Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Antivakarietiškos nuotaikos Rusijoje: ištakos, būklė, perspektyvos

Aras Lukšas
2006 11 27

Kalbant apie antivakarietiškas nuotaikas Rusijoje (o šiandien šią tema svarsto visi, kas netingi, nes tokios nuotaikos šalyje akivaizdžiai auga), paprastai gilinamasi į istoriją ir prisimenama garsioji tezė „Maskva – Trečioji Roma“ (ši didybės manija rusus buvo apėmusi jau XVI a.) ir XVII-XVIII a. Rusijos-Švedijos bei Rusijos Lenkijos geopolitiniai ginčai, neseniai tapę vėl aktualiais, įvedus naują nacionalinę šventę – vadinamąją „Rusijos vienybės dieną“. Ši data simbolizuoja „pergalę“ prieš lenkus (ir lietuvius), tačiau mini ją tik atviri fašistai. Dažnai prisimenama ir dar senesnė istorija – krikščionių bažnyčios skilimas į Rytų ir Vakarų krikščionybę.

 
 
  Rusijos ir Kazachstano santykiai: sąjungininkai ir/ar konkurentai?

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 11 21

Šitų dviejų valstybių santykių pobūdis ir perspektyvos yra labai svarbūs momentai bendram tolimesniam postsovietinės erdvės vystymuisi. Šie santykiai turi daug sudedamųjų aspektų – politinį, ekonominį, socialinį, bet svarbiausias dalykas yra suprasti šių santykių ideologiją ir įvertinti juos regioniniame (net globaliniame) kontekste.

 
 
  Politiniai jaunimo judėjimai Rusijoje

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 11 16

Pastaruoju metu Rusijoje vis aktyviau ima reikštis įvairūs politiniai jaunimo judėjimai. Paprasčiausias šio aktyvumo paaiškinimas – oranžinės revoliucijos postsovietinėje erdvėje, kuriose vieną iš pagrindinių vaidmenų suvaidino jaunimas. Kitaip tariant, pro-valstybinių politinių jaunimo judėjimų kūrimas yra Kremliaus prevencinis atsakas į galimas oranžines nuotaikas Rusijoje, o valdžią kritikuojantys politiniai jaunimo judėjimai tarsi yra rusiški ukrainiečių „PORA“ ir gruzinų „KMARA“ klonai.

 
 
  Rusijos geopolitika: tarp atlantizmo ir neoeurazizmo (II)

Martynas Zapolskis
2006 11 14

www.geocities.com/drzave2002/rusija.htmlA. Dugino įsitikinimu, ilgalaikė Rusijos ir JAV sąjunga yra neįmanoma, kadangi neoeurazizmas yra iš esmės nesuderinamas su atlantizmu. Tik orientuojantis į prieš Vakarus nukreiptą politiką, galima išsaugoti rusų civilizaciją ir jos galybę. Šiame kontekste Rusijos susitaikymo su JAV dominavimu perspektyvos yra labai abejotinos. Nepaisant po rugsėjo 11-osios įvykusio deklaratyvaus posūkio į atlantizmą, galima stebėti palaipsnį Rusijos grįžimą prie neoeurazijinės retorikos ir J. Primakovo naudotų užsienio politikos metodų.

 
 
  Rusijos geopolitika: tarp atlantizmo ir neoeurazizmo (I) (1)

Martynas Zapolskis
2006 11 07

Rusija – sunkiai kategorizuojamas politologinis galvosūkis. Įvairiose šios šalies gyvenimo srityse neretai pastebimas blaškymasis tarp Rytų ir Vakarų atsispindi ir jos užsienio politikoje. Šiame straipsnyje analizuojama Rusijos globalaus geopolitinio kodo transformacija nuo 1996 metų bei, pasitelkiant neoeurazizmo ir atlantizmo teorijų priešpriešą, siekiama identifikuoti Rusijos vietą globalioje geopolitinėje erdvėje.

 

 
 
  Nevyriausybinių organizacijų plėtra Rusijoje

Lina Kriaučionytė
2006 10 31

Demokratija yra bendriausia sąvoka, apimanti visus kitus šalies tobulėjimo ir laisvėjimo požymius. Tai tokia visuomenės valdymo sistema, kurioje jos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja sprendimų, kurie veikia juos visus, priėmime. Piliečių socialinis įsitraukimas, atsispindintis dalyvavimu savanoriškose asociacijose ir NVO, paprastai nėra traktuojamas kaip politinis dalyvavimas. Tačiau kuomet į šias organizacijas žvelgiama kaip į bendradarbius, kurie paprastai iškelia vietos bendruomenės interesus, jos yra svarbios viešosios sferos, pilietinės visuomenės susiformavimui ir brendimui.

 
 
  Pavojingi Rusijos žaidimai (1)

„The Economist“
2006 10 16

Kažkada Gruzija buvo mėgstamiausias Kremliaus vasalas. Dabar Kremlius nekenčia Gruzijos. Rusai įsitikinę, kad Michailas Saakašvilis yra amerikiečių marionetė, kuri bet kuria kaina tempia gruzinus į NATO. Jis taip pat kaltinamas kaip pagrindinis posovietinių revoliucijų viruso platintojas.

 
 
  Kontrolinis šūvis į Rusijos žiniasklaidą

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 10 11

„Ana Politkovskaja. 1958-2006“. Taip ar panašiai užrašyta ant antradienį Trojekurovo kapinėse palaidotos žymios žurnalistės kapo paminklo. A. Politkovskaja nužudyta spalio 7 dieną, savo namų laiptinėje, šovus į krūtinę ir paleidus kontrolinį šūvį į galvą. Tipiškas samdomo žudiko braižas. Ji tapo trylikta žurnaliste, nužudyta per šešerius metus, kai prie Rusijos vairo stojo V. Putinas... Beje, kaip pastebi „The Times“, žurnalistė nužudyta per V. Putino 54-ąjį gimtadienį...

 
 
  Garis Kasparovas. Rusija kenčia nuo baisiausio Marxo ir Smitho hibrido (1)

Pagal tinklalapio www.kasparov.ru medžiagą parengė Andrius Navickas
2006 09 28

Šiandien svarbiausia Rusijos opozicijos idėja – ne galvoti apie tai, kaip laimėti rinkimus, bet kovoti dėl to, kad apskritai įvyktų rinkimai, o ne jų imitacija. Nes tie įvairūs scenarijai, kurie svarstomi Kremliuje, rinkimus traktuoja tik kaip širmą operacijai „įpėdinis“.

 
 
  Nacionalizmas Rusijoje: kur šaknys? (5)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 09 21

2006 m. rugsėjį, iki tol mažai kam žinomame Rusijos mieste – Kandapogoje (Karelija) – įvyko masiniai konfliktai nacionaliniu pagrindu tarp rusų ir išeivių iš Kaukazo, kas paskatino ekspertus dar kartą grįžti prie nacionalizmo Rusijoje problematikos (nors, galbūt, iš tikrųjų šiuose įvykiuose nebuvo tiek jau daug nacionalizmo, kiek elementaraus žmonių nepasitenkinimo korumpuota valdžia ir nevaldomu kriminalitetu, kurio pagrindą sudarė kaukaziečiai).

 
 
  Rusijos laivynas vejamas iš Juodosios jūros (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 09 18

Senas, nuo pat Ukrainos nepriklausomybės atgavimo užsitęsęs Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl Juodosios jūros laivyno ir joje esančios įrangos pasiekė naują fazę. Tiesa, jis dar neįgavo atviro konflikto spalvų, tačiau atspindi Rusijos geopolitinius interesus šiame nuo seno įtemptame regione.

 
 
  Rusija posovietinėje erdvėje: „geokultūrinio“ puolimo ypatumai

Vadim Dubnov
2006 09 14

Viktoras Janukovičius Eurazijos ekonominės bendrijos aukščiausio lygio susitikime Sočyje nepabijojo atrodyti komišku, atsakydamas į klausimą, kodėl jis jau keletą savaičių ministras pirmininkas, o rusų kalba Ukrainoje vis dar nepaskelbta valstybine. Reikalas tas, pasakė jis, kad mes kol kas neturim konstitucinės daugumos parlamente. O grįžęs į Kijevą jis jau nieko neslėpė: rusų kalba Ukrainos rytuose neturi problemų – problemų turi kaip tik ukrainiečių kalba. Beje, teisybę pasakius, skirtingai nuo oranžinės revoliucijos laikų Maskva šį kartą „sirgo“ už Janukovičių, kuris buvo laikomas jos protežė, anaiptol ne taip aistringai...

 
 
  Valdžios partija – 2: „gyvi Tėvynės pensininkai“

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 09 12

2006 m. rugpjūčio 29 d. trejos Rusijos partijos – „Rusijos Gyvenimo partija“ (lyderis Sergėjus Mironovas, Rusijos Federacinės Tarybos pirmininkas), „Rodina“ (lyderis Aleksandras Babakovas, pakeitęs Dmitrijų Rogoziną, tarp kitko žydas) ir  „Rusijos pensininkų partija“ (lyderis Igoris Zotovas, pakeitęs Valerijų Gartungą, kuris aktyviai kritikavo „Vieningą Rusiją“) – paskelbė apie savo susivienijimą, kurį S. Mironovas pavadino „istoriniu įvykiu“.

 
 
  Rusijos-JAV santykiai: geostrateginiai aspektai (1)

Dovilė Bajoraitė
2006 09 07

Dar visai neseniai tarptautinė bendruomenė optimistiškai žvelgė į JAV-Rusijos santykius. Vos atėjęs į valdžią, Putinas mėgino neva švelninti Jelcino kadencijos pabaigoje susidariusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų, ypač reikšdamas solidarumą kovoje prieš terorizmą. Tad po rugsėjo 11-osios įvykių užsimezgęs Kremliaus-Vašingtono dialogas netruko atnešti dividendų pačiam Putinui: nuolaidi JAV reakcija, Rusijai nepritarus karo veiksmams Irake; sustiprėjusios Rusijos pozicijos „Didžiajame aštuonete“ ir netgi diplomatinės retorikos pokyčiai, Bušui pavadinus Putiną savo „sielos draugu“.

 
 
  Rusijos identitetas: tarp rytų ir vakarų

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 09 05

Vis verda diskusijos (jos tikriausiai nesibaigs niekada) dėl klausimo, kas yra Rusija – Rytai, Vakarai ar kažkas trečio, savito ir ypatingo? Sistemiškai atsakyti į šį sudėtingą klausimą padeda geopolitika. Kalbant konkrečiai, Rusijoje sparčiai populiarėja neoeurazistinė geopolitinė mokykla, kurios pradininkas yra žinomas politologas ir filosofas Aleksandras Duginas. Jo bei kitų neoeurazistų darbuose Rusijos identiteto problema užima vieną iš svarbiausių vietų.

 

 

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras