazę. Tiesa, jis dar neįgavo atviro konflikto spalvų, tačiau atspindi Rusijos geopolitinius interesus šiame nuo seno įtemptame regione.

Viktoras Janukovičius Eurazijos ekonominės bendrijos aukščiausio lygio susitikime Sočyje nepabijojo atrodyti komišku, atsakydamas į klausimą, kodėl jis jau keletą savaičių ministras pirmininkas, o rusų kalba Ukrainoje vis dar nepaskelbta valstybine. Reikalas tas, pasakė jis, kad mes kol kas neturim konstitucinės daugumos parlamente. O grįžęs į Kijevą jis jau nieko neslėpė: rusų kalba Ukrainos rytuose neturi problemų – problemų turi kaip tik ukrainiečių kalba. Beje, teisybę pasakius, skirtingai nuo oranžinės revoliucijos laikų Maskva šį kartą „sirgo“ už Janukovičių, kuris buvo laikomas jos protežė, anaiptol ne taip aistringai...

2006 m. rugpjūčio 29 d. trejos Rusijos partijos – „Rusijos Gyvenimo partija“ (lyderis Sergėjus Mironovas, Rusijos Federacinės Tarybos pirmininkas), „Rodina“ (lyderis Aleksandras Babakovas, pakeitęs Dmitrijų Rogoziną, tarp kitko žydas) ir  „Rusijos pensininkų partija“ (lyderis Igoris Zotovas, pakeitęs Valerijų Gartungą, kuris aktyviai kritikavo „Vieningą Rusiją“) – paskelbė apie savo susivienijimą, kurį S. Mironovas pavadino „istoriniu įvykiu“.

Dar visai neseniai tarptautinė bendruomenė optimistiškai žvelgė į JAV-Rusijos santykius. Vos atėjęs į valdžią, Putinas mėgino neva švelninti Jelcino kadencijos pabaigoje susidariusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų, ypač reikšdamas solidarumą kovoje prieš terorizmą. Tad po rugsėjo 11-osios įvykių užsimezgęs Kremliaus-Vašingtono dialogas netruko atnešti dividendų pačiam Putinui: nuolaidi JAV reakcija, Rusijai nepritarus karo veiksmams Irake; sustiprėjusios Rusijos pozicijos „Didžiajame aštuonete“ ir netgi diplomatinės retorikos pokyčiai, Bušui pavadinus Putiną savo „sielos draugu“.

Vis verda diskusijos (jos tikriausiai nesibaigs niekada) dėl klausimo, kas yra Rusija – Rytai, Vakarai ar kažkas trečio, savito ir ypatingo? Sistemiškai atsakyti į šį sudėtingą klausimą padeda geopolitika. Kalbant konkrečiai, Rusijoje sparčiai populiarėja neoeurazistinė geopolitinė mokykla, kurios pradininkas yra žinomas politologas ir filosofas Aleksandras Duginas. Jo bei kitų neoeurazistų darbuose Rusijos identiteto problema užima vieną iš svarbiausių vietų.

Po neypatingai viešintų, tačiau aiškių ir ganėtinai kategoriškų Rusijos signalų, aukščiausieji Lietuvos Respublikos pareigūnai bene radikaliai pakeitė retoriką, su kuria dar prieš gerą savaitę kalbėjo apie geležinkelio, jungiančio Keną bei Kybartus, remontą. Paskutinysis „bastionas“, kuris iki šiol dar neužtikrino, kad jokio remonto nebus, liko tik Prezidentūra, kuri, ko gero, pasikliauja vien „Lietuvos geležinkelių“ kompetencija.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).